Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų - saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas.
Jokiu būdu nereikėtų ignoruoti šių simptomų, kadangi negydomos fotodermatozės gali pažeisti akių vokus, lūpas, veido, kūno ir galvos odą, nagus. Fotodermatozės - odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų.
Polimorfinė šviesos dermatozė, kuri įprastai vadinama tiesiog alergija saulei, yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių. Dažniausi tokios saulės alergijos požymiai yra paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės. Jie pasireiškia per kelias valandas, o kartais net per kelias dienas po ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Dažniausiai paveikiamos kūno vietos yra veidas, kaklas, dekoltė ir rankos.
Saulės dilgėlinė laikoma tikrąja alergija saulei, kadangi veikiant UV spinduliams, odoje vyksta daugybė imuninių reakcijų. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Saulės alergijos požymiai ryškiausi tose kūno vietose, kurias veikia UV spinduliai. Tačiau jie gali atsirasti ir drabužiais uždengtose kūno vietose, kadangi UVA spinduliai gali paveikti ir per rūbus.
Fotodermatozių tipai ir priežastys
Alergija saulei egzistuoja. Geriausias būdas jos išvengti - susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais. Su šia alergija galima gyventi, naudojantis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir konsultuojantis su dermatologu. Padidėjusio jautrumo saulei priežasčių yra daug. Alerginės reakcijos gali pasireikšti dėl pernelyg mažo melanino kiekio organizme, kai kurių vaistų vartojimo, kosmetikos priemonių ir žolelių, kvapiųjų medžiagų, panašių reakcijų atvejų pasikartojimo šeimoje ir t. t. Kuo stipresnė spinduliuotė ir kuo ilgiau jį veikia kūną, tuo stipriau pasireiškia padidėjusio jautrumo saulei simptomai. Alergijos saulei pasekmės priklauso nuo jas sukėlusios priežasties.
Idiopatinė fotodermatozė
Idiopatinės fotodermatozės simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio. Dažniausiai Lietuvoje patiriama padidėjusio jautrumo saulės spinduliams reakcija yra polimorfinė šviesos dermatozė. Ši reakcija pasireiškia saulės paveiktos odos smulkiu bėrimu, nedideliu paraudimu ar nestipriu niežuliu. Jai būdingas sezoniškumas - dažniausiai polimorfinė šviesos dermatozė pasireiškia pavasarį ir ankstyvą vasarą. Vėliau oda pripranta prie saulės spindulių ir bėrimai žmogaus nebevargina. Ši reakcija nėra alerginė, dažniausiai su ja susiduria šiaurės šalių gyventojai.
Fototoksinė reakcija
Fototoksinę reakciją dažniausiai sukelia kosmetikos priemonės (pavyzdžiui, kvepalai, purškiamieji dezodorantai), vaistai (pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, kontraceptikai, vaistai nuo skausmo) ir žolelės (pavyzdžiui, jonažolės). Deja, tokia alerginė reakcija gali pasireikšti kiekvienam, jei pernelyg didelis spindulių kiekis reaguos su atitinkamomis medžiagomis. Fototoksinės reakcijos išsivysto dėl saulės spindulių poveikyje aktyvuotų ląstelių membranų paviršiaus sudedamųjų dalių žalingo poveikio. Kai kurios daržovės ar vaisiai (petražolės, salierai ar laimas) gamina tam tikrus organinius junginius - vadinamus furokumarinais. Šias medžiagas dėl jų toksiškumo gamina įvairios augalų rūšys kaip apsaugos priemonę prieš augalėdžius. Būtent šių medžiagų sąlytis įjautrina žmogaus odą UV saulės spindulių poveikiui. Tokia reakcija vadinama fitofotodermatitas.
