Žiemą daugelis tėvų ima perdėtai bijoti orų pokyčių bei jų poveikio savo vaikams. Tačiau tėvai dažnai pamiršta, jog ypatingą dėmesį būtina skirti ne tik šiltiems vaiko drabužiams, reikia ir tinkamai prižiūrėti kūdikio odą. Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C.
Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą.
Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Maži vaikai jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius, o tai itin būdinga šaltajam metų sezonui, kadangi išėjus iš šiltos patalpos vaiką pasitinka šalto oro banga ir atvirkščiai. Tokios aplinkos sąlygos sukelia nemenką stresą kūdikio odai, ji ima sausėti, šerpetoti, gali atsirasti alerginiai bėrimai. Todėl žiemą ruošdamiesi pasivaikščiojimui lauke, pagalvokite ne tik apie tai, ar pasirūpinote šiltais drabužėliais, tačiau ir tinkamomis odos priežiūros priemonėmis.
Vaiko veidas žiemos metu lieka mažiausiai apsaugotas. Tėvams, norintiems tinkamai pasirūpinti vaiko veido oda esant šaltam orui, patariama pasirinkti intensyviai maitinantį, specialiai vaikams skirtą balzamą. Svarbiausia juo tinkamai patepti skruostus, nosį bei kaktą. Specialios priemonės padeda apsaugoti kūdikio odą ne tik nuo išsausėjimo, tačiau ir nuo streso, patiriamo esant dideliems temperatūrų skirtumams.
Mažyliams, taip pat kaip ir suaugusiems, žiemos metu gali suskeldėti lūpos. Itin plona lūpų oda nėra atspari šaltam orui bei žiemos vėjui. Geriausia kūdikio lūpas reguliariai tepti apsauginiu lūpų balzamu, gelbstinčiu žiemos metu.
Kadangi šaltis ir sausas oras erzina mažylio jautrią odelę, prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite veidelį maitinamuoju apsauginiu kremu. Visiškai netinka įprasti mamos kremai, nes juose yra apie 1/3 vandens, todėl užuot apsaugoję, jie gali dar labiau sušaldyti ir sudirginti odą. Apsauginiais tepalais tepkite visas atviras vaiko odos vietas ir rankytes. Mamoms kyla klausimų, ar reikia vaiko odelę tepti saugančiu nuo šalčio tepalu, jei lauke nešalta - nulis ar net keli laipsniai šilumos? Taip, reikia.
Jei vaiko odos būklė gera, o šaltukas - nedidelis, apsauginis kremas nuo šalčio nėra būtinas. Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas).
Jokiu būdu netrinkite vaiko odos - taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius. Verčiau priglauskite sušalusias vaiko rankutes prie savo šilto kūno, užmaukite ant radiatoriaus pašildytus drabužėlius, kojines ar pirštines. Galima pakišti rankas (kojas) po drungnu vandeniu, tik jokiu būdu ne karštu!
Vienas iš nepastebimų, tačiau svarbių veiksnių, galinčių lemti vaiko odos sveikatą - kambario oras. Esant itin sausam arba pernelyg drėgnam orui, kūdikio oda neigiamai reaguoja į aplinkos poveikį. Jei vaiko kambarys itin sausas, tai yra papildomas dirgiklis, kuris žiemos metu skatina vaiko odos sausėjimą, šerpetojimą, paraudimus. Iš dalies šią problemą galite išspręsti drėkindami patalpas (tam patogiausia būtų naudoti oro drėkintuvą), tačiau jei oda vis tiek šerpetoja, atrodo sausa, šiurkšti, sveikai odos būklei atkurti naudokite drėkinamuosius kremus, losjonus.
Prausimo metu palaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą. Todėl patariama pasirūpinti tinkama vonios kambario temperatūra maudynių metu ir vaiką maudyti ne karštame, o šiltame vandenyje.
