Žmogaus fiziologija tokia, kad jis dažnai jaučia karštį: kartais dėl jausmų, kartais dėl ligos. Kaip elgtis šioje situacijoje dvejonių nekyla. Reikia termometru išmatuoti kūno temperatūrą. Jeigu temperatūra yra aukštesnė nei 38 laipsniai, išgerti vaistų nuo karščiavimo. Tačiau kartais temperatūra nepakyla, bet nukrenta. Tada juntamas silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas. Žmogus gali net nualpti.
Žmogaus temperatūra nukrenta kur kas rečiau negu pakyla, bet ką daryti tokiu atveju vis tiek būtina žinoti. Keliais laipsniais nukritusi temperatūra gali sutrikdyti normalią vidaus organų veiklą ir organizmo funkcijas. Kai kuriais atvejais temperatūros kritimas baigiasi mirtimi. Jeigu nuolatinė kūno temperatūra nėra aukštesnė nei 35 laipsniai, galima įtarti sunkią lėtinę ligą. Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnių žmogus netenka sąmonės, iki 27 laipsnių - patenka į komą, o iki 25 laipsnių - konstatuojama mirtis.
Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl nedideli temperatūros pokyčiai gali būti normalus dalykas. Toks žmogus nepatiria jokių nemalonių simptomų, yra darbingas. Be to, žmogaus temperatūra per parą gali pasikeisti maždaug laipsniu. Tokie pokyčiai ypač dažni moterims per menstruacijų ciklą. Temperatūra gali nukristi dėl ligos, nusilpusio imuniteto, vitaminų trūkumo, po infekcinių ligų, operacijos, patyrus stresą, fizinį pervargimą.
Dažnai žmonės neįvertina padėties rimtumo ir nesikreipia į gydytojus, jei sumažėja temperatūra. Tai didelė klaida. Tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus gali įvertinti padėties rimtumą ir paskirti geriausią gydymą. Pacientui turėtų būti atlikta elektrokardiograma ir kraujo tyrimai, kurie nustatytų, ar temperatūra krenta dėl nusilpusio imuniteto ir nuovargio. Tada gali padėti vitaminai, imunitetą stiprinantys vaistai, pakeistas dienos režimas. Jeigu problema ne nusilpęs imunitetas, o lėtinė liga, gali prireikti daugiau įvairių tyrimų, kuriuos atlieka endokrinologai, gastroenterologai, neurologai, onkologai. Žemą temperatūrą gali lemti smegenų augliai, todėl reikia atlikti tomografinį tyrimą.
Pajutus, kad temperatūra galėjo kiek nukristi, galima suteikti sau pirmąją pagalbą. Tokia pagalba būtų lengva mankšta, pasivaikščiojimas, atpalaiduojantis masažas, kontrastinis dušas, šokoladas, puodelis stiprios arbatos ar kavos. Taip pat žema temperatūra, ypač jei šąla kojos, dingsta apetitas, pykina ir vemiama, gali įspėti apie nėštumą.

Karščiavimas: kas tai ir kodėl jis kyla?
Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui būti pavojinga.
Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai.
Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiu nei 38 laipsniai arba yra per žema. Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja.
Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.

Kūno temperatūros matavimo ypatumai
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Kūno temperatūrą galima lengvai išmatuoti į tiesiąją žarną dedamu termometru (elektroninis - 2 minutes). Tačiau kai kuriems vaikams toks matavimo būdas labai nemalonus. Tokiu atveju temperatūrą galite išmatuoti infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Juo matuojama ausies būgnelio vidinė temperatūra, kuri yra maždaug 0,5 °C žemesnė už rektalinę.

Kaip mažinti vaiko temperatūrą?
Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną.
Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų. Jeigu temperatūra nekrinta, atsižvelgdami į vaiko svorį, duokite jam paracetamolio. Karščiuojant kakta yra karšta. Gali atsirasti šaltkrėtis arba karščio pojūtis.
Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs.
Karščiavimo traukuliai
Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. Pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.
Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti.

Kada verta kreiptis į gydytoją?
Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Jeigu temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvus, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C. Be to, jei nežinote kaip matuoti temperatūrą kūdikiui, turime jums puikų patarimą! Įsigykite bekontaktį termometrą. Su bekontakčiu termometru galėsite pamatuoti temperatūrą netgi mažyliui miegant.
Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.
Požymiai, kada kūdikį būtina vežti į ligoninę
tags: #zema #temperatura #vaikui

