Lietuvoje vis dažniau pasigirsta istorijų, susijusių su nėštumu ir motinyste, kurios atskleidžia ne tik džiugius, bet ir itin skaudžius išgyvenimus. Nuo sudėtingų sandorių dėl kūdikio iki nepilnamečių merginų, anksti tampančių mamomis, patiriamų sunkumų - šios istorijos atkreipia dėmesį į visuomenėje egzistuojančias problemas.
Prekybos žmonėmis byla ir jos pasekmės
Viena iš tokių istorijų, virtusi detektyvu, atskleidė, kaip jauna moteris, likusi nėščia po nutrūkusios draugystės, nusprendė vaiko atsisakyti ir kreipėsi į privatų kliniką. Gydytojai, pastebėję, kad nėštumas per toli pažengęs, pasiūlė pagimdyti vaiką ir jį auginti norintiems įvaikinti žmonėms. Tuomet atsirado pora - žinoma Kauno advokatė ir verslininkas, kadaise kandidatavęs į Seimą, - kurie vaikų susilaukti negalėjo. Jie sudarė sandorį su mergina: už pinigus ji sutiko vaiką išnešioti ir pagimdyti. Bendras atlygis siekė daugiau nei 10 tūkst. eurų, pora taip pat pirko reikalingus daiktus nėštumui sklandžiai praeiti.
Tačiau, artėjant gimdymui, moteris persigalvojo ir nusprendė vaiko neatiduoti. Ji pranešė apie savo sprendimą sutuoktiniams ir pažadėjo grąžinti pinigus dalimis. Po gimdymo į ligoninę atvyko sutuoktiniai, vyras grasino moteriai, teigdamas, kad tai jo vaikas. Didžiulį šoką moteris patyrė nuvykusi registruoti kūdikio į Civilinės metrikacijos skyrių ir sužinojusi, kad vaikas jau registruotas, o vardas suteiktas - viskas padaryta be jos sutikimo. Netrukus po to į jos namus atvyko policija ir vaiko teisių atstovai, gavę verslininko skundą dėl rūpinimosi vaiku.
Moteris kreipėsi į teisėsaugą, bandydama apsiginti nuo grasinimų, ir taip buvo išaiškintas nusikaltimas, kurio detalės nuo visuomenės buvo nuslėptos. Vėliau ji suprato, kad jai pačiai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė už vaiko pardavimą, todėl nutylėjo. Galiausiai teismas pripažino sutuoktinius kaltais dėl prekybos žmonėmis. Jiems skirta laisvės apribojimas, 5 tūkst. eurų bauda ir draudimas ieškoti ryšių su naujagimio motina. Prokuratūra ir teisėsauga šią bylą nuo visuomenės nuslėpė, motyvuodama būtinybe apsaugoti vaiko interesus.
Daugiavaisio nėštumo statistika ir rizikos
Nors pagrindinė straipsnio tema yra susijusi su prekyba žmonėmis ir nepilnamečių motinystės iššūkiais, verta paminėti ir su nėštumu susijusius kitus aspektus. Pastebima, kad daugiavaisio nėštumo atvejų daugėja. Jei anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80, dabar - viena pora iš 60. Tai daugiausia lemia nevaisingumo gydymo metodai (apvaisinimas, kai įsodinamas ne vienas embrionas) ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Daugiavaisis nėštumas kelia didesnę riziką tiek motinai, tiek vaisiams, dažniausiai pasireiškia nevienodas vaisių augimas, dvynių transfuzijos sindromas. Svarbu laiku diagnozuoti daugiavaisį nėštumą atliekant ultragarsinius tyrimus, o identiškų dvynių atveju - atidžiau stebėti nėštumo eigą ir planuoti gimdymą. Dvynių gimdymas yra iššūkis, dažnai atliekama cezario pjūvio operacija, o per anksti gimsta apie 40-50 proc. dvynių.
Nepilnamečių mamų istorijos: nuo skausmo iki stiprybės
Straipsnyje taip pat nagrinėjamos nepilnamečių merginų, anksti tapusių mamomis, istorijos. Statistikos duomenimis, Lietuvoje apie 1 proc. paauglių pastoja, o per metus nepilnametėms gimsta apie 100 vaikų. Šie skaičiai, nors ir mažėja, vis dar yra reikšmingi ir dažnai siejami su nepilnamečių eksperimentais, išprievartavimu ar nepakankamu lytinio švietimo.
Pateikiama vienos 13-metės mergaitės, kurią jos senelis prievartavo nuo 9 metų, istorija. Mergaitė net nežinojo, kas yra mėnesinės, ir patyrė didžiulį šoką, kai suprato, jog laukiasi. Jai padėti atvyko vaiko teisių gynėjai. Straipsnyje minimos ir kitos ankstyvos motinystės istorijos, pavyzdžiui, 15-metės Justinos, kuri susilaukė sūnaus nuo nepilnamečio kaimyno. Nors jos mama jautėsi kalta dėl nepakankamo dėmesio ir pokalbių su dukra, ji didžiuojasi Justiną, kuri baigė mokyklą, sėkmingai augina sūnų ir sukūrė šeimą Anglijoje.
Taip pat aprašoma 14-metės Reditos, kuri susilaukė vaiko nuo 28 metų vyro, istorija. Nors teismas atmetė jų santuokos prašymus, jiems pavyko susituokti. Vėliau, susilaukusi keturių vaikų, pora išsiskyrė. Redita dabar gyvena su vienu iš vaikų ir sulaukia draugo paramos. Ankstyvą motinystę lėmė nepalankios šeimyninės aplinkybės ir tėvų priklausomybės. Istorija atskleidžia ir tai, kad 2008 metais Reditos motina buvo nužudyta, o įtarimai pareikšti jos tėvui.
Nors nepilnamečių mamų skaičius mažėja, svarbu suprasti šių istorijų priežastis ir teikti reikiamą pagalbą bei paramą. Jauniausia gimdyvė Lietuvoje buvo užregistruota 1995 m., jai gimdymo metu buvo 11 metų ir 5 mėnesiai. Pastebima, kad brendimo amžius jaunėja, mergaitės pradeda bręsti nuo 7-8 metų, o vidurkis Lietuvoje dabar yra 10-11 metų.
Paauglių nėštumo prevencija
Darbo santykių apsauga nėštumo metu
Straipsnyje taip pat paliesta nėščių moterų darbo santykių apsauga. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei tai neįmanoma esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas, išsaugant ankstesnį atlyginimą. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja negali būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat numatytos papildomos pertraukos kūdikiui žindyti ir sutrumpintas darbo laikas. Minima ir diskriminacijos apraiškų galimybė, kai darbuotoja atleidžiama dėl nėštumo.
Viena iš tokių situacijų nutiko Šiauliuose, kai nėščia moteris, dirbusi vos vieną dieną, buvo atleista iš darbo picerijoje, motyvuojant per dideliu nėštumu. Nors moteris kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, tyrimas buvo nutrauktas dėl nelegalaus darbo požymių nebuvimo ir įrodymų stygiaus. Picerijos atstovai teigė, kad moteris nepasirašė darbo sutarties ir į darbą neatvyko, tačiau ji tvirtino kitaip. Teisininkai pastebi, kad tokiais atvejais gali būti diskriminacijos požymių.
