Daugelis iš mūsų, ir ne sykį, esame patyrę, ką reiškia būti naujoku. Šiame vaidmenyje visus, o ypač vaikus, lydi ir smalsumas, ir nerimas, ir tikrai nemažai adrenalino. Sakoma, kad nedidelis stresas lavina kognityvines funkcijas bei skatina kūrybiškumą. Visgi užsitęsusi įtampa nekuria teigiamų patirčių, ypač mažiesiems. Straipsnyje aptarsime, kaip padėti vaikams greičiau adaptuotis prie naujų iššūkių ir pokyčių.
Vaikų Asmenybės Tipai ir Pokyčiai
Viename polyje sutinkamos pastovesnės, tačiau dažnai - ir atsargesnės, drovesnės asmenybės. Jie į santykius keliauja lėtai, bet užtikrintai, nuosekliai susipažįsta su aplinka ir joje nori likti, net jei ji ir nėra itin palanki. Jų kodas - geriau ten, kur pažįstama. Kiti, priešingai, nemėgsta rutinos, pavargsta nuo jos, todėl naujienos bei nuotykiai jiems kelia entuziazmą. Tikrai sutiksime ir vaikų, ir suaugusiųjų, kuriems pokyčiai atneša nemažą kiekį adrenalino, smalsumo bei noro patirti kaitą. Tiesa, yra ir tų, kurie pasižymi ir intravertams, ir ekstravertams būdingu savybių rinkiniu. Pavyzdžiui, vieni vaikai turi ir šiek tiek drąsos, ir vidinio nerimo. Jie tarsi nori naujų patirčių, tačiau kartu yra ir gan jautrūs nesėkmėms. Tokiems vaikams labai svarbu padėti pažinti naujas patirtis ir kuo tvirčiau kartu su jomis keliauti.
Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus, per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti jūsų gyvenimo kokybę. Nerimą galima apibūdinti kaip būseną arba bruožą. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai stresinėse situacijose vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Nerimu vadiname subjektyviai nemalonią būseną. Tai nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Dažnu atveju nerimas gali peraugti į panikos atakas.
Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, kaip pavojaus ištakos nežinomos. Jis neturi konkretaus stimulo ar priežasties, todėl nėra lengva su juo kovoti. Baimės jausmas yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę.
Kaip jau aptarėme, nerimo būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet šiame straipsnyje plačiau aptarsime paauglių nerimą. Paauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų). Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Tikėtinas menkas rizikos įvertinimas ir valdymas, polinkis nepagrįstai atmesti kitų sprendimus, patarimus, siekiant veikti individualiai ar pademonstruoti savarankiškumą. Neskaitant sudėtingo amžiaus periodo, pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams. Per pastarajį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą. Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Atkreipiamas dėmesys, jog mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.
Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį: Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą, t. y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant, polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų arsenalių.
Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę, galbūt ir fizinę paauglio savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio.
Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui. Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai. Neretai jaunuolių dienotvarkės yra perkrautos namų darbais, papildomais būreliais, treniruotėmis. Pridėkime laiką susitikimams su draugais ir atsirandantiems meilės reikalams. Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Tėvai sunkiai dirba ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvelgdami į jaunuolių poreikius ir galimybes. Paaugliai, jausdami kaltę ir atsakomybę prieš tėvus, renkasi jiems netinkamą veiklą, kuri kelia stresą ir didina nerimastingumą.
Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į šiuos klausimus. Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisideda prie paauglių kamuojamų nerimo skaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolatos siūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įtempti ir liūdni.
Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.
Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas. Socialinis nerimas nėra drovumas. Tai daro įtaką kasdienei veiklai, mokyklos ar užklasinės veiklos lankymui.
Panikos atakos irgi priskiriamos prie nerimo rūšių. Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto: kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties baimė.
Generalizuotas nerimas - tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.
