Nėštumas ir motinystė - tai laikotarpis, kupinas natūralaus poreikio domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po jo. Tačiau įvairių kursų, seminarų ir literatūros gausa neretai apsunkina tikrųjų poreikių įvertinimą. Ar apskritai reikia ruoštis šiam virsmui, o gal tiesiog pasitikėti savo kūnu? Svarbu suprasti, kad mes negimstame mokėdamos žindyti. Kiekvienos moters patirtis yra unikali - būna ir nesėkmių, ir nuostabų, ir šimtai klausimų kyla. Nors kūnas žino, kaip išnešioti ir pagimdyti kūdikį, taip pat žino, kaip jį išmaitinti, mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos gausa gali supainioti ir paklaidinti.
Žindymas yra ne tik natūralus ir optimalus būdas maitinti vaikus, bet ir svarbus veiksnys, skatinantis motinos ir vaiko bendravimą nepriklausomai nuo aplinkos. Motinos pienas yra pats maistingiausias ir imunitetą stiprinantis produktas kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad žindančios mamos būna jautresnės savo vaikų poreikiams tiek žindymo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus. Tam, kad vaikas sveikai vystytųsi, jis turi jaustis ramus, saugus ir mylimas. Viso gyvenimo pamatai klojami, kai vaikas yra dar visai mažas. Būtent dėl visų šių teigiamų žindymo privalumų vaiko ryšiui su mama bei jo savijautai pastebėta, kad ilgiau žindytiems vaikams rizika patirti psichikos sutrikimus vėliau gyvenime būna mažesnė. Taip pat mažesnis ir priklausomybės nuo alkoholio pavojus paauglystėje, lyginant su trumpiau žindytais vaikais.
Žindymo svarba ir nauda
Žindymas gerina moterų ir vaikų sveikatą, gerovę bei išgyvenimą visame pasaulyje. Dėl pasirinkimo maitinti krūtimi kiekvienais metais daugiau kaip 823 tūkst. vaikų ir daugiau kaip 20 tūkst. motinų išvengia mirties. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 6 mėnesių amžiaus išimtinai žindoma tik 40 proc. visų kūdikių. Siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos tikslą, kad išimtinai būtų žindoma 50 proc. ir daugiau kūdikių, planuojama iki 2025 m. imtis koordinuotų veiksmų. Visi kartu mes galime daug nuveikti, palaikydami žindymą, kaip natūraliausią vaikų mitybos būdą, aprūpinimo visaverčiu maistu ir skurdo mažinimo priemonę.
Motinos pienas - ne paprastas maistas, o tikras gyvybės eliksyras. Žindomas vaikas rečiau serga ne tik peršalimo ligomis, bet yra didesnė tikimybė, kad ateityje išvengs tokių sunkių ligų kaip pirmo tipo cukrinis diabetas ar vėžys, taip pat nutukimo, virškinamojo trakto ligų. Daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą, yra motinos priešpienyje (net 83 proc.), todėl gimdymo skyriuje iškart tik gimęs naujagimis guldomas mamai ant krūtinės pirmam kontaktui ir žindymui.
Žindymas itin glaudžiai susieja motiną ir vaiką. Visa, kas tuo metu vyksta, labai veikia mamą, vaikelį ir jų santykius. Mama-vaikas poroje mama yra duodančioji pusė, o vaikas - imančioji. Mama yra atsakinga už tai, ką ji perduos vaikeliui. Žindymo metu mama ne tik dovanoja savo kūno produktą - pieną, bet ir savo meilę. O vaikas it kempinė sugeria tai su visais niuansais - kaip mama jį liečia, glaudžia, kokiu balsu kalba su juo ar aplinkiniais, kokias emocijas išspinduliuoja, kur nukreiptas jos žvilgsnis. Mamos elgsena formuoja vaiko savęs vertinimo, saugumo jausmą. Todėl itin svarbu, kaip ji pati jaučiasi - ir ne tik žindymo metu, bet gyvenime apskritai.
Žindymas yra vienas iš būdų saugiam vaikelio prieraišumui prie mamos kurti. Žindymo metu išsiskiriantis hormonas oksitocinas padeda kurti mamos ir vaiko ryšį. Oksitocinas paveikia motinos balso tembrą, akių žvilgsnį, lietimosi švelnumą ir daug kitų aspektų, padedančių kurti meilės ryšį. Kai mama glosto vaikutį, šypsosi jam, kalba ar kažką švelniai niūniuoja žindant, vaikelis sieja mamos veidą ir jos balsą su malonumu, kurį gauna maitinimo metu. Žindymas užtikrina artimą sąlytį, o šis didina vaikelio saugų prieraišumą prie mamos.
