Socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis ir specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis. Ji teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato.
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Siekiama išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes.
Socialinės paslaugos ir jų rūšys
Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį nagrinėja įvairūs autoriai. L. Žalimienė (2003) pateikia socialinių paslaugų organizavimo formos gerovės valstybėje ypatybes, pateikia socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo veiklos modelius, principus, procedūras. M. Ižoraitė (2007) atskleidžia, kaip funkcionuoja socialinių paslaugų rinka, kokia jos specifika, kokiais įstatymis ir prioritetais vadovaujamasi administruojant socialines paslaugas. L. Žalimienė (2005) aptaria socialinės globos pagyvenusiems asmenims kokybę, Langvinienė, B. Vengrienė (2005) atskleidžia bendrąsias paslaugų veiklos ypatybes.
Teisinę bazę, kurios tikslas užtikrinti socialinės globos organizavimą, rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo autorei nepavyko rasti išsamios literatūros apie senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimą, todėl šis darbas yra naujas ir aktualus.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Kaip matome, specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinių paslaugų katalogas, 2006).
Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose. Dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinių paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Šias sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.
Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarių globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatos, 1998).
Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šis ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose akcentuojama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons).
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. 2002 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant, kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr. Europos Sąjungos Regionų komitetas akcentuoja, kad konkretiems asmenims pritaikytos paramos priemonės turi būti suplanuotos laiku ir užtikrintos, o vietos ir regionų valdžios institucijoms būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmams parengti.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeniniame paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Šios koncepcijos tikslai - užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas socialinių paslaugų teikimui finansuoti, gerinant gyvenimo sąlygas bei teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti vyresnio amžiaus asmens, kurių daugės, gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas.
Socialinių globos įstaigų veiklos administravimas
Demografinė visuomenės senėjimo problema išryškėjo Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje. Šiai problemai didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80m. ir daugiau) žmonės. Ši tendencija turi įtaką daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Socialinės globos poreikis pastarąjį dešimtmetį nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui. Siekiama išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes.
Svarbu apibūdinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus. Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai.
Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šios paslaugos valdymas. Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas.
Ūkio padalinio vadovo pareigybė
Ūkio padalinio vadovo pareigybė priskiriama struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės grupei. Pareigybės lygis - A2. Pareigybės paskirtis: organizuoti Ūkio tarnybos darbą: prižiūrėti ir užtikrinti Globos namų pastato, patalpų ir įrengimų tinkamą būklę, tinkamą darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, rūpintis gaisrinės saugos priežiūra, elektros įrenginių ir šilumos ūkio eksploatacija ir priežiūra, organizuoti viešuosius pirkimus, taip pat užtikrinti kitų techninių, ūkinių darbų atlikimą, reikalingų tinkamam Globos namų funkcionavimui.
Pareigybės darbo sritis - Globos namų Ūkio ir apskaitos tarnybos veiklos organizavimas, koordinavimas, įgyvendinimas. Ūkio padalinio vadovas tiesiogiai pavaldus Globos namų direktoriui.
Specialūs reikalavimai ūkio padalinio vadovui
Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: Turėti technologijos mokslų arba teisės studijų srities ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu. Turėti dvejų metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje, įstaigos/įmonės ūkio veiklos organizavime. Turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Privalumas - teisės aktų nustatyta tvarka būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais ir turėti tai patvirtinančius pažymėjimus.
Būti susipažinusiam ir išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, reglamentuojančius Globos namų veiklą; būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, viešuosius pirkimus, pastatų techninę priežiūrą, šilumos, vandens, atliekų ir elektros ūkio priežiūrą. Žinoti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką įstaigoje, gebėti tvarkyti viešųjų pirkimų dokumentus ir atlikti viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijas. Gebėti savarankiškai planuoti, valdyti, kaupti ir analizuoti informaciją, rengti ataskaitas, dokumentus bei kitus priklausančius įstaigos vidaus tvarkomuosius, informacinius raštus, organizuoti savo ir pavaldžių darbuotojų darbą. Gebėti pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įforminti pirkimų sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, medžiagų ir priemonių nurašymus ir kitą su materialinėmis vertybėmis susijusią apskaitą. Mokėti pirmosios medicinos pagalbos suteikimo priemones ir būdus. Žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos higienos norma HN 66:2008 ,,Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai‘‘ (galiojanti suvestinė redakcija). Žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos higienos normą HN 125:2011 ,,Suaugusių asmenų stacionariosios socialinės Globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘, Lietuvos higienos normą HN 47-1:2020 ,,Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai‘‘ (galiojanti suvestinė redakcija). Mokėti dirbti MS Office programiniu paketu.
Ūkio padalinio vadovo funkcijos
Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:
- Administracinė ir organizacinė veikla: Planuoja, organizuoja ir koordinuoja administracinę bei ūkinę Globos namų veiklą, organizuoja kasdienį įstaigos darbą, rengia administracines priemones, vadovauja jų įgyvendinimui, vykdo administravimo funkcijas ir prisideda prie įstaigos veiklos efektyvumo didinimo. Rengia, valdo ir koordinuoja organizacijos išteklius, tvarko projektus, užtikrina racionalų materialinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių naudojimą. Organizuoja susitikimus, konferencijas, seminarus ir kitus renginius, dalyvauja susitikimuose ir užtikrina sklandų informacijos perdavimą. Tvarko elektroninius laiškus ir kitą su administracine veikla susijusią informaciją.