Kaip Naujoko Patirtis Veikia Vaiką
Neturėtų stebinti, jei vaikas, žengdamas pro naujos mokyklos slenkstį, jaučiasi nedrąsiai, jaučia įtampą ar nerimą, nepaleidžia jį palydinčių tėvų rankos, tokia reakcija galima, bet svarbu jos nedramatizuoti. Kiekvieną dieną pasikalbėkime su savo vaiku, stenkimės išgirsti, ką jis sako, kaip jaučiasi, kas jį trikdo, paklauskime, kas džiugina. Kuo supratingesni, jautresni būsime, tuo labiau galėsime vaiką padrąsinti ir padėsime sėkmingai įsilieti į naujos klasės, mokyklos bendruomenę bei ten jaustis gerai. Produktyviausiai mokomės, kai esame laimingi ir patiriame sėkmę, o tam reikia ir geros savijautos, ir saugumo jausmo bei palaikymo atmosferos. Puiku, jei adaptacija vyksta greitai, bet nieko baisaus, jei ji bus ir lėtesnė, svarbu, kad vaikas ją įveiktų sėkmingai. Tad, kuo ji sėkmingesnė, tuo geriau vaikas įsitraukia į ugdymo procesą.
Fiziniai simptomai: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
Akademiniai sunkumai: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
Emocinės reakcijos: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
Elgesio pokyčiai: Vaikai nerimą keliančias situacijas išgyvena skirtingai. Kai kurie vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Vyresni vaikai demonstruoja depresijos požymius, tampa tylūs ir uždari, vengia draugų. Kiti stresą išreiškia susierzinimo priepuoliais ar pykčiu, esant dideliam stresui gali atsirasti tikas, mikčiojimas. Pykčio proveržiai, agresija, neramumas, irzlumas. Drovumas, baikštumas, atsiskyrimas - vaikas drovisi ir gėdijasi dažniau nei kiti, daug kas aplinkoje jam kelia baimę. Tokie vaikai mažai bendrauja arba visai atsiskiria nuo kitų (šeimos narių, draugų). Vengimo elgesys - vaikas vengia būti baimę keliančioje situacijoje. Pavyzdžiui, nedalyvauja gimtadienio šventėje, kurioje yra nepažįstamų žmonių, vengia pasilikti vienas namie ar savarankiškai nueiti į parduotuvę. Pesimizmas ir neigiamas mąstymas - vaikas galvoja, kad jam nepavyks gerai atlikti užduoties ir pelnyti gerą įvertinimą, įsivaizduoja, kad kiti žmonės (tėvai, draugai) jį atstums, kritikuos. Sulaukęs pagyrimo, vaikas jį interpretuoja kaip išimtį arba klaidą („Tai, kad vieną kartą pavyko, nereiškia, kad esu protingas“, „Man tik pasisekė“) ir atsimena tik savo nesėkmes, tuo tarpu sėkmes greitai pamiršta. Susikaustymas - bet kokia užduotis sukelia nereikalingą nerimą. Tai gali būti patys įvairiausi dalykai.
Kai kurios baimės tėvams gali pasirodyti kvailos, naivios ar netikros. Tačiau vaikui jo baimės atrodo tikros ir rimtos. Tai, kas tėvams neatrodo pavojinga, vaikams gali būti akivaizdi baimės ir nerimo priežastis. Galite padėti vaikui ištverti šį sunkų laiką, jei tik suprasite, kas su juo vyksta. Jei pamiršote savo pačių vaikiškus išgyvenimus, pasistenkite suprasti, kad visa, kas vaikams nutinka pirmą kartą, gali jiems sukelti nerimą.
