Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota.
Subalansuota mityba nėštumo metu yra pagrindas sveikam vaisiaus vystymuisi ir būsimos motinos gerovei. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Taip pat svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną.
Žalia ar pusžalė mėsa bei žalia žuvis yra draudžiama viso nėštumo metu. Šiuose produktuose gali būti tokių ligų sukėlėjų, kaip toksoplazmos ir listerijos. Taip pat negalima valgyti kai kurių rūšių dešrų. Taip pat draudžiamas nepasterizuotas pienas ir nepasterizuoto pieno produktai, pavyzdžiui, minkštas sūris. Juose taip pat gali būti listerijų. Venkite „Camembert“, „Romadur“, „Brie“ sūrių, taip pat kai kurių rūšių rauginto pieno, avių bei ožkų pieno sūrių, pavyzdžiui, rikotos ar fetos. Pasterizuoto pieno sūrius galima valgyti. Štai ožkos pieno sūrių būna ir pasterizuotų ir nepasterizuotų, taigi, reiktų atidžiau skaityti etiketėje esančią informaciją. Produktai su žaliu kiaušiniu pavojingi dėl salmonelių pavojaus.
Žuvis ir jūros gėrybės: Kai kuriose žuvų rūšyse gali būti didelis gyvsidabrio kiekis, kuris gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Kepenys ir kepenų produktai: Kepenyse, įskaitant kepenų paštetą, yra daug vitamino A. Nors vitaminas A yra būtinas, per didelis jo vartojimas nėštumo metu gali pakenkti vaisiui. Alkoholis: Visą nėštumo laikotarpį alkoholis yra griežtai draudžiamas. Nors nebūtina visiškai atsisakyti, per didelis kofeino vartojimas yra susijęs su padidėjusia persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika. Rekomenduojamas maksimalus kofeino kiekis per dieną paprastai yra apie 200 mg (maždaug vienas ar du maži puodeliai kavos). Taip pat ypatingo atsargumo reikia laikyti su dirbtiniais saldikliais.
Daugelyje vaistažolių preparatų ir vaistažolių arbatų yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali reikšmingai paveikti nėštumo eigą - pavyzdžiui, kai kurios vaistinės žolelės gali skatinti gimdos susitraukimus (pavyzdžiui, aviečių lapų arbata, vartojama netinkamu nėštumo etapu arba per didelėmis dozėmis), neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą arba padidinti kraujospūdį. Net ir, atrodytų, nekenksmingas bei populiarias arbatas, tokias kaip ramunėlių, pipirmėčių ar liepžiedžių, rekomenduojama vartoti saikingai, o ne reguliariai didelėmis koncentracijomis.
Nėščioms moterims rekomenduojama ne daugiau kaip ~340 g per savaitę jūros gėrybių su mažu gyvsidabrio kiekiu (pvz., lašiša, menkė, upėtakis). Taip pat reikėtų vengti nepasterizuoto pieno produktų, gazuotų gėrimų, alkoholio, stiprios kavos. Nerekomenduojama ne tik kava, bet ir kofeino turintys gėrimai. Didesnis kofeino kiekis didina savaiminio persileidimo riziką, o jei žindanti mama vartoja kofeino turinčius produktus, jo gauna ir žindomas kūdikis, kuris dėl to gali būti dirglesnis.
Svarbūs vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja specialistė.
Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR, taip pat yra gyvybiškai svarbios vaiko smegenų ir akių vystymuisi. Todėl specialistas dažnai gali rekomenduoti vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, specialiai sukurtus nėščioms moterims.
Vaistai ir žalingi įpročiai nėštumo metu
Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak specialistės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.
Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia specialistė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir specialistė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Jei yra labai didelė priklausomybė nuo nikotino, kai kurie medikai rekomenduoja rūkymą nutraukti palaipsniui, ne iškart. Alkoholis yra gerai ištirtas teratogenas (sutrikdo normalią vaisiaus raidą, išprovokuoja anomalijas) ir mutagenas (padidina apsigimimų tikimybę). 50 proc. 25 proc.
