Netyčia prarijus dezodorantą, svarbiausia išlikti ramiam ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius per praėjusius metus suteikė 910 konsultacijų telefonu dėl vaikų apsinuodijimų, o iš jų didžioji dalis - 761 atvejis - buvo dėl atsitiktinių apsinuodijimų. Dažniausiai skambinta dėl vaikų, apsinuodijusių medikamentais, buitine chemija, augalais, maistu, gėrimais ar asmens higienos priemonėmis.
Karantino metu, kai daugelis dirba iš namų, ypač svarbu neprarasti budrumo. Apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai konsultuoja visą parą numeriu 8-5 236 20 52.
Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai
Atpažinti apsinuodijimo simptomus galima iš neaiškių medžiagų pėdsakų aplink vaiko burną, ant rankų ar drabužių. Taip pat, jei iš vaiko burnos sklinda alkoholio, valiklio, ploviklio, tirpiklio ar eterinių aliejų kvapas, jei vaikas kažką kramto, nors jam valgyti niekas nedavė. Dėmesio vertas signalas būtų ir iš peleninės dingusios nuorūkos ar išbertos cigaretės, dingusios tabletės, kapsulės, išpilta geriamoji suspensija, atidarytos valymo, plovimo, skalbimo priemonių ar vaistų pakuotės, kurios anksčiau buvo uždarytos.
Sunerimti reikėtų, jei sveikas buvęs vaikas staiga pradėjo negaluoti: jam pradeda skaudėti pilvą, svaigti galva, jei jį supykina, jei jis pradeda vemti, gausiai prakaituoti, jei eidamas svirduliuoja, jei staiga pasikeičia elgesys, vaikas darosi mieguistas, alpsta. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Ką daryti prarijus dezodorantą?
Jei vaikas prarijo dezodorantą, svarbu atsiminti, kad negalima skatinti vėmimo, nebent tai pataria gydytojas, nes kai kurios medžiagos gali sukelti dar didesnę žalą. Taip pat nėra tikslinga bandyti „neutralizuoti“ chemines medžiagas pienu, vandeniu ar maistu, nes tai gali pabloginti būklę.
Pagalba: jei įtariate, kad vaikas apsinuodijo, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsiant skambinkite 112. Svarbu pranešti, ką vaikas prarijo, kiek ir kada.
Apsinuodijimo prevencija
Siekiant sumažinti apsinuodijimo atvejų tikimybę, vaistus, dezinfekcines priemones, buitinę chemiją bei kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Jokiu būdu negalima vaistų, dezinfekcijai skirtų skysčių, skalbiklių, ploviklių, valiklių, kosmetikos priemonių perpilti į kitus indelius, butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų - taip pasielgus rizikuojama juos supainioti ir netyčia gurkštelėti.
Vaikai yra smalsūs, norintys pažinti pasaulį, o tai kartais gali sukelti pavojų, nes jie nesugeba įvertinti grėsmių ir dažnai klaidingai atlieka veiksmus, kaip kopijuoti suaugusiųjų elgesį. Dažniausiai apsinuodijimai įvyksta dėl tokių medžiagų kaip valikliai, kosmetikos ir higienos priemonės bei vaistai. Visos šios medžiagos, nors ir naudingos kasdieniame gyvenime, yra itin pavojingos, jei jos patenka į vaiko organizmą.
Prevencija - efektyviausia priemonė apsaugoti vaiką nuo apsinuodijimų. Reikia užtikrinti, kad visi chemikalai ir vaistai būtų laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje - aukštai, užrakinamuose spintose, kad vaikai negalėtų jų pasiekti. Svarbu vaikams paaiškinti, kad vaistų niekada neturėtų vartoti savavališkai ir kad jie yra skirti tik suaugusiems, o ne žaislams ar saldainiams. Taip pat verta nepamiršti, kad vaikams nesuprantama, kas yra pavojinga, todėl reikia nuolat stebėti, kur jie žaidžia, ir pašalinti visus galimus pavojus.
Dažniausiai pasitaikantys apsinuodijimai vaikams:
- Valikliai - dažnai tai chloro turinčios priemonės, amoniakas ir skalbikliai kapsulėse, kurios sukelia stiprų dirginimą arba nudegimus, jei pateks į odą ar burną.
- Kosmetika ir higienos priemonės - kvepalai, nagų lakų valikliai ar kitos kosmetinės priemonės, kurios ne tik gali sudirginti gleivines, bet ir sukelti apsinuodijimą, jei vaikai jas nuryja.