Praktiniai Patarimai Tėvams
Švietimo ir edukologijos ekspertai dalijasi praktiniais patarimais, kaip padėti vaikams adaptuotis prie naujų aplinkybių:
1. Vaidmenų Žaidimai ir Literatūra
Simuliaciniai vaidmenų žaidimai - puikus įvadas į pokytį. Jie leidžia stebėti savo mintis bei emocijas, imituojant dalyvavimą skirtingose situacijose. Pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą, tokius žaidimus tėvai su vaikais gali praktikuoti jau dabar, prasidėjus vasarai. Kitas vertingas pasaulio pažinimo įrankis - literatūra, kuri padeda tėvams ir vaikams saugiai kalbėtis pasirinkta tema. Kadangi analizuojate ne savo, o knygos personažų situacijas, emocinis fonas paprastai būna ramus. Pavyzdžiui, Beno Bėranto knyga „Monstropedija. Naujokas? Neįprasta diena darželyje“ siūlo galimybę pažinti naujoko situaciją su vaikišku humoru, į ją žvelgiant neįprasto personažo akimis. Šioje istorijoje užkoduota ne viena prasminga žinutė. Pavyzdžiui, Visi subedė žvilgsnius į Bolį. Kai kurie pradėjo šnabždėtis. Atrodė, kad šįkart naujokas net pagelto nuo tokio dėmesio. „Visų žvilgsniai, kai būdamas naujoku negali išlementi nė žodžio - tikrai ne padeda, o varo į neviltį. Arba: - Tyla reiškia begalybę, - šurmulį nutraukė mokytoja Gurguolė. - Dabar visi kartu suskaičiuosime nuo šimto iki vieno.
Vaikų literatūra gali padėti suprasti ir įveikti nerimą.
2. Susipažinimas su Aplinka
Tėveliams išsirinkus mokyklą, antras žingsnis - pasikviesti vaiką kartu, kad jis ateitų, susipažintų su erdvėmis, mokytoja ir, jei tik yra galimybė - užmegztų ryšį su klasės draugais. Tarkime, kai kurios mokyklos organizuoja vasaros stovyklas ar užklasines veiklas, jose visuomet verta sudalyvauti. Kai vaikas žino, ko laukti, tada jo širdelėje gera ir ramu, o kai nežino, tuomet galvoje ir gimsta visi tie monstrai…
3. Režimo Įvedimas
Artėjant naujiems mokslo metams, jau rugpjūčio mėnesį tėveliams patariu įvesti vaikus į būsimą režimą. Reikėtų pamažu ankstinti, kada keliatės ir ruošiatės miegoti. Kokybiškas miegas - geros savijautos garantas.
4. Teigiamas Nusiteikimas
Be abejo, tinkamas nusiteikimas - labai svarbi sėkmingo starto dalis. Galima pasikalbėti su vaiku, sakyti jam: tikėtina, kad tu susirasi daug draugų, tau bus įdomu, tačiau gali būti ir taip, jog kažko nesuprasi. Nesijaudink, ir jei taip nutiks, paprašyk suaugusiojo, pavyzdžiui, mokytojo (-os) pagalbos. Svarbu vaikui pasakyti, kad ir jis pats daug ką gali padaryti, tarkime, rodyti iniciatyvą susidraugauti, į šypseną atsakyti šypsena, įsileisti ryšį ir t.t.
5. Įtampos Atpažinimas ir Pagalba
Visgi gali nutikti taip, kad vaikui būti naujoku bus nelengva patirtis. Apie susikaupusią įtampą byloja pakitusi vaiko elgsena, miego, valgymo sutrikimai. Dažnai apie stresą praneša daug jaučiantis pilvukas. Tai pastebėjus, verta vaiką kalbinti, kas vyksta čia ir dabar, t. y. užduoti jam (jai) klausimus: kas tau kelia nerimą? Ko bijai? Kas, tavo nuomone, blogiausio gali atsitikti naujoje vietoje? Kas gali tuo metu suteikti paramos ir pagalbos? Kaip aš tau galėčiau padėti sumažinti nemalonius jausmus? Taip pat verta pasidalinti asmenine patirtimi, kaip jums patiems teko susidurti su naujoko dilema, ir kaip toje situacijoje elgėtės, kokius būdus išbandėte ir kas pasiteisino.
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai, įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti. Tai gali būti medikamentai, kuriuos skiria psichiatras, arba kognityvinė elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose.
Kaip galima padėti kitam susitvarkyti su nerimu?
Vaikiškų Drabužių Verslas: Stiliaus Pajautimas ir Pasitikėjimas Savimi
Vaiko apranga - tai ne tik būtinybė, bet ir puiki galimybė jam išreikšti save, ugdyti stiliaus pojūtį ir pasitikėjimą savimi.
