Žilvinas Bubelis - vardas, skambantis ne vienoje lietuviškoje scenoje, bet ir už Atlanto. Jo gyvenimo kelias, kupinas muzikos, istorinių įvykių ir asmeninių pasirinkimų, atskleidžia ne tik talentingo atlikėjo, bet ir jautraus žmogaus portretą.

Daina „Bunda jau Baltija“ tapo neatsiejama Baltijos kelio istorijos dalimi, simbolizuojančia vienybę ir laisvės troškimą. Nors internete galima rasti daug faktų apie šią dainą, jos kūrimo ir įrašymo istorija, ypač Žilvino Bubelio vaidmuo, atsiskleidžia tik išsamiau pažvelgus į praeitį.

„Bunda jau Baltija“ daina buvo įrašyta 1989 m. rugpjūtį, prieš pat Baltijos kelią. Jos autorius ir kompozitorius buvo Borisas Reznikas, latvių grupės „Eolika“ vadovas. Daina išsiskyrė tuo, kad jai atlikti susivienijo trijų Baltijos šalių atlikėjai. Dainą sudaro trys posmai, kiekvieną jų ir po to sekantį priedainį atlieka skirtingos šalies atlikėjas savo kalba. Lietuvišką teksto dalį atliko Žilvinas Bubelis, latvišką - „Eolika“ vokalistas Viktorass Burakovass-Zemgalis, estišką - estų atlikėjas Tarmo Pihlapas. Tekstą lietuvių kalba parašė Stasys Povilaitis.

Daina tapo labai populiaria. Artėjant Baltijos keliui, ji skambėjo radijo stotyse, o po Baltijos kelio iš šios akcijos vaizdų jai buvo sukurtas ir vaizdo klipas, dar labiau išgarsinęs dainą.

Apie Žilviną Bubelį, dainos atlikėją lietuvių kalba, informacijos nėra daug. Kaip rašo music.lt, jis baigė Vilniaus kultūros mokyklą, vėliau dainavo „Lietuvos“ viešbutyje, o 1986 m. tapo ansamblio „Oktava“ solistu. 1987 m. pelnė apdovanojimus konkursuose „Vilniaus bokštai“ ir „Jūrmala“. O 1989 m. tapo vienu iš „Bunda jau Baltija“ atlikėjų.

Sulaukęs 15min žurnalisto skambučio, Ž.Bubelis nustebo ir nudžiugo. „Labai malonu, kad prisimenate mūsų Sąjūdį“, - iškart ištarė jis. Paklaustas, kokius stipriausius įspūdžius jis prisimena iš tų laikų, pripažino, kad tai sunku perduoti žodžiais. „Gyvendamas Tarybų sąjungoje, negalėjai pasitikėti net artimiausiu draugu. Bet kai vyko Atgimimas, žmonių dvasia tapo visiškai kitokia. Mus vedė laisvės idėja. Buvo nuostabi nuotaika, daug nuostabių žmonių. Lietuviai, rusai, lenkai - visi buvo vieningi, nes visiems buvo atsibodę Tarybų sąjunga, tarybinė santvarka, gyventi pagal tą tvarką. Žmonėse buvo daug gerų jausmų, emocijų“, - sakė Ž.Bubelis.

Paklaustas, kaip buvo pakviestas įrašyti dainą „Bunda jau Baltija“, Ž.Bubelis atskleidė, kad tai įvyko visiškai atsitiktinai. „Latvių grupės „Eolika“ vadovas Borisas Reznikas, parašęs tą dainą, ieškojo dainininko lietuvio ir dainininko esto. Paskambino ar į Lietuvos filharmoniją, ar dar kažkokiai įstaigai, ir jam pasakė, kad yra atlikėjas, kuris yra dainavęs Jūrmalos jaunų atlikėjų konkurse, o dabar tarnauja Rygoje. Tas dainininkas buvau aš. Tuo metu Rygoje tarnavau tarybinėje kariuomenėje“, - prisiminė Ž.Bubelis.

Tada, sakė Ž.Bubelis, B.Reznikas tiesiog jam paskambino, papasakojo apie projekto idėją ir paklausė, ar lietuvis norėtų prisijungti. Įrašinėjama daina buvo Latvijos radijo studijoje. „Iš pradžių nesupratau to projekto didybės. Sutikau, nes norėjau išbėgti iš kariuomenės, gauti laisvą dieną ar dvi. Bet kai pradėjome įrašinėti tą dainą ir repetuoti, supratau, kad čia kažkas didelio“, - sakė Ž.Bubelis.