- Vaistai - skanūs sirupai, vitaminai, tabletės, kurios gali atrodyti kaip saldainiai, todėl vaikai dažnai pasigundo ir juos nuryja.
Apsinuodijimas buityje sutinkamais chemikalais - detergentais - dažnas ir pavojingas reiškinys, galintis sukelti rimtų organizmo sužalojimų ar net mirtį. Maloniai kvepiantys skalbimo milteliai ar skysčiai, spalvingos indų plovimui skirtos kapsulės greitai gali sudominti vaikus kaip žaislai ar paragavimo verti gėrimai, saldainiai. Todėl yra svarbu laikytis ant detergentų pakuočių pateikiamų perspėjimų, tokias priemones laikyti originaliose pakuotėse, vaikams nematomose ir neprieinamose vietose.
Apsinuodijimo prevencija
Vaistais apsinuodijimas: ne tik atsitiktinumas
Nors Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenys rodo, kad dažniausiai vaikai apsinuodija atsitiktinai, o pagrindiniu apsinuodijimo šaltiniu tampa ne vietoje suaugusiųjų palikti ir patraukliai išoriškai atrodantys vaistai, reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad apsinuodyti vaistais galima ir tuomet, kai sergantys asmenys gydosi ar yra gydomi savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku. Pasitaiko atvejų, kai tėvai savarankiškai nusprendžia, kokiais vaistais, kokiomis jų dozėmis ir kokį laiko tarpą gydyti savo vaikus. Pavyzdžiui, neturėdami vaistų nuo temperatūros, kurie skirti specialiai vaikams, mažiesiems duoda suaugusiems skirtų preparatų nuo karščiavimo (ypač pavojingas vaikams yra aspirinas - jo nerekomenduojama vartoti asmenims iki 15 metų), sudėtinių vaistų ir pan.
Jei vaikui sugirdžius vaistų, po kurio laiko šis pasijuto dar blogiau, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, o apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą pranešti VVKT. Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą yra labai svarbus, kadangi padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir taip prisideda prie saugaus jų vartojimo.
| Medžiagos tipas | Apsinuodijimų skaičius (per metus) |
|---|---|
| Medikamentai | 342 |
| Buitinė chemija | (nežinoma, bet svarbi kategorija) |
| Asmens higienos priemonės | (nežinoma, bet svarbi kategorija) |
| Augalai | (nežinoma, bet svarbi kategorija) |
| Maistas | (nežinoma, bet svarbi kategorija) |
| Gėrimai | (nežinoma, bet svarbi kategorija) |
Vida Press nuotr./Nusiminusi paauglė
Vaikai - tokios smalsios, kurioms būtina susipažinti su pasauliu, būtybės, kad jų tiesiog negalima nė sekundei išleisti iš akių, nes nelaimės tiesiog tyko už pirmo kampo. Liūdniausi traumų atvejai būna tie, kurių tikrai buvo galima išvengti. Tai įvairūs nudegimai, dažniausiai su karštais skysčiais: arbata, kava, sriuba; kūdikių galvos traumos, nukritus nuo lovos ar vystymo stalo, ir žaizdos, kai vaikai paima aštrius daiktus ir, nežinodami, kad ten aštrū, tiesiog susipjausto delniukus ar kitas vietas. Iš esmės tai vaikų nepriežiūra ir nepakankamai vaikams pritaikyti namai.
Per metus Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje Vilniuje apsilanko per 500 vaikų dėl įvairių nudegimų, iš kurių penktadalį tenka hospitalizuoti dėl tolimesnio gydymo ligoninėje. Vaikų iki 5 metų amžiaus oda yra penkis kartus plonesnė nei suaugusiųjų, todėl tai, kas suaugusiesiems atrodo niekis: pravėsusi kava, senokai išjungta kaitlentė ar ilgesnis laikas saulėje, gali tapti nudegimo priežastimi vaikui. Maži vaikai iki 5 metų dažniausiai (60-80 proc.) apsipliko karštais skysčiais, kai pagriebia nesaugiai padėtus puodelius su kava ar arbata. Tokio amžiaus vaikai stengiasi pažinti pasaulį ir, nepaisant tėvų pasakymų, kad negalima, bei nesuprasdami galimo pavojaus, paima puodelius, nutempia staltieses, griebia keptuves ar verdančius puodus.