Pasitikėjimas Savimi - Stiliaus Pagrindas
Svarbiausia - pasitikėjimas savimi. Tinkami drabužiai suteiks užtikrintumo, bet turite būti užtikrintas, kad juose jaučiatės patogiai. Visa kita spinduliuos iš Jūsų.
Proporcijos ir Figūros Iššūkiai
Visi figūros iššūkiai gali būti subalansuoti rūbų derinimo technika. Labai svarbu pabrėžti faktą, kad svoris tikrai nėra problema, kuri trukdytų būti stilingu. Pamirškite skaičius ir nesistenkite tilpti į mažesnio dydžio drabužius - visada pirkite Jums tinkamą dydį.
Universalumas ir Paprastumas
Paprastumas yra raktas į universalumą. Aprangą su džinsinėmis kelnėmis galima greitai transformuoti iš dieninės į vakarinę, jeigu jas renkatės su minimaliu detalių kiekiu. Rafinuotam įvaizdžiui su prašmatnumo gaidele derinkite spalvotus aptemptus džinsus su paprastu megztuku. Aukštakulniai gali pakeisti kasdienį įvaizdį į kažką formalesnio.
Spalvos ir Odos Atspalvis
Išsirinkite spalvas, kurios tinka Jūsų odos atspalviui. Geriausias būdas nešioti spalvotas džinsines kelnes yra leisti joms būti ryškiausia aprangos dalimi.
Plaukai ir Aksesuarai
Tinkamas plaukų kirpimas yra be galo svarbu, nes Jūsų plaukai yra Jūsų nuolatinis aksesuaras. Nebijokite išbandyti naujas šukuosenų madas, kurias turi Jūsų mėgstamos žvaigždės ar stiliaus ikonos.
Naujovės ir Pagrindiniai Drabužiai
Išbandykite įvairias naujas madas ir dar neišbandytus stilius, kad atrastumėte tai, kas Jums labiausiai tinka. Niekada negalite žinoti! Kai kurie įprasti pagrindiniai drabužiai Jūsų spintoje yra privalomi: tai turėtų būti paprasti drabužiai, kuriuos nesunku sluoksniuoti, puošti aksesuarais, maišyti ir derinti. Turėdami tuos pagrindinius drabužius nebijokite žaisti.
Biudžetas ir Kūrybiškumas
Nusistatykite mados biudžetą. Jums nereikia išleisti milijonų savo įvaizdžiui, kad atrodytumėte gerai. Būkite išradingas ir eksperimentuokite su viskuo, ką jau turite. Naudokitės aukščiau įvardytais patarimais ir Jums niekada netrūks idėjų kaip apsirengti bet kokiu sezonu ir bet kokia proga.
Drabužiai Vasarai
Drabužiai turėtų būti lengvi, praleidžiantys orą, pagaminti iš kokybiškų medžiagų.
Medžiagos Sudėtis
Renkantis drabužius vaikams, itin svarbu atkreipti dėmesį į medžiagos sudėtį. Pačios kokybiškiausios medžiagos yra natūralios - medvilnė, vilna, linas, šilkas bei oda. Iš natūralių medžiagų pagaminti drabužiai yra lengvesni ir pralaidesni vandeniui, todėl nešiojant juos, oda geriau kvėpuoja, mažiau prakaituojame ir ne taip giliai įsigeria įvairūs nemalonūs kvapai.
Pasiuvimo Kokybė
Be medžiagos svarbu atkreipti dėmesį ir į pasiuvimo kokybę. Kokybiškai pasiūti drabužiai taip pat stipriai prisideda prie ilgaamžiškumo bei ekologiškumo.
Mokyklinės Uniformos ir Mados Tendencijos
Mokyklinės uniformos yra brangiausia vaiko mokesčio už mokslą dalis, o jų kaina kasmet padidėja daugiau nei 10 %. Vaikų mada pamažu tampa „mažų suaugusiųjų“, žinoma, išlaikant žaismingumą.