Fotoalerginis dermatitas (fotoalerginė reakcija)
Fotoalerginės reakcijos atveju reaguoja imuninė sistema, veikiama fotohapteno arba UV spinduliuotės. Deja, tačiau ji „įsimena“, kaip veikia jautrinančios medžiagos ir sukelia apsauginę reakciją bet kokio vėlesnio sąlyčio atveju. Fotoalerginę reakciją sukeliančios medžiagos yra kai kurie vaistai (sulfonamidai), augalinės medžiagos (pavyzdžiui, česnakų sudėtyje esantis dialildisulfidas), kvapiosios medžiagos (ambros muskusas). Fotoalerginio dermatito metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24-72 val. Fotoalerginės reakcijos yra ląstelinis imuninis atsakas prieš saulės spindulių aktyvuotus junginius (fotosensibilizuojančias medžiagas) patekusius ant odos. Dažniausiai tokią reakciją sukelia saulės apsauginiai kremai bei odos priežiūros priemonės.
Kitos priežastys
Didesnę riziką susirgti alergija saulei taip pat turi ir tie, kurių šeima - ypač tėvai - susidūrė su panašios alergijos atvejais. Asmenims, kuriems yra lengvi simptomai, gali nereikėti jokių vaistų. Alergija saulei egzistuoja. Geriausias būdas jos išvengti - susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais. Su šia alergija galima gyventi, naudojantis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir konsultuojantis su dermatologu. Padidėjusio jautrumo saulei priežasčių yra daug. Alerginės reakcijos gali pasireikšti dėl pernelyg mažo melanino kiekio organizme, kai kurių vaistų vartojimo, kosmetikos priemonių ir žolelių, kvapiųjų medžiagų, panašių reakcijų atvejų pasikartojimo šeimoje ir t. t.
Kartais lemiamą vaidmenį atlieka paveldimos savybės, nes ši alergija gali būti perduodama iš tėvų vaikams. Šiuolaikinė genetika atsako į šį klausimą teigiamai, bet paveldėjimo mechanizmai nėra galutinai aiškūs. Iki šiol žinoma, kad alerginės ligos perduodamos šeimose. Apie 60-70 proc. sergančių alergija žmonių tarp artimesnių ar tolimesnių giminaičių turi sergančių bronchine astma, šienlige, maistine ar odos alergija. Paveldimumo reikšmę alerginėms ligoms rodo mokslinių tyrimų rezultatai. Iš vaikų, kurių tėvai nesirgo alergija, 20 proc. gali susirgti alerginę ligą. Jeigu nors vienas iš tėvų serga, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc. O jeigu alergijos požymių turi abu tėvai, tuomet gali susirgti 70 proc. Alerginė liga vaikams nebūtinai pasireiškia tais pačiais požymiais kaip tėvams ar seneliams: vieni gali sirgti bronchine astma, kiti šienlige ar odos alergija. Alergijos požymiai sergantiems vaikams gali keistis. Pavyzdžiui, kūdikis serga egzema, vėliau jam atsiranda astma, o egzemos požymiai išnyksta. Taigi alerginių ligų paveldėjimas nereiškia, jog šeimoje sergama ta pačia liga, taip pat ir to, kad alerginis procesas gyvenimo eigoje nesikeičia.
