Kūdikio gimimas atneša daug džiaugsmo ir pakylėjimo. Tačiau kasdienis gyvenimas, rūpestis mažyliu jaunus tėvelius kartais išmuša iš vėžių. Didžiausias mūsų kaip tėvų savigarbos „naikintojas“ ir nemalonių minčių šaltinis būna nenumaldomas vaikelio verksmas. Pradžioje mes griebiamės įvairių raminimo „technikų“, jas visas stengemės išbandyti vos ne vienu metu. Vėliau sulaukiame žvilgsnių ir pastabų iš aplinkinių (pvz.: na kur gi jūsų tas rėksniukas?). Toks socialinis spaudimas mus priverčia jaustis pačiais blogiausiais tėvais, negebančiais pasirūpinti dar visai mažutėle atžala.
Kristina - jauna mama, kaip ir daugelis, susidūrė su verksniuko kūdikio problema. Tikėjimas ir laukimas gražių ir malonių akimirkų su pirmagymiu buvo išblaškytos tarsi rūkas vėjyje. „Dėja, tai tik akimirkos“ - atsidūsta ji mūsų susitikimo metu. Taip, jos neštumas vyko sklandžiai, jokių didesnių stresų nebuvo. Gimdymas, na turbūt kaip ir visoms. Ne, gydytojai mažylio sveikatos būseną vertina labai gerai.
Kūdikio verkimas apverčia tėvelių pasaulį aukštyn kojom, nes jie tai interpretuoja kaip pavojaus signalą. Į visą šį procesą žiūrėkite kiek ramiau - juk kūdikis nemoka kalbėti ir tai vienintelė priemonė, kuria jis gali komunikuoti. Vaikas praneša tėvams, kas su juo vyksta. Verksmas - sveiko vaiko kalba. Juk rėkti reikia tiek daug jėgų. Kūdikis, kuris daug verkia yra stiprus. Atidesni ir ne tokie įsitempę tėveliai po kelių mėnesių jau pradeda skirti verkimo “atspalvius” - ar tai pagalbos šauksmas, ar kvietimas pabendrauti, ar pervargimo signalas ir pan.
Verksmingas kūdikis įneša nesusipratimus ir į poros santykius - kai vienas iš tėvelių “nesugeba” nuraminti kūdikio. Tėčiai dažnai “pralaimi kovą ” su verksmu: „Tik vyras paima ant rankų mažylį ir tuojau pat jį pravirkdo. Lyg tyčia. Jo pasiaiškinimai, kad nemoka nuraminti, mane stumia į aklavietę“. Motinystės jausmas jaunoms mamoms leidžia veikti intuityviai: jos net negalvodamos priglaudžia kūdikį, suranda jiems tinkamą pozą, pamasažuoja ir pan. Vyrai lieka nuskriausti, nes tėvystės jausmą jiems reikia išsiugdyti. Čia jie gali tikėtis pagalbos iš partnerės. Todėl svarbu, kad mama pamokytų jaunąjį tėvelį, jam pasufleruotų, o ne čiuptų verkiantį kūdikį iš rankų.
Kartais nutinka, kad ir mamos “pralaimi nelygioje kovoje” su kūdikio verksmu: „mano verksniukas triukšmauja visą dieną, aš jį raminu visais įmanomais būdais. Pikta ir nusivylusi, galiausiai pripažįstu savo pralaimėjimą“. Tai atsitinka, kai po ilgos “darbo” dienos mama jau nebežino ko imtis, kad nuraminti verksniuką. Ramūs tėčiai tampa gelbėtojais, tačiau palieka labai nemalonų jausmą mamos širdyje : “Na kodėl aš negaliu nuraminti savo kūdikio?”. Taip atsitinka dėl mamos pervargimo: ji šypsosi per prievartą, priglaudžia be šilumos, bando užkalbinti ir prajuokinti, kai pačios akys liūdnos ir pavargusios. Vaikai tokį netikrumą jaučia, jie negali su juo taikytis, todėl jų verksmas dar labiau suintensyvėja ir tik dar giliau stumia mamą į nuovargio liūną.
Kūdikio fiziologija ir paros ritmas
Žinios apie vaikelio fiziologiją bei paros ritmą, turėtų įnešti šiek tiek aiškumo ir nusiraminimo. Įdomu ir keista, jog ką tik gimę kūdikiai gyvena kiek kitokiu ritmu, jų paros ilgis siekia net 25 val. Tai leidžia suprasti posakį “sumaišė dieną su naktimi”. Pirmosiomis savaitėmis, kūdikio miego ciklo trukmė yra maždaug 50 min. Tad nieko nuostabaus, jog jautresni kūdikiai pabunda kas valandą. Tokie nesusipratimai lemia tai, jog tėveliai pirmuosius mėnesius turi padirbėti „įstatant“ vaikelį į vėžias - paros rėžimą. Kūdikiui svarbu, kad tuo pačiu laiku jį žadintų, maitintų, praustų, migdytų. Dienotvarkė ne tik tėveliams leidžia lengviau tvarkytis su dienos darbais, bet ir kūdikiui suteikia saugumo ir stabilumo pojūtį.