Žindymas yra labai svarbus mamos santykių su vaiku laukas ir bet kokie žindymo pokyčiai daro įtaką emocijoms, kuriomis jie dalijasi. Vaikai labai greit auga ir pokyčių, prie kurių tenka kūrybiškai prisitaikyti, būna labai daug. Vienokios emocijos ir santykiai sieja mamą ir naujagimį, kitokios - mamą ir ūgtelėjusį kūdikėlį, dar kitokios - mamą ir metinuką, dvimetį, trimetį… Kiekvienam raidos etape vaikas patiria savus iššūkius, o mamai tenka būti užuovėja, prie kurios jis skuba tiek savo gyvenimo džiaugsmuose, tiek skausmuose. Dažnai nusiraminimo vaikelis ieško žįsdamas. O mamai būti ta užuovėja kokybiškai, taip, kad vaikas jaustųsi gerai, tikrai nėra lengva. Tai reikalauja labai daug ir fizinės, ir psichinės energijos.
Paaugus vaikui žindymas išlieka labiau ne dėl maisto, bet dėl emocinio nusiraminimo, pasiekiamo per fizinį artumą. Būna laikotarpių, kai tokio nusiraminimo vaikelis ieško itin dažnai, o mama nuo to pavargsta. Juk tikimasi, kad augant mamos pienelio reikės vis mažiau, bet kartais nutinka priešingai - vaikas tarsi regresuoja į kūdikėlį ir būdamas pusantrės, dvejų ar net trejų metų staiga prašosi žįsti taip dažnai, kad mamai atrodo, jog ji išprotės nuo tokio intensyvumo. Kartais tai sukelia žindymo aversiją arba tiesiog labai daug stiprių emocijų, kurių pati mama nenorėtų jausti, tačiau tai nutinka. Vietoj noro vaikelį apgaubti tuo dėmesiu ir artumu, kurio jam taip ūmai prisireikė, kyla noras nuo jo pabėgti. Užsiveda tarsi užburtas ratas. Kuo labiau vaikelis siekia žįsti, tuo labiau mama bėga nuo jo. Pasijutęs nesaugus, vaikelis dar labiau siekia mamos, kad įsitikintų, jog tebėra lygiai tiek pat mylimas. Kuo atkakliau jis siekia mamos dėmesio, tuo stipresnis jos noras pabėgti nuo vaiko.
Žindymas yra viena reikšmingiausių savęs kaip motinos vertinimo sričių. Kai moteris pajunta, kad žindymu nebegali patenkinti vaikelio poreikių, ji pradeda save kaltinti, kad yra bloga mama. Tenka išgyventi labai daug emocijų: pykčio, kaltės, liūdesio, nepasitenkinimo savimi, beviltiškumo. Dažnai moterims kyla mintis: man pikta, aš nenoriu žindyti, bet vis tiek vaikui geriau to pienuko gauti nors ir iš nepatenkintos mamos, nei visai negauti ir jaustis atstumtam. Jei emocinis žindymo fonas pasidaro itin įtemptas, kupinas kančios ir nepakantumo, reiktų įvertinti, ar žindymas iš tiesų duoda daugiau naudos nei žalos? Ar vaikas po žindymo yra laimingas, ramus, patenkintas? Ar, atvirkščiai, jis tarsi sugeria mamos įtampą ir darosi nervingas, įsitempęs, nesaugus? Jei žindymas tik kursto neapykantą vaikui ir ji niekaip nemažėja, niekas nepadeda, jei jaučiate, kad neigiami pojūčiai, kuriuos kenčiate žindymo metu, jums sukelia tiek pykčio, jog vėliau jį išliejate ant vaiko, tai vis dėlto reiktų pagalvoti apie žindymo pabaigą. Tokios „meilės”, kurią teikiate per kančią ir už kurią vaikas vėliau turi susimokėti sugerdamas jūsų pyktį ant jo, jam nereikia. Tai tik traumuoja jo psichiką. Vaikai patiria stiprias emocijas, jei interpretuoja, kad draudimas žįsti reiškia, jog jie nebemylimi, mažiau mylimi. Svarbiausia patikinti visu kitu elgesiu, kad vaikelis toks pat mylimas, nepaisant ar galima žįsti, ar negalima. Sunkiausiomis akimirkomis galima sau priminti: „Ir tai praeis”.
