Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.
Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Natūralus maitinimas neša naudą ne tik naujagimiui, bet ir jo mamai.
Nilsas Bergmanas, naujagimių smegenų vystymosi, oda prie odos kontakto ir žindymo tyrinėtojas, nusprendė mokslinėje literatūroje paieškoti atsakymo į klausimą kaip dažnai reikėtų maitinti naujagimius. Atlikus literatūros analizę N. Bergmanas rado naujagimio skrandžio dydžio ir talpos matavimų rezultatus, kurie rodo, kad naujagimio skrandis per vieną kartą yra pajėgus patogiai sutalpinti apie 20 ml. Patogiai, tai reiškia nepersitemdamas. Nes kiekvienas iš mūsų galime suvalgyti tiek, kiek mūsų skrandis talpina, bet taip pat galime pasistengti ir pagrūsti į jį gerokai daugiau, ypač jeigu desertas atrodo labai viliojančiai. Naujagimiams skrandžio persitempimas gali virsti dideliu diskomfortu. Taip pat N.Bergmanas tvirtina, kad per dideli maisto kiekiai su ilgomis pertraukomis naujagimiams gali sukelti atpylinėjimą, refliuksą ir hipoglikemiją (cukraus sumažėjimą kraujyje, dėl kurio ligoninės personalas gali norėti primaitinti mažylį mišiniais ar gliukoze).
N. Bergmanas, atsižvelgdamas į skrandžio tūrį, sako, kad naujagimis turėtų būti maitinamas kas valandą ir toks maitinimo dažnumas derėtų ne tik su naujagimio skrandžio talpa, bet ir su natūraliais naujagimio miego-būdravimo ciklais.
Kiek laiko mažylis gali ištverti tarp valgymų ir ar įmanoma jį permaitinti?
Knygose mamoms ir internete dažniausiai nurodomas naujagimio žindymo dažnumas yra 8-12 kartų per parą, t.y kas 2-3 valandas, ir tai skaičiuojant nuo maitinimo pradžios. Taip pat yra žinoma, kad mamos pienas yra virškinamas gana greitai, pusės skrandžio ištuštinimas užtrunka nuo 16 iki 86 minučių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. kas 2-3 valandas). Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Kūdikio iki 2 mėnesių amžiaus maisto paros norma yra maždaug 1/5 jo kūno svorio. Pvz.: jei kūdikis sveria 5 kg, tai per parą turėtų suvalgyti apie 1 kg pieno. Jei maitinate adaptuotu pieno mišiniu, veikiausiai jis tiek nesuvalgys, nes pieno mišiniai yra daug sotesni ir daug lėčiau virškinami. Be to, naujagimis žįsdamas labai intensyviai sportuoja, pienas yra labai greit besivirškinantis maistas. Žindančio mažylio sverti ir bandyti suskaičiuoti, kiek pieno suvalgė žįsdamas neverta, nes tai nebus tikslu, kadangi ir žindant pienas virškinamas ir kūdikis iškart šlapinasi, o taip pat ir sportuojant naudojama energija ir svoris mažėja.
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
Kai po trijų valandų naujagimis dar atpila apvirškinto pienuko, ar jį vėl žindyti, ar dar neduoti valgyti, nes gi dar nesuvirškintas tas maistas, kurį suvalgė? Naujagimio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš kart pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Motinos pienas - pagrindinis maisto šaltinis
Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų. Taip yra todėl, kad motinos piene yra įvairių medžiagų (pvz.: vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių ir faktorių, antikūnių, fermentų, augimą reguliuojančių faktorių), kurių neįmanoma pakeisti sintetinėmis. Taip pat motinos pienas yra kintantis - jis kinta vieno maitinimo metu, kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir kūdikio poreikių. Jis gaminamas realiu laiku ir kūdikis yra pagrindinis poreikių diktatorius.
Motinos pienas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn. Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Maitinant jais kūdikiams primaitinimus galima pradėti jau nuo 4 mėn.
Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.
Pieno mišinukų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimo itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.
Primaitinimo pradžia ir rekomendacijos
Vienas dažnai tėvelius kamuojantis klausimas - kada reikia pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vieno atsakymo nėra. Vieni kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pieniuku net nesižvalgydami į suaugusiųjų lėkštes.
Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu. Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją.
4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.
5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryžių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikškiti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.
Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.
8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų.
8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu. 10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.
Žindymo technika ir svarbūs aspektai
Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdis iš gamtos. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Svarbiausia taisyklė - “kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio”. Mama turi patogiai sėdėti ar gulėti. Kūdikį reikia artinti prie savęs, o ne krūtį prie kūdikio. Mažylis pats turi apžioti spenelį, jo nereikia kišti jam į burną. Žindant gulint reikia pasukti kūdikį šonu, atsukti į save ir priglausti.
Pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad pradėtų gamintis pakankamai pieno ir būtų lengviau pieno gamybai susireguliuoti. Kuo dažniau - tai reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį turėtų trukti iki 5 valandų, kadangi vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau maitinti kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis prabus, kai praalks.
Jeigu mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, tada galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį.
Žindymo pozos
Yra daug skirtingų žindymo padėčių. Verta pabandyti pasimokyti kiekvieną iš jų, kad rastumėte sau patogiausią ir tinkamiausią padėtį. Žindymo pozas galite keisti taip dažnai kaip norisi.
- Lopšio (ang. cradle) padėtis. Mažylis paguldomas ant dešinės rankos dilbio, jo galva atsiremia į alkūnės linkį, o nosytė ties speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
- Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis. Tai taip pat padėtis sėdint. Jei žindoma iš kairės krūties, mažylis guldomas ant dešinio šono, galima guldyti aukščiau ant pagalvės. Jo pilvas priglaudžiamas prie žindyvės pilvo, krūtis prilaikoma kaire ranka, o mažylio galvutė paremiama dešine plaštaka ir atvirkščiai.
- Pažastinė (ang. Football hold) padėtis. Žindyvei bus patogu už nugaros pasidėjus pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę.
- Gulima padėtis. Žindyvė guli ant šono, už nugaros galima pasidėti pagalvę atsiremti, taip pat po galva pasidėti pagalvėlę, bet petys neturi būti ant pagalvės. Galima žindyti ir pusiau gulomis ant nugaros, tuomet mažylį pasiguldykite ant jo pilvo šalia arba ant savęs, įsitikinkite, kad matote jo akis.
Kada vertėtų kreiptis pagalbos?
Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę (ieškodami pagalbos paprašykite žindymo konsultanto sertifikato - visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE) suteikdama šį vardą žmogui garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims).
Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant.