Fizinis aktyvumas ir kelionės nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulė, baseinas ir miego svarba
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria specialistė.
Emociniai pokyčiai ir alergijos nėštumo metu
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.
Gydytoja daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Ji rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė - pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.
Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Gydytoja sako, kad kūdikiai, iki 3-4 mėn. maitinti vien motinos pienu, rečiau serga atopiniu dermatitu, o ilgesnis toks maitinimas mažina astmos riziką.
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką.
Dažnai polinkį sirgti alergijomis lemia paveldimumas. Jei abu tėvai serga kokia nors alergija, tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas, siekia iki 80 procentų. Jei alergiškas vienas iš tėvų, tikimybė, kad vaikas paveldės polinkį į alergiją, irgi nemaža - iki 50 procentų.
Streso valdymas nėštumo metu
Pirmasis vizitas pas gydytoją ir nėščiųjų baimės
Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.
Susirašykite visus rūpimus klausimus. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas. Paklausinėkite tėvų, brolių, seserų apie lėtines ligas ar potencialius genetinius sutrikimus. Pasiimkite nedidelį buteliuką vandens ir ko nors užkąsti.
Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą. Vis dėlto nėščiųjų baimės keičiasi. Anksčiau daugiau nerimo keldavo išvaizdos pokyčiai, dabar baiminamasi dėl darbo vietos praradimo, karjeros sunkumų, moterys yra linkusios atidėti nėštumą, kol baigs mokslus, pasieks norimų karjeros aukštumų.
Rekomendacijos planuojančioms nėštumą
„Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti pas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba. Pasak specialistės, reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti. Paprastai tinkamiausias amžius moteriai pastoti yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, mat tuomet yra mažiausia apsigimimų rizika, kuri bėgant metams pradeda šiek tiek didėti. „Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui. Būsimiems tėveliams geriausia visiškai atsisakyti alkoholio, nerūkyti. Dažniausia klaida - apsilankymas pas ginekologą jau pastojus, mat organizmą nėštumui būtina ruošti iš anksto, tuomet ir baimių dėl būsimo vaikelio sveikatos bus kur kas mažiau“, - sako gydytoja.
Mitybos rekomendacijos planuojant nėštumą:
- Pilno grūdo duona, šviežios daržovės, salotos ir vaisiai.
- Pieno produktai, kokybiška mėsa ir liesesnė žuvis.
- Pirmenybė ekologiškiems produktams.
- Pakankamas baltymų, kalcio, cinko, vitamino B2, geležies, folio rūgšties ir jodo kiekis.
- Papildomai 250-300 kalorijų per dieną (pvz., nedidelis sumuštinis su sūriu plius obuolys).
- Jei moteris renkasi vegetarišką mitybą, svarbu vartoti kiaušinius ir pieno produktus, stebėti geležies kiekį kraujyje.
- Geležies papildai, užgeriami apelsinų sultimis ( vitaminas C palengvina geležies pasisavinimą). Arbata ir kava pasisavinimą pasunkina.
Streso valdymas nėštumo metu
Pirmasis nėštumo trimestras
Didžiausi negalavimai nėščiają kamuoja pirmąjį nėštumo trimestrą - pykinimas, vėmimas, jautrumas kvapams. Pirmojo trimestro metu itin svarbu suprasti, kad nebūtina valgyti to, ko nesinori, ar valgyti daugiau nei norisi. Nėštumui įpusėjus apetitas gali tapti tiesiog žvėriškas. Tad klausimas „ką pasiimti valgyti į darbą“ pastojus gali tapti aktualesnis nei bet kada anksčiau.
Pavyzdžiai maistui įsidėti į darbą:
- Budos dubenėliai: grūdai (grikiai, perlinės kruopos, rudieji ar laukiniai ryžiai, bolivinės balandos) ar makaronai su daržovėmis, ankštiniais, kiaušiniais, sūriu, mėsa, tofu, lašiša, riešutais, sėklomis.