Jūrinė Tematika, Blizgučiai ir Praktiniai Patarimai
Jau tapo tradicija, kad pavasarį-vasarą į garderobą grįžta jūrinė tematika - dryžiai, virvelės, laivai, inkarai, mėlynos-baltos-raudonos spalvų deriniai. Vienas svarbiausių šių metų šiltojo sezono akcentų - fantazijų ir kelionių tema, kuri išreiškiama žemėlapių, kompasų, plunksnų simboliais.
Tinkamas Dydis ir Stiliaus Derinimas
Kadangi vaikai auga gana greitai, kartais tėveliai susigundo nupirkti didesnių drabužėlių „išaugimui“. To daryti nerekomenduojama, nes, kol rūbeliai per dideli, vaikas atrodys nekaip ir jausis nepatogiai, o kai bus kaip tik, greičiausiai jau bus nunešioti ir vaikas vėlgi neatrodys gražiai.
Kūrybiškumo Skatinimas Per Aprangą
Apranga gali tapti priemone ne tik išreikšti save, bet ir skatinti kūrybiškumą. Leiskite vaikui dalyvauti renkantis drabužius, derinti spalvas ir stilius. Skatinkite jį eksperimentuoti ir atrasti savo unikalų stylų.
Kūrybiškumo Skatinimas Vaikuose
Vaikų kūrybiškumas yra svarbus jų vystymosi aspektas, kurį reikia puoselėti ir skatinti. Kūrybingi vaikai geriau sprendžia problemas, yra atviresni naujovėms ir lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos.
Kūrybiškumas ir Vaizduotė
Vaikai mokosi kūrybiškumo mėgdžiodami savo artimus asmenis. Kūrybingi suaugusieji savo elgesiu „užkrečia“ ir vaikus. Kūrybingais gali jaustis ir būti kiekvienas, net ir nedirbantis jokio kūrybinio darbo. Kūrybiškumas gali pasireikšti įvairiai: kitaip, netikėtai sau patiems ar aplinkiniams. Tai gali būti laisvalaikį, namų tvarką, netikėtas rūbų derinimas ar šukuosena.
Kūrybiškumas padeda siekti tikslą, įveikti kliūtis, išspręsti kylančius sunkumus. Viena iš svarbiausių kūrybinių galių yra kalbos mokymasis. Nors ji yra įgimta, prireikia daug aktyvumo ir pastangų. Kūrybiškumas, kaip pojūtis, padeda pasiekti tikslą.
Kūrybinė Veikla
Kūrybinė veikla - jie piešia, lipdo, konstruoja, stato bokštus. Vaikai piešiniuose atspindi tai, ką mato, ką jaučia ir jie nebūtinai turi pataikyti į toną. Žavingos vienadienės dainelės taip pat susiję su kūryba.
Žaidimas, reikalaujantis daug kūrybinių galių, yra svarbus vaiko gyvenime. Žaidimai atspindi realų gyvenimą („zoologijos sodas“, „parduotuvė“). Žaidimams galima naudoti natūralias medžiagas (pvz., lapai ar kaštonai).
Žmonės, kurie dažniau pasitelkia savo vaizduotę, dažnai yra kūrybiškesni už kitus savo bendraamžius.
Kūrybiškumo Testai
Psichologai naudoja įvairius testus kūrybiškumui nustatyti. Pavyzdžiui, vaiko prašoma sugalvoti, ką galima nuveikti su plyta. Svarbu ne tik idėjų kiekis, bet ir ar jos yra prasmingos, realios.
Kūrybiškumo Slopinimas
Kai kurie veiksmai gali slopinti, stabdyti kūrybiškumo galias. Pavyzdžiui, kūrybos nutraukimas ar kritikavimas gali lemti kūrybiškumo sumažėjimą. Tėvai kartais trukdo vaikams kūrybiniame procese, siekdami padėti, palengvinti, o kartais tiesiog pritrūkdami kantrybės.
Svarbu leisti kūdikiams tyrinėti pasaulį. Geriau duoti vaikui medinį žaislą, o ne lygų plastikinį. Svarbu prisiminti saugumo reikalavimus.
Žaislų Gamyba Kartu
Tėvai gali užsiimti žaislų gamyba kartu su vaikais. Tai ne tik smagu, bet ir skatina kūrybiškumą. Vaikai gali aktyviai prisidėti pasirenkant medžiagą, spalvą.