Bendrais bruožais atopija galima apibūdinti kaip tam tikrą įgimtą organizmo savybę, kai į įvairius maisto produktus, medžiagas bei dirginančius poveikius organizmas reaguoja alergine reakcija. Jeigu atopijos nėra, organizme šitie dirgikliai alerginės reakcijos nesukelia. Reikia pažymėti, kad ir vaikui, turinčiam atopija, ne visada atsiranda alergijos požymių. Optimaliomis gyvenimo sąlygomis jis gali niekada nesusirgti alerginę liga. Jeigu namuose, kur yra nuolatinis kontaktas su alergenais, gyvena du vaikai, tai alerginę liga susirgs tas, kuris turi atopija. Kasdieninio gyvenimo pavyzdys- alergija gyvūnų plaukams. Vaikams, turintiems atopija, būtinai atsiras alergijos požymių nuo jų namuose gyvenančių katės ar šuns plaukų. Padidėjusi antikūnų gamyba (Ig E klasės) alergenams. Padidėjęs kai kurių organų jautrumas išoriniams dirgikliams. Pavyzdžiui, sergant astma padidėja bronchų jautrumas, kuris vadinamas hiperreaktyvumu. Vaikui, sergančiam atopine astma, jauminimalus alergenų (namų dulkės, erkutės, pelėsių sporos ar žiedadulkės) kiekis sukelia bronchų spazmų ir dusulio priepuolį. Būdingas padidėjęs gleivinių pralaidumas. Daug autorių teigia, kad atopijai būdingas pavėluotas apsauginių mechanizmų, ypač vietinių, subrendimas. Tai sukelia palankias sąlygas alergizacijai, kadangi iš organizmo blogiau eliminuojami alergenai ir mikroorganizmai.
Kodėl vaikų organizmas alergizuojasi taip anksti? Kai kurie iš minėtų požymių yra būdingi ir atopijai. Mažo vaiko organizme fiziologinė disfunkcija sumuojasi su atopija. Toks organizmas alergizuojasi greičiau negu vyresniame amžiuje. Panagrinėkime nuodugniau, kaip tai vyksta. Virškinimo trakto funkcija yra ne visai subrendusi, fermentų kiekis mažesnis negu vyresnių vaikų. Taigi maisto virškinimas dar yra nepilnavertis. Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja. Greitai didėjant svorio prieaugiui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis, juolab, kad virškinimo trakto gleivinė šiais vaiko metais yra pralaidesnė. Paprastai virškinimo trakte baltymai suskaldomi į amino rūgštis, kurios per gleivinę rezorbuojasi l kraujotaką. Būtent iš šitų amino rūgščių organizmas gamina savo sudėtinius baltymus. Amino rūgštys nealergizuoja. Kūdikio gleivinė „praleidžia" ne tik amino rūgštis, bet ir polipeptidus, netgi baltymines daleles, kurios sukelia alerginę reakciją. Maitinant naujagimį motinos pienu į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi ir nealergizuoja. Kai kurių mokslininkų nuomone, kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Taigi kūdikių maitinimas motinos pienu užkerta kelią maisto alergijai. Naujagimio kvėpavimo takų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai yra palankūs alergizacijai. Per kvėpavimo takų gleivinę į organizmą patenka įvairūs inhaliaciniai alergenai. Naujagimis kvėpuoja dažnai, jo kvėpavimo takai siauri, gleivinė greitai patinsta, gaminasi daug sekreto, kuris sunkiai pasišalina, nes naujagimio refleksas silpnas. Iki 6 - 8 savaičių amžiaus naujagimio gleivinėje nebūna imunoglobulino A, kuris reikalingas kovai su bakterijomis, virusais ir alergenais. Čia pateikti pavyzdžiai rodo, kad mažų vaikų organizmo ypatumai sudaro palankią dirvą alerginės ligai vystytis.
Kokie išorinės aplinkos veiksniai turi įtakos alerginės ligai atsirasti? Didžiausią poveikį turi alergenai - esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai ( skalbimo, valymo priemonės, kosmetika). Antroje vietoje yra dirginantys veiksniai, kurie pasunkina alerginės ligos eigą. Daugelis stebėjimų patvirtina, kad meteorologinės sąlygos - temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis - taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Žolių žydėjimo metu, esant šiltam ir sausam orui, didėja žiedadulkių kiekis. Aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra namai, jei ten daug alergenų ir dirginančių veiksnių, jo savijauta blogėja. Dėl to alerginės ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti jo namuose.