- Salotos: šviežios daržovės su padažu iš alyvuogių aliejaus, balzaminio acto ir jūros druskos.
- Fritata ir kišas: gali būti skanūs ir šalti, paruošti iš vakaro.
- Sumuštiniai: su riešutų sviestu, daržovėmis, humusu, sūriu, keptos vištienos likučiais.
- Daržovių šiaudeliai (paprikų, morkų, salierų) su humusu ar gvakamolės padažu.
- Švieži arba džiovinti vaisiai, uogos: figos, slyvos, abrikosai suteikia energijos ir yra skaidulų šaltinis.
- Sėklos ir riešutai.
- Pikantiški krekeriai, duonos lazdelės, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai be pridėtinio cukraus, viso grūdo duonelės.
Maisto produktų, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, sąrašas gali pasirodyti gana ilgas, tačiau daugiausia jis susijęs su tinkamais maisto saugumo įpročiais. Neplautas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas gali turėti bakterijų ir parazitų, sukeliančių apsinuodijimą maistu. Escherichia coli (E. coli), Listeria, Toxoplasma gondii, Salmonella - tai tik keletas pavojų. Gera žinia? Žalia mėsa ir žuvis, mėsos gaminiai iš delikatesų, alkoholis - maisto produktai, kurių reikėtų vengti.
Mažai gyvsidabrio sukaupia ir iki dviejų pietų porcijų per savaitę nėščiajai galima vartoti: krevetes, lašišą, šamą, upėtakį, ančiuvius. Šaldyto nevirto jūros maisto (sūdyta, rūkyta, džiovinta lašiša ir kt. žuvys) reikėtų vengti, nebent tokia žuvis naudojama kaip ingredientas gaminant kitą patiekalą ir bus termiškai apdorojama. Nepakankamai apdorotos žuvies taip pat vengti. Žuvis yra tinkama valgyti, kai mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulo ir subyra į gabalėlius. Krevetes, kalmarus ir moliuskus virkite/kepkite kol jie taps pieno baltumo.
Kiek nėščia moteris gali išgerti kavos ir arbatos? Didelis arbatos ir kavos kiekis gali pakenkti kūdikio vystymuisi. Todėl per dieną galima suvartoti ne daugiau kaip 200 miligramų kofeino - tai yra du puodeliai arbatos arba puodelis juodos kavos. Beje, stiklinėje „Coca-Cola“ gėrimo yra apie 60 - 70 miligramų kofeino.
Kokie maisto produktai padeda nėštumo metu nuo pilvo pūtimo ir rėmens? Trečiąjį nėštumo trimestrą daugelis besilaukiančių moterų susiduria su rėmeniu. Taip nutinka net ir toms, kurios iki tol rėmens nebuvo patyrusios. Priežastis - padidėjusi gimda iš apačios spaudžia skrandį. Kai skrandis šio spaudimo neatlaiko, skrandžio sultys pradeda kilti į stemplę. Dažniausiai tai vyksta naktimis. Kas padeda: Valgymas dažnai, bet po nedaug. Lovos galvūgalį reikia pakelti aukščiau arba po galva pasidėti vieną papildomą pagalvę. Vengti riebaus, saldaus ar sūraus maisto, taip pat aštrių prieskonių, pirmiausia - vakarais. Keletą riešutų kramtykite tol, kol gausis košelė ir tada ją nurykite. Tą patį galima daryti su virta bulve ar žalia morka. Taip pat nuo rėmens padeda šaukštelis garstyčių po valgio. Jeigu visi šie išvardyti metodai jums nepadeda, paprašykite, kad gydytojas išrašytų vaistų nuo rėmens, kuriuos galima vartoti ir nėštumo metu.
Kokie maisto produktai padeda nėštumo metu nuo vidurių užkietėjimo? Žarnyną reguliuoja džiovinti vaisiai, slyvų sultys bei sėmenys su jogurtu. Taip pat padeda rauginti kopūstai, kuriuose gausu natūraliai fermentuotų pieno rūgšties bakterijų. Taip pat patariama daug gerti ir judėti.