Dainos lietuviško teksto autorius S.Povilaitis jai žodius lietuvių kalba kūrė pagal pradinį latvišką tekstą. „Jam nusiuntė iš Latvijos tekstą, rusų kalba turbūt, paaiškino maždaug kokia prasmė turi būti, ir jis labai gražiai parašė tą tekstą. Mano asmenine nuomone, jo tekstas puikiai atitiko muziką, viskas labai gerai tarpusavyje sutapo“, - sakė Ž.Bubelis.

Pasak Ž.Bubelio, idėja tuomet buvo tiesiog sukurti bendrą, Baltijos šalis vienijančią dainą - to, kad dainos klipui bus panaudoti Baltijos kelio vaizdai ir ji taps Baltijos kelio himnu, niekas dar neįsivaizdavo. „Niekas nemanė, kad mes dabar surinksime tris atlikėjus iš trijų šalių, įrašysime dainą ir paskui žmonės išeis, rankomis nuties Baltijos kelią ir ta daina gros. Tai nebuvo projektuota. Tai įvyko spontaniškai. Kažkas nufilmavo Baltijos kelią, kažkas parinko būtent šitą dainą ir išėjo klipas. Paveikslas tos dienos, tos nuotaikos, kuri buvo. Lyg iš dangaus buvo reguliuojama“, - sakė Ž.Bubelis.

Paklaustas, ar kada nors teko atlikti „Bunda jau Baltija“ dainą gyvai, Ž.Bubelis sakė, kad, deja, ne. Proga tai padaryti buvo, tačiau aktyvią muzikinę veiklą vykdęs Ž.Bubelis sudalyvauti renginyje Latvijoje, kuriame buvo atliekama daina, niekaip negalėjo. „Aš tada su ansambliu važinėjau visur - į Lenkiją, į Ameriką. Ir kai Latvijoje ta daina gavo kažkokį prizą ir buvo atliekama, deja, buvau kitur, negalėjau atvažiuoti ir tos dainos atlikti. Latvių dainininkas atliko tą dainą. Balsas buvo mano, o veidas jo. Jis, vargšas, turėjo atlikti tekstą ne sava kalba“, - pasakojo Ž.Bubelis.

Vis dėlto, pasak Ž.Bubelio, daina „Bunda jau Baltija“ greitai po sukūrimo įgavo atskirą gyvenimą ir tikslą, tad tai, kad koncerte Latvijoje ją gyvai atliko ne jis, nėra svarbu. „Nesvarbu, kas dainavo - aš ar kažkas kitas. Man tik teko garbė ir laimė visiškai atsitiktinai patekti į tą projektą. Lietuvoje buvo daug gerų dainininkų, kurie gal būtų daug geriau sudainavę tą dainą. Bet pati daina, jos tekstas ir laikas, man atrodo, buvo Dievo suplanuota, o ne žmonių“, - sako Ž.Bubelis.

Pati daina, jos tekstas ir laikas, man atrodo, buvo Dievo suplanuota, o ne žmonių.

Apie savo dabartinį gyvenimą Ž.Bubelis atvirauti nėra linkęs. Tik patvirtina, kad iki šiol gyvena JAV, yra sukūręs šeimą. „Gyvenu Čikagos priemiestyje, kur yra Amerikos Lietuva. Asmeniniai dalykai viskas tvarkoje, ačiū Dievui. Dėkoju Dievui už galimybes, kurios man buvo suteiktos, ir stengiuosi gyventi savo gyvenimą teisingai, niekam nesuteikdamas skausmo“, - sako jis.

Tačiau Baltijos kelią ir to meto nuotaiką atlikėjas sako prisimenantis iki šiol. Jam ypač įstrigo tuometė žmonių vienybė - tiek lietuvių, latvių ir estų vienybė, tiek Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų atstovų vienybė, įkvėpta bendro siekio išsivaduoti iš sovietinės nelaisvės. „Visi buvome pavargę - lietuviai, rusai, lenkai, totoriai, žydai ir taip toliau. Visi buvome pavargę nuo tarybinio melo, kuriame gyvenome šitiek metų. Nuo ryto iki vakaro mums sakė viena, bet mes žinojome, kad yra kitaip“, - sakė Ž.Bubelis.