Tai labai svarbu jautresniems vaikams, kitaip vadinamiems verksniukams, kurie kiek ilgiau užtrunka adaptuodamiesi prie naujų gyvenimo sąlygų. Juk net ir suaugusiems žmonėms, pakitusios gyvenimo sąlygos kelia nemažai streso. Pabandykit prisiminti, kokie buvo pirmieji jausmai, kai išsikraustėte iš tėvų namų, nusprendę gyventi savarankiškai?
Kūdikio verkimo priežastys ir pagalbos būdai
Kūdikis duoda signalą dėl labai “žemiškų” priežasčių: tai per karšta, per šalta, šlapia, jaučiasi alkanas, pervargęs ar vienišas. Visus šiuos nepatogumus mes stengiamės ištaisyti. Tačiau nutinka taip, kad rodosi lyg viskas tvarkoje, bet nuraminti verksniuko nepavyksta, net raminant įmantriausiai būdais: „ir sauskelnes keičiu, ir maitinti bandau, o apie supavimų ir liūliavimų variacijų gausą tai enciklopediją galėčiau išleisti. Niekas nepadeda...“.
Kūdikio būdravimo metu, tėveliai neriasi iš kailio ir stengiasi palaikyti mažylio gerą nuotaiką. Jį užima įvairiomis veiklomis, žaislais. Tačiau pamiršta, kad kūdikio dėmesio išlaikymo laikas dar visai trumputis, vos kelios minutės. Dėmesio apimtis taip pat ribota - vaikelis sugeba priimti vieną arba du stimuliavimo šaltinius (suaugę žmonės priima tik du tris stimuliavimo šaltinius). Tėveliai tai turėtų prisiminti bendraujant su juo: vienu metu tik kalbiname, arba tik žaidžiame, rodome. Besirinkdami žaislus ir užsiėmimus, mes turime atsižvelgti į šiuos kūdikio dėmesingumo ypatumus.
Norėdami kuo taikliau patenkinti vaikelio bendravimo poreikius ir nepravirkdyti jo, tėveliai turi išmoktų atpažinti savo kūdikio nuovargio signalus. Nuovargio metu dažnai kūdikiai nukreipia akutes į šalį, pasikeičia gugavimo tonacijos, jų judesiukai tampa intensyvesni, stipresni, staigesni, kas juos pačius išgąsdina. Jaunųjų tėvelių užduotis - laiku pastebėti nuovargio signalus ir sumažinti žaidimo intensyvumą ar kūdikiui leisti pabūti ramioje aplinkoje.
Pervargimo grėsmė kyla ir raminimo, migdymo metu. Kai vaikelis pradeda verkti ir jo raudos mums rodos jau tęsiasi amžinybę, mes griebiamės įvairiausių metodu. Paimame vaikelį ant rankų, supame įvairiu tempu, dėl savo kantrybės išteklių ribotumo keičiame supimo pozas, lakstome kaip išprotėję. Mažas kūdikėlis aprimsta trumpam ir vėl, mūsų dideliam nusivylimui, pradeda verkti. Nekontroliuojamo verkimo situacijai prasidėjus, reikėtų pirmiausia aprimti patiems. Galite palikti kūdikį savo lovelėje ir kelioms minutėms atsitraukti, išeiti iš kambario. Kartais nutinka, jog mažieji verksniukai palikti vieni, ima ir užmiega saldžiu miegeliu. Tai akivaizdus faktas, jog net ir raminant, migdant svarbu pastovumas. Tačiau jei verksmas nesiliauja, o rodos viskas išbandyta, prisiminkite vieną patį efektyviausią arba jums patogiausią raminimo techniką. Šis raminimo būdas neturi būti skubotas, judrus. Pasistenkite švelniai ir ilgesnį laiką taikyti šią raminimo metodiką. Tai „sugedusios plokštelės principas“, kuris padeda aprimti ir kūdikiui, ir tėveliams.
Ar jaučiatės pervargę ir nebeturite naujų minčių, kaip nuraminti kūdikį? Stebėkite ką vaikelis daro, kad nusiramintų. Dažniausiai tai bus kumštuko ar pirštuko čiulpimas, antklodėlės tempimas ant veidelio ir pan.
