Nemažai porų susilaukia antrojo kūdikio, kai pirmagimiui yra suėję vos vieneri arba dveji. Taigi, pirmagimis dažnai dar būna nenujunkytas. Tačiau yra ir kita išeitis - žindyti iškart abu vaikus: vyresnėlį ir naujagimį. Šis procesas vadinamas tandeminiu žindymu.
Tandeminis žindymas, arba žindymas tandemu - tai daugiau nei vieno vaiko žindymas tuo pačiu metu. Žindyti galima iškart abu vaikus arba iš pradžių tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, po 15 min.) vieną, o po to - ir kitą. Tačiau didžioji dalis mamų žindo pagal aplinkybes (naujagimis žinda labai dažnai, kas ~3 val., o vyresnėlis - tik prieš miegą).
Anksčiau buvo tvirtinama, kad nėščiosioms, vis dar žindančioms anksčiau gimusį vaiką, reikėtų nustoti maitinti krūtimi dėl savo ir (arba) netrukus gimsiančio kūdikio sveikatos. Tačiau jei nėštumas sklandus, mama neturi sveikatos problemų, žindyti galima ir nėštumo metu - tai asmeninis kiekvienos šeimos sprendimas.
Tandeminio žindymo nauda
Įprastai kuo didesnis pieno poreikis, kuo dažniau stimuliuojamos krūtys, tuo daugiau pieno pagaminama. Žindančioms naujagimius mamoms dažnai nepavyksta išvengti mastito - pieno sąstovio sukeltos ligos. Šiuo atveju žindyti abu vaikus - kur kas palankiau, nes vyresnėliui galima paduoti krūtį, kurioje prisigamino daug pieno.
Žindymas nėštumo metu ir pagimdžius gali padėti užtikrinti sklandžią vyresnėlio psichologinę adaptaciją. Vyresnėliui netenka kovoti dėl mamos dėmesio ir artumo: prisiglaudus prie jos krūtinės visiškai patenkinami vaiko psichologiniai poreikiai.
Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymai, reikalingi kūdikio augimui, įvairios maitinamosios medžiagos, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandeniai energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiosios riebalų rūgštys, būtinos smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai, vitaminai ir fermentai. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Kūdikio žindymas turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesnė rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomo maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau.
Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos.
Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia.
Tiesa, jog pusmečio sulaukusiam kūdikiui vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pieno sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip dažnai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu dėl maisto. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey, palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip sudėrintai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas.
Mamos, kurių šeimoje yra polinkis sirgti alergija, žino, jog pats efektyviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę - žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija).
Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, nes atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais karvės ar sojos pieno baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais nuo ligų. Imunologiniai veiksniai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais.
Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti.
Mamos piene yra tūkstančiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių veisknių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz., nuo žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos).
Jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis vis dėlto susirgo, žindymas užtikrins jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, vaikelis mažiau neteks svorio!
Jau žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais gebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių gebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, o tai pagerina kalbos raidą.
Iki šiol atlikta nedaug tyrimų, lyginančių socialinę adaptaciją tarp krūtimi maitintų ir maitintų iš buteliuko motinos pieno pakaitalu vaikų. Vienas tyrimas patvirtino, jog žindyti vaikai geriau reagavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti.
Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Tai patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus vienerius metus. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jį tęsti ilgiau nei metus yra ne tik priimtina, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti, kada nutraukti žindymą, tai padarytų 3-4 metais.
Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60%) naudojo žinduką ir apie 8% čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tai patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas.
Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir sueikvoja daugiau energijos nei pasiūlyti krūties.
Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, jie stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį.
Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi.
Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį.
Nujunkymo procesas
Žindymas nėštumo metu ir po gimdymo yra sudėtingas ir fiziškai. Žindant vyresnėlį nėštumo metu, o pagimdžius - abu vaikus iškart, organizmui reikės daug kilokalorijų ir skysčių. Tandeminį žindymą propaguojančioms mamoms patartina valgyti daug viso grūdo dalių produktų, vaisių, daržovių, baltyminių maisto bei sveikųjų riebalų, nepakenks ir maisto papildai.
Jau nuo nėštumo vidurio mamos pieno skonis pakis, jo sumažės, o pirmąsias kelias dienas po gimdymo krūtyse bus gaminamas priešpienis - naudingas naujagimiui skystis, kuriame yra antikūnų. Taigi pirmiausia žįsti turėtų naujagimis.