Nors mamos pieno sudėtis keičiasi - pats riebiausias yra priešpienis ir pienas pirmaisiais mėnesiais po gimdymo - nėra pagrindo manyti, kad vaikutis nepriauga svorio, nes pienas per liesas. Žindoma per trumpai, per retai. Be to, kūdikį neteisingai priglaudus prie krūties traumuojami speneliai, dėl ko prasideda kitos bėdos. Netgi kai vaikas jau turi dantukus ir valgo kietą maistą, jam sveika priglusti prie mamos krūties ir atsigerti pienuko. Vis dėlto nėra aiškios nuostatos, iki kada rekomenduojama žindyti, todėl yra mamų, kurios tai daro, iki vaikui sueina ketveri ar penkeri.
Pieno skonis nėra visada vienodas. Tai priklauso nuo mamos mitybos. Nereikėtų nustebti, jei, prisivalgius vienų ar kitų stiprių, aštrių, kvapnių produktų, kūdikis staiga nenoriai ims žįsti krūtį.
Pasiruošimas Žindymui ir Technika
Apsispręsti žindyti vaiką - dar ne viskas. Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė ir žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė įsitikinusi, kad žindymui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra tikrų tikriausia technika. „Pasiruošimas žindyti itin svarbus. Be jo tvarkinga žindymo abėcėlė nesusidėlios. Kaip be raidžių pažinimo neišmoksime skaityti, taip ir neišmanydami žindymo kertinių dalykų - žindyti. Kad maitinimas krūtimi nestebintų ir nekeltų streso, žindymo kursuose reikalinga apsilankyti trečią nėštumo trimestrą. Tai padės žinoti, ko tikėtis pirmąją žindymo savaitę ir vėlesniais jo etapais, suprasti, kad tai - normalūs fiziologiniai procesai. Specialistė sako, jog dažnai moterys prisipažįsta nemaniusios, kad žindymas bus toks sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis procesas - jį prilygina rimtam darbui. Mamos įvairiose medijose peržiūri filmukus, kur vaizduojamos jau ūgtelėjusį, kelių mėnesių, kūdikį žindančios moterys. Savo ruožtu naujagimystės etapas dinamiškas. Pirmomis savaitėmis niekada nebus sklandaus žindymo. Svarbu žinoti, kad pirmomis savaitėmis fiziologiškai krenta naujagimio svoris, prasideda priešpienio gamyba, moterys susiduria su laktostazėmis - pilnomis krūtimis, jų pabrinkimu, jautrumu.
Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba. Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.
Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai - kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą. Mamai gydymo įstaigoje turi būti atsakyta į su žindymu susijusius klausimus, tačiau nereikia pamiršti, kad žindymo etapai keičiasi. Žindymo sunkumai praėjus trims mėnesiams dažniausiai baigiasi.
Žindymas ir Tėvų Vaidmuo
Žindymas - ne tik mamos užduotis. Gal vyrui ir nereikia išmanyti krūties anatomijos ar smulkiausių žindymo ypatumų, tačiau žinoti bazines taisykles privalu, nes tai - darbas, reikalaujantis šimtaprocentinio moters dėmesio. Būsimas tėtis turi suprasti, kad namų buities rūpesčiai, maisto gamyba kurį laiką kris ant jo pečių. Taip pat vyras turi žinoti ir apie po gimdymo moterį aplankančią nėštumo melancholiją.
Savo ruožtu senelių pagalba nėra tokia svarbi. Priešingai, jie šeimoje gali sukelti suirutę. Mat senesnės kartos atstovai dažnai patys turėję prastą žindymo patirtį. Su visa pagarba seneliams, jie turėtų tik užimti stebėtojų poziciją, palaukti, kol šeima susitvarkys su šiais rūpesčiais. Prisidėti galėtų nebent prie buities - juk išvirti sriubos ir sutvarkyti namus visada reikia.
Žindymo Iššūkiai ir Stereotipai
Fotografė Akvilė Razauskienė, kurdama nuotraukų ciklą apie žindymą, norėjo parodyti, kad žindymas - ne mažiau jautrus periodas nei nėštumas ir gimdymas. Jos žinia - jokiu būdu nesikrimskite, jeigu nesiseka, nes taip būna daugumai. Gebėjimas žindyti be jokių pastangų duotas tik nedidelei dalelei moterų. Tai kaip talentas aukštai iššokti, būti greitu bėgiku ar turėti absoliučią klausą. Net žindymo patirtis - nors esu žindymo konsultantė ir vadovauju laktacijos kabinetui, - nebuvo sklandi. Teko pereiti visus rubikonus. Visą laiką šalia manęs buvo žindymo vadovėlis.