Pagalba ir Įvertinimas
Svarbu klausytis vaikų, o ne savo vidinių paskatų. Pagyrimai ir kritika gali mažinti kūrybiškumą. Didžiausias kūrybiškumo priešas tiek dideliam, tiek mažam yra vertinimas.
Drąsa ir Eksperimentavimas
Kūrybai reikalinga drąsa ir eksperimentavimas. Svarbu leisti vaikams būti savarankiškiems ir patiems nuspręsti dėl savo veiksmų.
Rankų Darbo Žaislai: Meilė Rankdarbiams
Į kiekvieną rankomis nunertą žaislą Toma įdeda ne tik daugybę pastangų, bet ir meilės. Moteris pasakoja, kad rankdarbiais ir mezgimu ar nėrimu domėjosi nuo mokyklos laikų, bet iki žaisliukų niekada rimtai jų nesiimdavo.
Nuo Kiškio Iki Prekinio Ženklo
„Ką pradėdavau, tą ir numesdavau. Pradėjus megztinį dažniausiai jo ir nebaigdavau. Vieną kartą pamačiau žaislus. Padariau pirmąjį kiškį ir kažkuo jis mane užkabino. Jis nebuvo idealus. Dabar kaip prisimenu, jis gal net į kiškį nebuvo panašus. Man patiko pats procesas“, - pasakoja ji. 2015 metais taip ji nunėrė pirmąjį zuikį pagal pamatytą vaizdo pamokėlę, o pats zuikis buvo visai nedidelis. Taip ji ėmė ieškoti vis rimtesnių žaislų. Informacijos ieškojo internete ir žiūrėjo „Youtube“ filmukus. „Taip vieną po kito dariau, dalinau draugų vaikams. Sesei kažkada nunėriau liūtą, nes toks jos Zodiako ženklas. Taip ir prasidėjo. O rimčiau daryti pradėjau prieš 3 metus, tada ir puslapį susikūriau. Iš tikrųjų net dabar nemoku nėrimo terminų lietuviškai, viską mokiausi angliškai arba rusiškai. Iki šiol esu labai savikritiška ir man vis dar atrodo, kad jie nėra tobuli, bet aplinkiniai sako, kad nebėra ko tobulinti. Kiekvienas zuikis man atrodo skirtingas. Mano vyras dabar mato jų šimtus, bet jam visi vienodi, o man pačiai skirtingi. Man visada norisi duoti žmogui tokį, kokį jis mato nuotraukoje“, - sako ji.
Užsakymų Turi Iki Kalėdų
Toma yra įgijusi apskaitininkės-kasininkės specialybę, tačiau jai nepatiko skaičiuoti ir nusprendė keisti kryptį. Tuomet pabaigė manikiūro kursus, tačiau panaudotų žinių darbui irgi nepanaudojo. „Su siūlais jokių specialybių nebaigiau, esu visiška savamokslė ir man tai labiausiai patinka. Esu dirbus kepykloje naktinėse pamainose, kai grįždavau, kelias valandas pamiegodavau ir sėsdavau prie žaislų. Kartais išvažiuoju į užsienį padirbti, tačiau pagrindinis mano darbas dabar yra žaislų nėrimas. Galbūt ir darbu to nepavadinčiau. Labiausiai man norėjosi tai daryti legaliai, o ne iš po stalo“, - sako Toma. Žaislų kūrėja juokiasi, kad prie to prisidėjo ir sesuo, kuri teptelėjusi koja pasakė, kad užtenka dalinti žaislus veltui. Mane pastebėjo vietinis Pasvalio laikraštis ir paėmė interviu. Gavosi, kad labai laiku pradėjau ir tuo džiaugiuosi. Esu prisijungusi prie rankdarbių grupių, o ten daug mergaičių sako, kad sunku susirasti klientų, trūksta užsakymų, o aš pati to nepatyriau“, - džiaugiasi ji. Tiesą sakant pas Tomą eilėje žmonės laukia ir po 2 mėnesius, nes ji viską daro viena. Spalio pradžioje teko net sustabdyti užsakymus Kalėdoms - jų tiek daug. „Yra merginos, kurios kompanijoje dirba, bet man tada tai tampa nebe savita, nebe „aš“. Šiandien baigiau kalėdinius užsakymus priiminėti, nors gal tai reikėjo padaryti jau vakar. Vis atrodo, kad dar vieną. Pažadukė nesu, gal todėl pas mane žmonės ir grįžta, viską padarau laiku. Šiandien pasakiau, kad užtenka. Žmonės dabar tik pradeda klausinėti Kalėdoms, bet eilę aš jau susirinkau seniai ir ją papildydavau vis vienu ar kitu žmogumi“, - sako moteris.