Naudokite švelnius, specialiai kūdikiams pritaikytus prausiklius. Taip pat kaip ir kitu metų laiku maudant kūdikį tėvams patariama rinktis tik švelnius, specialiai vaikams skirtus praiklius. Tai pirmoji priemonė, kuri padės paruošti kūdikio odelę prieš einant į lauką. Svarbu atkreipti dėmesį į tokios kosmetikos sudėtį, vengti kvapių ar turinčių alkoholio produktų.
Laikas po vonios procedūrų - tinkamiausias pamaitinti kūdikio odą. Patariama po maudynių švelniai nusausinti vaiko odą ir masažuojamais judesiais ją įtrinti specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu.
Kasdienis vandens gėrimas - įprotis, labai svarbus ir patiems mažiausiems. Tėvai dažnai nepagalvoja, jog kūdikio odos būklę lemia ne tik išorės veiksniai, tačiau ir pakankamas skysčių kiekis organizme. Žiemos metu jis itin svarbus, kadangi padeda odai palaikyti natūralią drėgmę.
Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys.
Medikės teigimu, praktika rodo, jog šaltuoju metų laiku tėvai persistengia ruošdami vaiką pasivaikščiojimui lauke - aprengia jį itin šiltai, klysta pasirinkdami tinkamos medžiagos drabužius. Itin svarbu rinktis natūralių medžiagų žieminę aprangą, kurią būtų patogu sluoksniuoti ir lengva nuimti, ypač vaikui sušilus. Tėvams taip pat patariama turėti atsarginį drabužių komplektą, kuris pravers, jei ruošiamasi aktyvioms pramogoms lauke ant sniego.
Apatiniai drabužiai žiemą. Pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai).
Lauko drabužiai žiemai. Tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti.
Sauskelnės. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti.
Pirštinės. Jei vaikas jau vaikšto, apranga dar labiau „sudėtingėja“. Mažylis, aišku, norės žaisti su sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Paprastos megztos pirštinės greitai peršlampa, rankytės priverstos būti drėgmėje. Nuožvarbos ant rankyčių atsiranda dažniausiai. Vaiko rankos sausėja, pradeda šerpetoti, gali atsirasti ir skausmingų įtrūkimų. Kad taip neatsitiktų, pirkite neperšlampančias impregnuotas pirštines.
Batai. Labai svarbu ir geri batukai. Ne vieną šeimą apima siaubas, kai pamato batukų kainas - atrodo, miniatiūriniai, kaip lėlės, o kainuoja tiek pat, kiek tėčio batai. Gydytojai pataria - batukams netaupykite. Tikėtina, kad nupirkę pigius, be natūralaus kailio batukus, vaikui parėjus iš lauko ant kojyčių rasite paraudimų - tai ženklas, kad šaltis „įkando“ į kojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio.
Naudokite apsauginę dangą kūdikio vežimui. Specialūs vežimo apdangalai padeda apsisaugoti nuo netikėto sniego ar lietaus, todėl patariama pasirūpinti tokiomis priemonėmis, ruošiantis žiemos pasivaikščiojimui. Apsauginė vežimėlio danga taip pat gali apsaugoti kūdikio odą nuo tiesioginio vėjo bei šalčio.
Žiemą labai patogūs vokeliai, nes jie šildo iš visų pusių. Dažnai mamos kūdikį labai šiltai apkloja iš viršaus, o jo nugarytė šąla, nes vežimuko dugnas plonas, o čiužinukas irgi mažai apsaugo. Patogūs kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms - vienas lizdelis. Ten kojelės gali lengvai judėti, nenušalti. Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai. Šilta kepuraitė kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“.
Žiemą daugelis tėvų ima perdėtai bijoti orų pokyčių bei jų poveikio savo vaikams. Tačiau tėvai dažnai pamiršta, jog ypatingą dėmesį būtina skirti ne tik šiltiems vaiko drabužiams, reikia ir tinkamai prižiūrėti kūdikio odą. Šeimos gydytoja Aušra Urbutienė tėvams primena svarbiausias taisykles, kurios padės apsaugoti mažylių odą žiemos metu.