Žindymas yra toks pat aplipęs stereotipais, kaip ir cezario pjūvis. Juk kiek skirtingų nuomonių, kaip ilgai reikia maitinti kūdikėlį, kuriose vietose galima, o kur jau nepadoru, o kokia gi tu mama, jei apskritai neturi pienelio? Žindymą kiekviena moteris supranta kaip natūralų gyvenimo duotą dalyką. Taip, tai natūralu ir labai tyra bei tikra. Kaip ir gamtos duota galimybė išnešioti ir pagimdyti vaiką, taip ir ši galimybė aprūpinti vaiką pirmu maistu, kurį jis gauna iš mamos, suteikta moteriai. Ar ši pradžia yra gyvenimo pagrindas? Žinoma (filosofuojant). Bet kartais filosofija susikerta ir su realybe, ir, kaip ir realiame gyvenime, kiekvienas žmogus yra individualus, taip ir čia. Vienoms mamoms pasiseka ir jos šį gamtos duotą ryšį gali išlaikyti kuo ilgiau, kitos trumpiau, o trečioms iš viso nelemta. Juk būna visko! Todėl šiuo klausimu negalima individualizuoti ir išaukštinti tik vieną iš šių pusių.
Lietuvos moterys yra pačios šauniausios. Užsienio fotografai dažnai žindymą rodo labai atvirai - moterys apsinuoginusios, kūdikiai - taip pat. Lietuvoje viskas atliekama labai intymiai. Nė viena herojė nenorėjo per daug atsidengti ar rodyti savo vaikučių. Žinomos mamos nenorėjo rodyti savo vaikų veidų, žindė subtiliai, bet drąsiai. Žindymas man yra ryšio su vaiku kūrimas. Iki šiol manau, kad padariau gerą darbą, kiek galėjau, tiek maitinau. Kai maitini vaiką, matai jo šypseną, akis, žvilgsnį, supranti, kad šią akimirką jis pasitiki tavimi visu 100 proc. Tą minutę tu esi jam svarbiausias. Paklausta apie žindymą viešoje vietoje, moteris sakė, kad niekada to nesigėdijo, bet ir neperžengdavo vulgarumo ribų. Kai moterys prie pietų stalo staiga išsiima krūtį ir ima žindyti, aplinkiniai pakraupsta ne nuo pačio žindymo, kaip proceso, bet nuo to vulgaraus išsitraukimo. Visada stengiausi daryti viską subtiliai, nusisukti, užsidengti. Kad viskas vyktų viešai, bet ne vulgariai. Tai yra normalu, bet kai valgau picą ar arbūzą nesitaškau į visas puses ir to nedemonstruoju.
Pasaulinė Žindymo Savaitė ir Iniciatyvos Lietuvoje
Rugpjūčio 1-7 dienomis švenčiama Pasaulinė žindymo savaitė. Ši data išskirta, siekiant įgyvendinti Inoccenti deklaraciją, pasirašytą 1990 metais, kuri pabrėžia žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą. Lietuva įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, kurios įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Žindymo skatinimo komitetas. Komitetą techniškai aptarnauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius. Svarbu švietimas, mokymas ir pagalba žindančiai motinai ne tik gimdymo stacionare, bet ir gimdyvei išvykus į namus.
2017 m. rudenį 8 asmens sveikatos priežiūros įstaigos - VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Kretingos rajono savivaldybės Kretingos ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Mažeikių ligoninė, VšĮ Pasvalio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė - buvo pripažintos naujagimiams palankiomis ligoninėmis. Šiuo metu tokių gydymo įstaigų jau yra 16, dar viena įstaiga - VšĮ Raseinių ligoninė - laukia vertinimo.
Lietuva šiemet pirmą kartą buvo įtraukta į Pasaulinės žindymo savaitės (WABA), vykstančios rugpjūčio 1-8 dienomis, projekto žemėlapį dėl Vaikų ligoninės paramos fondo iniciatyvos surengti drauge su akušere, laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene unikalią fotografijų parodą „Žindymas - gyvenimo pamatas“. Kitą savaitę paroda persikels į Naujagimių skyrių ir kitas Lietuvos ligonines.