Pastebėta, kad atopines ligas lydi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa. Reakcijos, kurias sukelia autonominė nervų sistema, t.y. prakaitavimas, padidėjęs žarnų, bronchų ir kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusas, nepriklauso nuo mūsų valios. Vegetacinės nervų sistemos veiklai turi įtakos žmogaus nuotaika. Pavyzdžiui, stresinėse situacijose žmogus smarkiai prakaituoja, šąla rankų, kojų pirštai, džiūsta burna. Tokios reakcijos vadinamos psichosomatinėmis. Jos vyksta tiek sveiko žmogaus organizme, tiek sergančio alerginę liga. Susijaudinus pakinta vegetacinės nervų sistemos įtampa, pradeda ryškėti alerginės ligos klinika. Vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė lemia alerginės ligos sunkumą, recidyvų dažnį. Atidi, rūpestinga, rami tėvų globa sukelia vaikui saugumo jausmą, sumažina emocinę įtampą ir pašalina ligos paūmėjimą. Tačiau perdėtas tėvų rūpestingumas, nerimas, neryžtingumas persiduoda vaikui ir pablogina jo savijautą. Tėvams ir gydytojams sunku rūpintis vaikais, turinčiais alergiją.
Simptomai
Alergijos saulei simptomai stiprėja ypač tada, kai odą veikia UV spinduliai, t. y. kuo daugiau yra šviesos ir kuo ilgiau joje esate, tuo stipriau jie pasireikš. Atsiranda dilbio, pečių, kaklo, dekoltė, pėdų, rečiausiai - veido odos pakitimų.
Idiopatinės fotodermatozės simptomai
Fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios. Tai tokie simptomai kaip:
- Saulės dilgėlinė
- Bėrimas nuo šviesos
- Vakcininė hidroa
- Vasarinis niežulys
- Jaunimui būdingas bėrimas, pasireiškiantis pavasarį
Fototoksinės reakcijos simptomai
Simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime. Simptomai apima:
- Eritema
- Patinimas
- Pūslės
- Deginimas
- Niežulys
Fotoalerginės reakcijos simptomai
Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje. Simptomai:
- Deginanti arba niežinti egzema ir papulės.
Alergija saulei vaikams
Saulės alergija gali pasireikšti ir vaikams. Todėl visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Labai svarbu, kad vaikučių neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai. Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis.
Saulės alergija vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais. Vaikams gali padėti apsauginis kremas nuo saulės su SPF 50. Ištepkite visą kūną ir tai darykite kas 2-3 valandas bei po kiekvienų maudynių.
Vaikams gali pasireikšti alergija saulei, net jei buvo pasinaudota apsauginiu kremu. Vaikui pasireiškiantis bėrimas nuo saulės yra odos reakcija į UVB spindulius. Intensyvumas priklauso nuo odos storio ir melanino kiekio. Vaikų oda yra plonesnė ir švelnesnė nei suaugusių žmonių, todėl jiems labiau pasireiškia padidėjęs jautrumas saulei.
Diagnostika
Jeigu pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas dažnai gali diagnozuoti alergiją saulei tik žiūrėdamas į odą. Kad būtų lengviau nustatyti priežastis, sukėlusias alerginę reakciją, gydytojai taip pat gali reikalauti šeimos istorijos ir kitų testų, kad nustatytų teisingą diagnozę. Nuotraukų pataisos testavimas: Taip patikrinama, ar oda reaguoja į jautrinančias medžiagas saulės šviesoje. Gydytojas įprastus saulės alergijos sukėlėjus tepa tiesiai ant odos, dažniausiai ant nugaros. Po paros saulės lempa skleidžia išmatuotas ultravioletinių spindulių dozes, kad būtų galima nustatyti, ar šviesos veikiamoje srityje neįvyksta reakcija.
Alergija saulei turi būti diagnozuojama gydytojo atsižvelgiant į paciento klinikinius simptomus bei anamnezę. Fotodermatozes diferencijuoti remiantis tik klinika gali būti labai sunku, todėl būtina gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo fotodermatozės tipo, todėl ir gali būti gydoma skirtingai.