Jei vaikui per šalta, jis daug miega, pirštų galai ir lūpos gali būti pamėlynavę. Vaikutis daug geriau jausis lauke, jei nebus perkaitintas kambaryje. Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras.
Žiemą pirmomis dienomis reikėtų numatyti labai trumpus pasivaikščiojimus, nuo 15 minučių iki valandos trukmės. Vėliau, kai vaikutis pripras prie lauko, galima vaikštinėti ilgiau. Mažylį gerai veikia ne tik grynas oras, bet ir raminantys, siūbuojantys vežimėlio judesiai.
Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti, galų gale - suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Kita pastaba - pasivaikščiojimo maršrutas. Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui.
Iš bėdos galima vaikutį žiemą migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės).
Nors ir labai patogu, žiemą mažų kūdikių nenešiokite lauke vaiknešėliuose. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai sušalti. Jei norite lauke pabūti trumpai, vaiknešėlis labai patogu, bet tada jį sekitės po paltu, kad vaikutis būtų pridengtas.
Žiemai papramogauti galima ir namuose! Ar tai tiesa ir kaip viskas vyksta, sutiko papasakoti dvi Švedijoje gyvenančios lietuvės Simona ir Laura. Jos ir pačios turi vaikų - ir su vaikų miegu lauke tikrai turėjo nemažai reikalų. Laura Švedijoje praleido pusę savo gyvenimo, na, o kita pusė prabėgo Lietuvoje. Beveik 20 metų gyvenanti šiaurietiškoje kultūroje, moteris pastebi, kad europiečiai iš tiesų stebisi, jog skandinavų vaikai per šalčius miega lauke. „Na, o skandinavai stebisi, kodėl europiečius tai stebina”, - juokiasi ji. Anot moters, skandinavams tai įrašyta jų šiaurietiškame DNR ir yra savaime suprantamas dalykas. Kita Švedijoje gyvenanti ir vaikus auginanti lietuvė, Simona, atkreipia dėmesį, kad žiemos šalčiai - labai reliatyvus dalykas. „Jeigu gyveni Švedijos šiaurėje, tada turi tikrą žiemą, šalčius, o Švedijos pietuose žiema yra gan šilta, tai jūrinio klimato pasekmė. Visgi, Švedijoje žmonės praleidžia tikrai nemažai laiko lauke, nesvarbu, koks oras. Laiko leidimas gamtoje yra vienas kertinių Švedijos visuomenės principų, kuris yra skiepijamas ir vaikams”, - apie laiką lauke antrina moteris.
„Yra labai daug informacijos apie vaikų migdymą lauke: kokius rūbus parinkti, kuo užkloti, kiek laiko galima miegoti tokiomis sąlygomis, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti taip migdomi. Šaltis ar sniegas jų negąsdina, svarbiausia, kad oras, kai yra šalta, nebūtų labai drėgnas”, - apie šį kultūrinį įprotį Delfi skaitytojus supažindina Laura. Švedai, kaip pasakoja moteris, tokioje praktikoje mato vien pliusus: vaikai atsparesni kvėpavimo takų ligoms, turi geresnį apetitą, miego kokybė lauke geresnė, jie pabūna gryname ore.