__ Kad sėkmingai palydėti kūdikį į miego karalystę, suformuokite kūdikiui įprotį. Svarbu, kad kūdikis būtų migdomas tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje - savo lovytėje, kambaryje, tuo pačiu laiku. Augdamas vaikas mokosi per asociacijas. Geriausia, kad kūdikio miegamasis būtų skirtas tik miegoti. Jei tai darote diena iš dienos, tai vaikelis supras, jog jį ruošia miegui ir leis jam pasijausti saugiai ir ramiai. Kiekvieną vakarą pasakykite savo kūdikiui, jog „atėjo metas miegoti“. Jeigu jūs tą sakysite nuo pat pirmųjų mėnesių, jūsų vaikui šie žodžiai asocijuosis su miegu.
Būti verksniuko kūdikio tėveliais tikrai sunkus darbas, kuris reikalauja daug vidinės stiprybės ir fizinių jėgų. Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų.
Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas. Kaip verkia alkanas kūdikis? Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą. Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė. Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Užtikrinkite visapusišką vaiko raidą. Žaiskite su sočiu, pailsėjusiu vaiku, rodykite jam paveiksliukus, žaisliukus, atkartokite vaiko skleidžiamus garsus.
Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukiusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.
Kai verkia kūdikis, tėvams ne visada aišku, kokia šio verksmo priežastis. Yra žinoma, kad kūdikiui verkiant, pakyla mamos ar tėčio kraujospūdis. Pati gamta sureguliavo taip, kad išgirdę verksmą, skubėtume padėti vaikui.
8 kūdikio verksmo priežastys ir pagalbos būdai
- 1. Alkanas
Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą.
Pagalba vaikui: Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau. Iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka mamos pieno (arba mišinėlio), jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau. Vaikas žindomas pagal poreikį. - 2. Pilvo diegliai
Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.
Pagalba vaikui: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą. - 3. Nešvarios sauskelnės
Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
Pagalba vaikui: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnąsias servetėles naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos. - 4. Karšta
Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
Pagalba vaikui: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite. - 5. Pervargimas
Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla.
Pagalba vaikui: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių. - 6. Nepatogumas
Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
Pagalba vaikui: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais. - 7. Nuobodu
Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
Pagalba vaikui: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi. - 8. Dygsta dantys
Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.
Pagalba vaikui: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.
Ko gero, visi turintys mažamečių vaikų jau spėjo į namus parsinešti ar bent išgirsti apie žaibiškai šį pavasarį išpopuliarėjusius maigymo žaislus, angliškai vadinamus „Pop it“. Ko gero, visi turintys mažamečių vaikų jau spėjo į namus parsinešti ar bent išgirsti apie žaibiškai šį pavasarį išpopuliarėjusius maigymo žaislus, angliškai vadinamus „Pop it“. „Eurovaistinės“ vaistininkė primena tėvams, kad tokie žaislai neturėtų pakeisti laiko gryname ore ir nurodo kaip tinkamai juos prižiūrėti, kad žaislas netaptų bakterijų židiniu.
Šiomis dienomis juos galima pamatyti daugybės vaikų rankose. Pasak vaistininkės Vilmantės Uselienės, toks žaislas gali būti naudingas aktyvesniems vaikams. „Vaikams, kuriems dėl savo aktyvumo sunku nurimti, susikaupti, šis jau ir mano namus pasiekęs žaislas bus naudingas sugalvojant užduotį, pavyzdžiui, suspaudžiant visus rutuliukus per tam tikrą laiką“, - dalinasi įspūdžiais vaistininkė.
Nerimą mažinantys daiktai dažnai kasdieniame gyvenime būna ne specialūs žaislai, o, pavyzdžiui rašiklis, kurį spaudinėjate, popieriaus segtukas, USB atmintukas ar kiti po ranka atsidūrę daiktai. Tokių nerimą slopinančių daiktų žmonės dažnai griebiasi tada, kai negali vaikščioti ar kitaip nukreipti dėmesio. Nerimą slopinantys žaislai padeda išlaikyti susikaupimą ir ramiai sėdėti, o vaikams - suvaldyti emocijas. Kartais mokyklose tokie žaislai būna uždraudžiami, jei jie skleidžia garsus ar verčia vaikus nukreipti dėmesį nuo pamokos. Todėl specialistai pataria verčiau vengti juos naudoti pamokų metu.