Net jei vyresnėlis viso nėštumo metu per dieną žindo vieną ar du kartus, galite pastebėti, kad gimus kūdikiui jis taip pat norės žįsti kaskart, kai tik prie krūties priglausite mažylį. Ši patirtis - ne iš lengvųjų, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, kai vargina hormonų kaita ir reikia atsigauti. Tandeminis žindymas - ne tik daugybės fizinių, bet ir emocinių jėgų reikalaujantis procesas. Jei norite žindyti tandemu, drąsiai žindykite, tačiau atsižvelkite ir į savo poreikius. Būtina rasti laiko miegui ir visavertei mitybai. Mamos gerovė vaikams svarbesnė už jos pieną, o tandeminiam žindymui ryžtasi tikrai ne visos mamos.
Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti?
Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t.
Kritikai mini neigiamą ilgalaikio žindymo įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei. Jie teigia, kad ilgalaikis žindymas neleidžia vaikams tapti labiau nepriklausomiems, jiems sunku atsiskirti nuo mamos. Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia - kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką.
Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Pavyzdžiui, daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir / arba nakties miegą, naktį.
Su žindymu susijusios isterijos. Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą - vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl vėlgi labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t.
Žindymas naktį. Labai dažnai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi - natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai.
Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų.
Nujunkyti vaiką turite tuomet, kai 100 proc. esate tuo įsitikinusi pati. Tai turi būti abipusis sprendimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir pasirengimą. Svarbu pamatyti, kad vaikas jau nebeturi tokio stipraus potraukio krūčiai, o jo poreikiai yra patenkinami kitais būdais.
Kaip reikėtų lengvai nujunkyti kūdikį? Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą. Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena didelį nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą - vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t.
Labai dažnai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi - natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai.
Nujunkant vaiką, svarbu atkreipti dėmesį į jo psichologinį pasirengimą. Jei vaikas patyrė daug streso (pvz., dėl ligos), gali būti, kad jam reikės daugiau laiko ir kantrybės. Kartais vaikas pienelį naudoja kaip įprotį ar nenorą paleisti mamą. Svarbu įvertinti, kiek vertingas pienas yra tokiame amžiuje ir ar mama pati jaučiasi išsekusi.
Nujunkant svarbu nepadaryti klaidų, kaip antai staiga nutraukti maitinimą, nes tai gali sukelti pieno sąstovį ir kitas problemas. Geriausia tai daryti palaipsniui, stebint savo organizmo reakciją ir, jei reikia, kreipiantis į specialistus.
Viskas apie žindymo procesą. Pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė
Žindymo laikotarpis netinkamas laikas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo). Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholinių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vienas kūdikis žinda kas 1-2 valandas, kitas - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kiša liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Jūratės Čiakienės nuotr. Kas yra ilgas žindymas? Tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėti apie žindymą metus ar dvejus.
Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Tai patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Katherine Detttwyler analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas.
Kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindymas iki ankstyvos vaikystės yra normalus, natūralus procesas, padedantis vaikui įgyti intelektinius, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi. Kiekvienas žindymas papildo vaiko mitybinius poreikius, stiprina imunitetą, mažina alergijų riziką ir nesvarbu kiek jam metų.
Žindymas prisideda prie Jūsų vaiko MITYBOS. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko SVEIKATOS. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.
Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko INTELEKTINIO VYSTYMOSI.
Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki.
Žindyti vaiką yra NORMALU. Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.
Ilgalaikio žindymo NAUDA MAMAI. mažina krūties vėžio riziką.
Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio, palaiko jos sprendimą. Žindymas iki ankstyvos vaikystės yra normalus, natūralus procesas, padedantis vaikui įgyti intelektinius, socialinius ir emocinius įgūdžius. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi.
Žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti, nes gimstame to nemokėdamos. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir kyla šimtai klausimų. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.
Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėjus mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo) galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio.
Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba.
Po gimdymo prašykite akušerės ar žindymo konsultanto pagalbos ir mokykites teisingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo poza bus pusiaugulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai rutiniškai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos, nei gulima, kuria dažniausiai tenka naudotis ligoninėse. Taigi, mokykitės kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą - keturi iš penkių jau moka apžioti krūtį taisyklingai. Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Atsiminkite, kad čiulptukas nėra geras draugas žindomam kūdikiui. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio ir nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina mamai pieno gamybos. Jeigu prisireikia, maitinti kūdikį ne mamos pienu turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės priemonės labiau palankios žindymui nei buteliukas.
Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai, tačiau neretai forumuose mamos gauna ne palaikymą, o dar didesnį pasimetimą.
tags: #zindymas #antraisiais #metais