Panašu, kad švedai, o gal ir skandinavai bendrai, apskritai labai mėgsta būti lauke. „Buvimas gryname ore yra skiepijamas nuo mažų dienų. Jie mėgsta būti gamtoje, eiti pasivaikščioti viena ar grupelėmis. Todėl žiemą ar vasarą, jei tik oro sąlygos leidžia, vaikas į vežimą - ir eini. Kol mama ar tėtis vaikšto, vaikas spėja pamiegoti. Lietuvoje įprasta žieminius lauko ar nuo lietaus apsaugančius rūbus turėti tik vaikams, čia juos turi ir suaugę, taigi, prastas oras jų negąsdina. Lietpalčiai, slidinėjimo kelnės - ir tas šaltis bei lietus nebaisūs”, - šypsosi Laura. Jai antrina ir Simona: „Buvimas gamtoje, lauke yra vienas pagrindinių Švedijos visuomenės principų - ar tai būtų pensininkai, kurie padaro 10 000 žingsnių per dieną su savo šiaurinėmis lazdomis, ar mamos su vežimais, išėjusios pasivaikščioti, ar šeimos, kepančios dešreles gamtoje, paėjėjusios 5 km iki gražios vietos miške, prie ežero, su laužaviete. Nesvarbu, koks oras, lauke visada bus žmonių su atitinkama apranga. Tokiu pačiu principu yra auginami ir vaikai - nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Be abejo, taip pat yra kalbama apie geresnę miego kokybę ir geresnį poilsį, kada vaikai miega lauke. Turiu paminėti, kad kai mūsų sūnus pradėjo eiti į darželį prieš porą mėnesių. Mes, tėvai, tiesiog buvome informuoti, kad vaikai miega lauke, ir tai buvo savaime suprantamas dalykas.”
Paklausta, ar šiauriečiai tėvai iš tiesų palieka vežimuose miegančius vaikus prie kavinių, o patys nueina gerti kavos, Laura pasakoja, kad taip būna, tačiau viskas - proto ribose. „Jei tai rami, saugi vieta ir tu visą laiką gali stebėti savo vaiką, tai viskas gerai. Niekas nepalikinėja vežimėlių su vaikais bet kur. Dabar Švedijoje ne visur dviratį saugu net prikabintą palikti, tai ką kalbėti apie vaiką”, - savo matoma šalies realybe dalinasi lietuvė. Tuo metu Simona sako pati taip nedaranti, tačiau iš socialinės erdvės galinti pastebėti, kad toks įprotis iš tiesų egzistuoja ir visai nėra keistas, neįprastas. Ji patikina, kad taip neretai elgiamasi ir Danijoje. „Saugumo jausmas yra toks asmeniškas klausimas. Aš manau, kad tai yra saugu, nes pati visada jaučiausi saugi Geteborge, kur gyvenu. Galima pasamprotauti, kad mažesniuose miesteliuose ar kaimuose tai yra dar labiau įprasta, nes žmonės pažįsta vieni kitus, padeda, pasaugo vienas kitą”, - svarsto moteris.
Laura teigia, kad pačiai atvykus į Švediją didelio kultūrinio šoko dėl vaikų migdymo lauke nebuvo - to mačiusi ji buvo ir Lietuvoje. Žinoma, dėmesį patraukė minėtasis migdymas prie kavinių, ko Lietuvoje, ko gero, nepamatysi. Nenustebo ir Simona: „Man tai atrodo labai logiška ir aš džiaugiuosi, kad mano sūnus užaugs leisdamas laiką lauke, gryname ore, žinodamas, kaip elgtis gamtoje”, - privalumus vardijo lietuvė.
Dar vienas skirtumas - tai, kad daug darželių siūlo vaikus pietų miego metu migdyti būtent lauke. Kaip alternatyvą, kaip pasakoja Laura, jie siūlo miegojimą viduje, ant čiužinių, jei oro sąlygos iš tiesų labai prastos. „Mano abu vaikai lankė darželį, kur žiemą-vasarą miegojo lauke vežimuose. Apie tai, kad yra tokie darželiai, sužinojau tik vaikui pradėjus tokį lankyti. Anksčiau nebuvo reikalo domėtis, kur vaikai migdomi. Buvo lengvas šokas, kai aprodė, kur vaikai miega pietų miegelio. Beje, daug švedų ieško būtent tokio darželio, kur vaikai miegotų lauke. Tokie sunkūs ir gigantiški vežimai sustatomi po stogu prie langų, taip auklytės stebi, ar jie neprabudo, ar neverkia. Mažieji iki 3 metų turi turėti savo miegojimo krepšelį su vilnonėmis kojinėmis, pirštinėmis, kepure. Gali būti vilnonis megztinis ir kelnės, kažkokie šiltesni rūbai, mylimas žaislas. Iš pradžių gal ir gąsdino, buvo neįprasta - o kas, jei nepastebės, kad prabudo, atsiklojo ar dar kažkas”, - prisiminė moteris.