Nors iš esmės kliniškai visos tiesioginių saulės spindulių sukeliamos reakcijos panašios, jų priežastys yra skirtingos. Kiekvienu atveju skiriasi ir odos apsauga bei priežiūra, todėl paskirti efektyvų gydymą ar profilaktikos priemones gali tik gydytojas alergologas, nustatęs tikslią diagnozę. Alergijos priežastis nustatoma išklausius paciento nusiskundimus, išsiaiškinus simptomus, juos provokuojančius veiksnius bei aplinkybes ir, esant poreikiui, atlikus reikiamus tyrimus.
Gydymas ir prevencija
Kaip gydyti padidėjusį jautrumą saulei? Jei nuo saulės atsiranda bėrimas, reikalingas gydymas. Šio tipo alergija neišnyksta savaime, o negydoma ir nestebima gali paūmėti, tad vizitas pas dermatologą neišvengiamas.
Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotalerginių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Visais atvejais, dėl gydymo būtina pasikonsultuoti su dermatologu.
Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas. Naminiai gydymo būdai, padėsiantys atsikratyti padidėjusio jautrumo saulei. Alergija saulei turi būti gydoma stebint gydytojui dermatologui, tačiau jei tenka laukti vizito, o simptomai stiprėja, galite pasinaudoti keliais naminiais gydymo būdais.
Padidėjusio jautrumo saulei gydymo priemonės:
- Kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai;
- Preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu;
- Kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu;
- Kremas su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų;
- Beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.
Nereceptiniai vaistai nuo padidėjusio jautrumo saulei. Daug žmonių nežino, kuo teptis esant padidėjusiam jautrumui saulei. Pirmiausia patartina atvėsinti kūną specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų. Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą. Galima ne tik naudotis specialiomis kosmetikos priemonėmis, bet ir vartoti išbandytus nereceptinius vaistus, t. y. antihistamininius vaistus. Žinoma būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.
Siekiant išvengti žalingo UV spindulių poveikio, patariama riboti buvimą saulėje, ypač, kai ji aktyviausia (10-15 val.). Labai svarbu vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio. Laiką, praleidžiamą lauke, reikėtų didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės. Pradėti rekomenduojama nuo 15-20 min. Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.
Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Apsilankykite klinikoje „Antėja“ ir atlikite reikiamus alergologinius tyrimus. Alergija saulei dažniausiai vartojama apibūdinti kelioms odos ligoms, kai saulės veikiamoje odos dalyje atsiranda niežtintis bėrimas, pūslelė ar dilgėlinė. Paprastai tai pastebima žmonėms, kurie jautrūs saulei, ir dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasaros pradžioje.
Alergija saulei yra imuninės sistemos reakcijos į saulės šviesą rezultatas. Ši reakcija gali pasireikšti po ilgo buvimo saulėje arba gali pasireikšti net po trumpesnio poveikio. Imuninė sistema reaguoja, kai oda yra veikiama saulės. Taigi organizmas suaktyvina imuninės gynybos mechanizmą nuo jo, todėl atsiranda bėrimų, pūslių ar dilgėlinės.
Ką daryti pasireiškus simptomams? Sušvelninti saulės spindulių alergijos simptomams dažniausiai pasitelkiamas simptominis gydymas vietiškai naudojamais ar geriamaisiais medikamentais. Niežėjimui mažinti gali būti skiriami antihistamininiai vaistai. Gydytoja alergologė pataria, jog norint išvengti nemalonios odos reakcijos į saulę, svarbiausia - vengti būti saulėje neapsaugojus odos specialiais kremais, nepridengus didžiosios dalies kūno odos drabužiais ir plačiabryle skrybėle.
Alergijos simptomai ir kas gali padėti nuo jos apsisaugoti...
Alergija saulei, paveldima ar kitokia, tinkamai valdoma ir gydoma, padeda žmogui gyventi normalų gyvenimą. Alergija saulei sukelia panašų odos dirginimą kaip ir kitos sąlygos.