Ž.Bubelis teigė, kad prisiminti, jog visi esame Lietuvos piliečiai, ir vengti susipriešinimo nacionaliniu pagrindu Lietuvos gyventojai turi ir dabar. Nes Baltijos kelias yra parodymas, ką gali vienybė. „Visi esame Lietuvos piliečiai, net jei namie šnekame skirtingomis kalbomis. O jeigu mus padalins - mus vėl kažkas gali užkariauti ir padaryti silpnais. Ir vėl Lietuva pražus, kaip žuvo 1940 m. Baltijos kelią reikia prisiminti ne sakant, kad visi išėjome ir susivienijome prieš rusus. Susivienijome ne prieš rusus, o prieš tarybinę santvarką, kuri spaudė visus - lietuvius, rusus, baškirus, totorius ir taip toliau“, - sakė Ž.Bubelis.

Lygiai, taip pat, anot jo, svarbu suprasti, kaip pasikeitė gyvenimas, lyginant su tais laikais. „Gyvenome kaip pasaulio skurdžiai. Dabar Lietuva yra visavertė pasaulio, Europos valstybė. Į lietuvius niekas nežiūri kaip į vargšus. Tarybiniais laikais buvo priešingai - kai išvažiuodavome į koncertus, negalėjome sau leisti nieko, su konservais gyvenome, kiekvieną centą taupėme, kad kažką parsivežtume namo, išlaikytume šeimas. Toks smaugimas ir privedė prie Baltijos kelio“, - prisiminė atlikėjas.

Taip pat, pasak atlikėjo, svarbu, kad neatšaltų santykiai su latviais ir su estais, kad būtų bendradarbiaujama tiek kultūroje, tiek ekonomikoje, tiek karyboje, nes esame vienas regionas, kurį vienija bendra istorija ir bendri tikslai, panaši kultūra. Tam, jo teigimu, irgi gali pasitarnauti bendra Baltijos kelio atmintis.

Baigdamas pokalbį Ž.Bubelis užtikrina - nors gyvena JAV, Lietuvos nepamirš niekada ir iki šiol Lietuva yra jo namai. Atlikėjo teigimu, palaimą grįždamas į Lietuvą jis jausdavo dar tada, kai išvykdavo gastrolėms su „Oktava“. „Man sunku atsakyti į klausimą - kokie įspūdžiai grįžus į Lietuvą. Įspūdžiai būna Disneilende. Lietuva ne šalis, kur važiuoji įspūdžių ieškoti. Lietuva yra gimtas kraštas. Tavo kraujas ir siela. Atvažiuoji į Lietuvą kaip į namus. Juk kai grįžti į namus, į gimtinę, negalvoji apie įspūdžius. Galvoji apie saldų jausmą, kad esi namuose. Lietuva yra namai“, - pabrėžia atlikėjas.

Ž.Bubelis į JAV atvyko 1991 metais. Gyveno Bostone, pastaruoju metu Čikagoje. Aukštaūgis temperamentigas ir visada trykštantis optimizmu dainininkas gerai žinomas vyresniajai kartai kaip grupės "Oktava“ solistas. 2000 metais Žilvinas Bubelis Nidoje vykusiame festivalyje “Sveikas, senas mielas krokodile” buvo paskelbtas Lietuvos rokenrolo karaliumi. Tąkart jam buvo įteiktas JAV ambasados prizas - daugybė CD su klasikinių rokenrolų įrašais. JAV, be kitos veiklos, jis dainuodavo šiauriniame Čikagos priemiestyje Buffalo Grove įsikūrusiame restorane "Versailles“, tuo pritraukdamas vietos lietuvius. Prieš tai trejus metus Žilvinas dainavo kitame tarp išeivių iš Rytų Europos populiariame restorane.

"Visiems savo klausytojams nuoširdžiai linkiu meilės, ir - iki greito susitikimo!“ - sakė dainininkas.

Nors Žilvinas Bubelis šiuo metu gyvena JAV, jo muzikinė veikla ir prisidėjimas prie svarbių istorinių įvykių Lietuvoje visada bus prisimenami.

tags: #zilvinas #bubelis #gime

• Hipokalemijos simptomai
• Ikimokyklinės ugdymo kokybės vertinimas
• Idėjos vaikų darbeliams iš kamštelių
• Pasiruošimas darželiui
• Tinkamiausio lopšio kūdikiui paieška