- Personalo darbo organizavimas ir valdymas: Organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja pavaldžių darbuotojų darbą: sudaro darbo ir atostogų grafikus, paskirsto užduotis pagal patvirtintus pareigybių aprašymus, kontroliuoja jų vykdymą. Vykdo darbo laiko apskaitą, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Užtikrina saugų darbą, darbo ir poilsio režimo laikymąsi, darbuotojų aprūpinimą būtinomis darbo priemonėmis.
- Pastato, infrastruktūros ir įrangos eksploatavimas: Užtikrina Globos namų pastato, patalpų, šilumos energijos, vandens tiekimo, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei jų įrenginių tinkamą eksploataciją, priežiūrą ir remontą. Organizuoja Globos namų pastato šildymo sistemų ir įrenginių paruošimą šildymo sezonui. Organizuoja ir kontroliuoja vidinių komunikacijų (elektros, šilumos, vandentiekio, nuotekų, ryšio ir kt.) darbus. Atlieka medicininės įrangos, slaugos ir kito inventoriaus priežiūrą, organizuoja jų techninį aptarnavimą ir remontą. Rengia Globos namų modernizavimo projektus, organizuoja jų įgyvendinimą, planuoja naujos įrangos ir inventoriaus įsigijimą.
- Transporto ir materialinių vertybių valdymas: Organizuoja ir kontroliuoja Globos namų tarnybinio lengvojo automobilio eksploatavimą, techninę priežiūrą, remontą, paruošimą techninei apžiūrai, draudimą, ridos ir degalų apskaitą. Saugo, priima, išduoda ir apskaito jam patikėtas materialines vertybes.
- Viešieji pirkimai ir sutarčių administravimas: Organizuoja ir vykdo Globos namų viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, rengia pirkimų dokumentus ir teikia ataskaitas apie įvykdytus pirkimus. Rengia sutarčių projektus, kontroliuoja pasirašytų sutarčių vykdymą.
- Darbuotojų sauga, gaisrinė ir civilinė sauga: Organizuoja Ūkio tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimą, rengia įsakymų ir kitų dokumentų projektus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kontroliuoja jų laikymąsi. Nustatyta tvarka instruktuoja Ūkio tarnybos darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir tai įformina instruktavimų žurnale. Organizuoja civilinės ir priešgaisrinės saugos priemonių įgyvendinimą Globos namuose, darbuotojų mokymus civilinės ir priešgaisrinės saugos klausimais. Kontroliuoja, kaip Globos namų padaliniuose laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų ir įgyvendinamos numatytos gaisrinės saugos gerinimo priemonės. Užtikrina gaisrinės vandens sistemos ir gesintuvų techninę būklę, organizuoja jų patikrą ir bandymus. Užtikrina garsinių gaisro ir dujų nutekėjimo signalizacijos sistemų veikimą ir jų patikrą. Pagal kompetenciją teikia Globos namų direktoriui siūlymus dėl lėšų planavimo darbo sąlygoms ir priešgaisrinei saugai gerinti.
- Apskaita, dokumentų valdymas ir informacijos teikimas: Vykdo gamtinių dujų, elektros energijos, šilumos energijos ir vandens suvartojimo apskaitą, kontroliuoja racionalų energetinių išteklių naudojimą. Tvarko, archyvuojaja, vertina ir rengia dokumentus naikinimui teisės aktų nustatyta tvarka. Organizuoja ir kontroliuoja Globos namų interneto svetainės administravimą.
- Vidaus kontrolė, atskaitomybė ir kokybė: Užtikrina Globos namų direktoriaus įsakymų ir kitų vidaus dokumentų vykdymą, jų savalaikę kontrolę, rengia Ūkio tarnybos veiklos dokumentų projektus. Informuoja Globos namų direktorių apie ekstremalius įvykius, avarijas, nelaimingus atsitikimus ar padarytą žalą. Dalyvauja direktoriaus organizuojamuose pasitarimuose, komisijų ir darbo grupių veikloje. Užtikrina socialinių paslaugų kokybę, taikant Savanoriškos Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos EQUASS standartus. Atlieka kitus teisėtus, su įstaigos veikla susijusius, nenuolatinio pobūdžio Globos namų direktoriaus pavedimus, reikalingus strateginiams tikslams pasiekti.
Atsakomybė
Šias pareigas vykdantis darbuotojas atsako už jam pavestų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Ūkio padalinio vadovas yra materialiai atsakingas už Globos namų pastatus, infostruktūros ir kitus statinius, mašinas ir įrenginius, baldus ir kitą ilgalaikį bei trumpalaikį turtą bei ūkinį inventorių, esantį eksploatacijoje ir atsargas perduotas naudoti.
Ūkio padalinio vadovo darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Ūkio padalinio vadovui gali būti taikoma: Paskatinimas už puikiai atliekamą darbą, iniciatyvas, pasiūlymus, gerinant paslaugų gavėjų gyvenimo kokybę. Drausminė atsakomybė, pažeidus darbo drausmę, padarius materialinę žalą, vartojant kvaišalus, psichotropines medžiagas, aplaidžiai vykdant savo pareigas.
tags: #socialiniu #globos #istaigu #veiklos #administravimas