Žaislus Papildė ir Kilimėliai
Prieš metus Toma sužinojo, kad vyro sesuo laukiasi ir nusprendė padaryti kažką ypatingo. Moteris iškart žinojo, kad nieko nepirks, o darys savomis rankomis. Taip atsirado pirmasis jos numegztas kilimėlis vaikams. Pasidalijus nuotrauka, žmonės susidomėjo ir užsinorėjo tokį turėti ir savo namuose. Vienas sunkiausių dalykų menininkui yra įvertinti savo darbą pinigais. Tomai irgi tai nebuvo lengva. Moters manymu, Lietuvoje už rankų darbo kūrinius mokama ir prašoma mažiau nei reikėtų. „Aš manau, kad kiekvienas rankų darbo yra vertas daugiau nei prašo dabar. Aš niekada nemegzčiau kojinių už 7 eurus, man tai kažkoks pažeminimas. Aišku, rinka savo daro. Galiu ir 100 eurų prašyt, bet tada reikia galvot... Manau, kad visi rankdarbiai nėra pakankamai įvertinti. Na, bet gyventi galima. Kaina priklauso nuo žaisliuko dydžio ir modelio. Kramtuko kaina prasideda nuo 12 eurų, zuikiai ir meškos iki 35 eurų, o kilimai ir pagalvės jau didesnės kainos. Kiek žaislų padarau priklauso nuo noro. Kadangi aš dirbu namuose pagal verslo liudijimą, galiu skubėdama padaryt vieną per dieną. Stengiuosi savęs nespausti, nors užsakymų tikrai turiu“, - sako ji.
Svajoja Užregistruoti Prekinį Ženklą
Šiltai šypsodamasi Toma sako, kad savęs be siūlų jau negalėtų įsivaizduoti: „Visiems sakau, kad iš to turtinga nebūsiu, bet jaučiuosi turtinga vidumi. Aš matau vaikučių šypsenas, nuotraukas, kurias man atsiunčia. Aš džiaugiuosi kiekvienu padarytu žaislu, nes man kiekvienas yra naujas ir vis kitoks, skirtas konkrečiam vaikui“. Laisvų žaislų pas moterį taip pat nelieka. Ji pasakoja, kad tenka girdėti atvejus, kai pas kitus kūrėjus žaislus užsisakę žmonės persigalvoja, atsisako jų ir nesumoka. Pačiai Tomai tokie atvejai pasitaikė vieną ar du kartus. Savo rankomis padarytų žaislų namuose ji praktiškai neturi, tik vieną lapę, kuri įsitaisiusi ant sofos darbo kambaryje. Paklausus, kokie ateities planai ar svajonės dabar sukasi jos galvoje, moteris šypsosi, kad daugiausia galvoja apie tai, kas yra dabar: „Plačiau paskleisti savo darbų aš neturiu galimybės, jeigu noriu ir toliau dirbti viena. Aš noriu, kad tai liktų mano. Daugiau žaislų būtų daugiau pinigų, bet man to nereikia. Mano svajonė būtų užregistruoti savo „ToToys“ avį kaip oficialų prekinį ženklą. Kažkada svajojau turėti mini krautuvėlę-butikėlį, kur pardavinėčiau siūlus ir žaislus, bet nebežinau ar aš to noriu. Aš gyvenu šia diena ir negalvoju. Man dabar gerai, o vėliau - žiūrėsim“.