Apie darželius pastebėjimų bei savos patirties turėjo ir Laura. „Daugybė darželių praktikuoja vaikų miegojimą lauke, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra taikoma mažiesiems, kurie dar miega pietų miego. Nuo tam tikro amžiaus vaikai nebemiega ir tiesiog daugiau laiko praleidžia lauke, žaidimų aikštelėje arba darželiui artimoje aplinkoje, kur jie turi galimybę pažinti gamtą, augalus, vabzdžius. Taigi, mažieji būna atitinkamai aprengti. Žiemą taikomas „sluoksnis ant sluoksnio” principas, kai vaikai rengiami merino vilnos arba sintetiniais drabužiais arčiausiai kūno, kad jis išliktų sausas arba drėgmė greičiau pasišalintų, tada - dar vienas drabužių sluoksnis ir galiausiai - žieminis kombinezonas. Mūsų mažieji miega savo vežimuose, esu mačiusi, kad yra kitų darželių, kur vaikai miega ant čiužinių ir miegmaišių - matyt, lauko darželiuose. Mūsų atveju, vežimai yra pastatomi šalia klasės durų ir langų, kad būtų matomi ir girdimi. Būna, jog yra leidžiama raminanti muzika ar garsai, kurie padeda užmigti. Visgi, jei kai kuriems neišeina užmigti lauke, vežimas gali būtų įvežamas į vidų ir iš to nedaroma jokios problemos. Viskas pritaikyta vaikams ir jų geram poilsiui”, - apie vaikų poilsio kokybę iš savo patirties dalinosi Simona.
Laura atskleisdama matytą rutiną taip pat antrino apie vaikams suteikiamą patogumą: „Vaikus atveda skirtingu laiku. Vieni paliekami 6 ryto, kiti - 8-9 ar dar vėliau. Tas, kuris paliktas anksčiau, ir miego anksčiau užsimano. Tokį vaiką ir migdys pagal jo poreikį, pavyzdžiui, dar priešpiet. Vaikai neretai taip pripratę prie tos ėjimo miegoti į vežimą rutinos, kad jau rengiant pradeda snūduriuoti. Vieną su vežimu išveža 10 valandą, kitą - gal 11, trečią - popiet, viskas pagal vaikų poreikius, niekas neina miegoti vienu metu ir vienu metu nesikelia. Vienas gal norės miegoti 2 valandas, o kitas vos pusvalandį”.
Abu vaikai užaugo miegodami lauke. Moteris pasakoja, kad nepaisant to - sūnus iš mokyklos parsineša visus virusus, o dukra, kaip ji juokiasi, tikras vikingas. „Vaikšto basa, jai niekada nešalta, serga retai, o jei ir peršąla, tai išmiegojusi jau atsikelia sveika. Ji tokia švediška - šaliko niekada nesideda, beje, darželyje Švedijoje nesu mačiusi vaiko su šaliku”, - šypsosi lietuvė.
Moteris pastebi, kad švedų vaikai - beveik visada lauke. Ir darželiai tai skatina - tiek miegą, tiek pasivaikščiojimus, žaidimus gryname ore. Tuo metu Simona pasakoja, kad prigiję švediški įpročiai turėjo teigiamos įtakos visai jos šeimai. „Mūsų šeimoje mes labai dažnai migdėme sūnų vežime, eidami pasivaikščioti. Taip naudos gavo visi šeimos nariai - galėjome praleisti laiko gryname ore, pasivaikščioti, o kartu ir pamiegoti. Tai buvo itin svarbu pirmaisiais sūnaus mėnesiais tiek mano psichologinei ir fizinei sveikatai, tiek sūnaus miegui.”
How To Dress For Playing In The Snow | Cold Weather Dressing Tips