Žaislas yra naudingesnis nei laikas prie ekranų
Pasak atstovės, toks žaislas yra naudingesnis nei laikas prie ekranų, tačiau jis neturėtų atstoti laiko leidžiamo lauke ar bendraujant su kitais vaikais, nes visa tai svarbu gerai vaiko savijautai. „Patys vaikai sugalvoja šiam žaislui savas taisykles, pavyzdžiui, po vienu iš rutuliukų paslepia smulkų daiktą - akmenuką ar popieriuką - ir turi jo išvengti spaudydami rutuliukus, tai naudinga ir fantazijai. Vis dėlto fantazijai lavinti vasarą siūlau išnaudoti gamtą. Vaikai gali rinkti kankorėžius ar akmenukus ir piešti ant jų. Svarbu tik juos sudominti ir paraginti pažinti pasaulį“, - pranešime spaudai sako V. Uselienė.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad šiais žaislais vaikai mėgsta keistis, žaisti jais lauke, todனாலabai svarbu skirti dėmesio jų švarai ir kiekvieną vakarą švariai nuplauti muilu.
Akimirksniu nuraminkite verkiantį kūdikį (4 mažai žinomi būdai, kurie veikia, kai niekas kitas nepadeda)
Nesvarbu, ar esate naujai iškepti tėveliai, ar su šiuo statusu jau spėjote apsiprasti, verkiantis kūdikis visuomet kels nerimą, ypač, kuomet nepavyksta išsiaiškinti priežasties, dėl ko mažylis taip elgiasi. Kiekvienam norėtųsi, jog vaikas kuo greičiau nurimtų, tačiau tikrai ne visuomet tai taip lengvai pavyksta. Kaip bebūtų, jei verkimo priežastis nėra labai rimta, žinant keletą būdų, vaiko verksmą tikrai įmanoma suvaldyti.
Vienas paprasčiausių būdų, kaip galima nuraminti verkiantį kūdikį -jį sūpuoti ant rankų ar nešyklėje. Buvo nustatyta, jog būtent šis veiksmas sukelia raminamąjį atsaką, dėl ko mažylio širdies ritmas sulėtėja, o raumenys labiau atsipalaiduoja. Taip pat papildoma pagalba gali tapti ir barškantys kramtukai vaikams, ypač, jei vaikas verkia dėl dygstančių dantukų.
Kaip ir sūpavimas, taip ir muzika gali nuraminti kūdikio nervų sistemą, sumažinti širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Nors labai dažnai suveikia mamos dainuojamos lopšinės, nes vaikui šis balsas yra pažįstamas ir asocijuojasi su saugumu, tačiau jei šįkart tai nepadeda, galite pamėginti įjungti tam tikrą, jūsų klausomą muziką. Išbandykite visus skirtingus muzikos žanrus, pradedant nuo klasikos ir baigiant net pačiu roku ar elektronine muzika.
Taip pat norint, jog vaikas nustotų verkti, gali padėti ir visiška tamsa. Mums, suaugusiems, tai gali skambėti kiek keistai, tačiau neretai šis būdas itin pasiteisina. Taip yra dėl to, nes kūdikiai dažnai yra per daug stimuliuojami kasdienio triukšmo ir šviesų, ypatingai sunku jiems gali būti pirmosiomis savaitėmis, kadangi mamos gimdoje kūdikis praleidžia devynis mėnesius visiškoje tamsoje.
Galbūt nustebsite, tačiau maži vaikai puikiai jaučia, kada jų tėvai yra nervingi ar blogos nuotaikos, todėl tai ir gali būti viena iš priežasčių, kodėl vaikas nenustoja verkti. Tad, visų pirmiausia, bent kelioms valandoms perduokite prižiūrėti kūdikį močiutei ar kitam artimam žmogui, kad galėtumėte bent šiek tiek laiko skirti sau ir atsipūsti - paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, išgerti puodelį kavos ar tiesiog pamiegoti.
Dar vienas dažnai efektyvus būdas, norint, jog kūdikis nebeverktų - pakeisti aplinką. Nebijokite su verkiančiu mažyliu išeiti iš namų, kadangi įprastai ilgi pasivaikščiojimai ir grynas oras yra kaip tik tai, kas tokiais atvejais gali padėti. Svarbiausia - nesirūpinkite, ką apie jus pagalvos kiti, jei kūdikis verks, tiesiog ieškokite geriausio sprendimo sau ir savo vaikui. Tiesa, kartais vieno pasivaikščiojimo neužtenka - gali prireikti išeiti į lauką net kelis kartus per dieną.
Galiausiai, galite pamėginti panaudoti kūdikiui labiausiai patinkančius žaislus. Tai gali būti bet kas - muzikinis žaislas, migdukas, supamas arkliukas ar kėdutė, įvairūs barškučiai, kramtukai ar net šokliukai. Visi jie gali būti puiki priemonė nukreipti jūsų vaiko dėmesį kita linkme ir taip padėti jam užsimiršti apie verkimą. Ypač gali padėti minėtos supamos kėdutės ar šokliukai, kurie papildomai gali turėti ir įvairius pakabinamus žaisliukus ar muzikinius mygtukus.
tags: #zaislinis #verkiantis #kudikis
