Pirmosios kūdikio gyvenimo savaitės ir mėnesiai - ypatingas laikas, kai formuojasi ne tik mažylio kūnas, bet ir jo ryšys su pasauliu. Nors atrodo, kad kūdikis dar tik miega ir valgo, iš tiesų jis jau aktyviai mokosi - klausosi balsų, reaguoja į prisilietimus, stebi veidus ir šypsenas. Būtent paprasčiausi kasdieniai momentai tampa svarbiausiais lavinimo žaidimais: kalbėjimas, glostymas, švelnūs judesiai, akių kontaktas. Žaisdami su savo mažyliu tėvai ne tik stiprina tarpusavio prieraišumą, bet ir padeda jam pažinti aplinką, ugdyti pojūčius bei patirti saugumą.

Žaidimas mažyliams yra daug daugiau nei tik pramoga - tai esminis jų vystymosi elementas. Per žaidimą mažyliai lavina stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, gerina koordinaciją, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. Lavinantys žaidimai padeda mažyliams ugdyti atmintį, dėmesio koncentraciją ir problemų sprendimo gebėjimus. Socialinių įgūdžių žaidimai moko dalintis, laukti savo eilės ir bendradarbiauti. Skirtingos žaidimų aplinkos suteikia vaikams įvairius patyrimus ir naudą.

Žaidimai pagal kūdikio amžių

1 mėnuo: „Kuo daugiau prisilietimų ir šypsenų“ (prieraišumui stiprinti)

Pirmą mėnesį rekomenduojame kuo daugiau su kūdikiu bendrauti balsu, žvilgsniu, mimikomis ir prisilietimais, kuo daugiau myluokite, lieskite, glostykite ir nešiokite savo mažylį, kad jis justų jūsų širdies plakimą ir šilumą, matytų nuolatinę šypseną. Mama ir tėtis, jų kūno dalys pirmą mėnesį kūdikiui yra geriausi žaislai ir pažinimo šaltinis, todėl švelniais judesiais glostykite rankytes, kojytes ir kitas kūno dalis, suimkite kūdikio rankytes ir plokite delniukais, išskėskite rankytes ir vėl suglauskite, sukryžiuokite, minkite kūdikio kojytėmis „dviratuką“, kutenkite padukus ir čiupinėkite kojų, rankų pirštukus.

Nuo gimimo iki trečio mėnesio daugelis kūdikių priežiūros specialistų pirmąjį mėnesį rekomenduoja naujagimio „neapkrauti” žaislais bei informacija. Leiskite jam ramiai, be streso pažinti šį pasaulį. Šiuo periodu svarbiausia pojūčiai - tėvų prisilietimai, širdies dūžiai, balsas. Pasakokite mažyliui, koks jis jums brangus, dainuokite lopšines. Nepamirškite kartoti jo vardo - taip po truputėlį jis pradės suvokti savo asmenybę.

Lytėjimas: kūdikiui labai patiks, jei švelniai glostysite jo pėdutes ir delniukus. Atlikdami tokį masažą, dainuokite daineles. Tai gali būti tiesiog niūniavimas: „čia tavo kojytė, myliu ją labai, čia tavo rankytė, myliu ją labai”.

Sūpavimas: nors atsiras jus mokančių - „nesūpuok, pripras”, tačiau kūdikiams tai išties labai malonu ir suteikia pasitikėjimą juos supančia aplinka. Galite tam skirti tam tikrą dienos laiką, kad vaikui asocijuotųsi su ritualu, pavyzdžiui, prieš miegą jį sūpuokite ir dainuokite lopšinę: „aa, aa pupą, kas tą pupą supa”.

„Gugavimas“: tėveliams taip pat teks grįžti į kūdikystę, nes mažyliams labai patinka, kai skleidžiami tokie patys garsai, kokius ir jie sako. Tai lavina kūdikio kalbėjimo įgūdžius ir skatina jums atsakyti, pritarti.

Kūno dalys: pamažu kūdikis pradės judinti rankas, kojas, jomis liesti savo kūnelį. Padėkite jam ir kartu pasakokite, kur jo pilvukas, krūtinė, kaklas, kakta, lūpos ir t.t.

Pirštukai: po vieną lieskite kūdikio kojų ir rankų pirštelius, garsiai sakydami, koks tai pirštukas. Mažylis pamažu pradės suvokti, kad turi galūnes ir pats jomis susidomės.

Rankų stiprinimas: jau apie trečią kūdikio gyvenimo mėnesį galite pabandyti jam į rankas duoti barškutį. Pirmus kartus jam gali sektis sunkiai, jį išlaikys vos kelias sekundes, tačiau pamažu pradės juo domėtis.

Viso kūno masažą specialistai rekomenduoja kaip vieną svarbiausių kasdienių ritualų.

Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.

2 mėnuo: „Jau daug aš matau“ (regėjimui lavinti)

Antrą mėnesį kūdikis geriausiai skiria daiktų kontūrus, pastebi formos, spalvos, dydžio naujumą, jo dėmesį labiausiai patraukia juodai balti kontrastai, lenktos linijos ir tiesių linijų perėjimas į lenktas, pastebi, geba ilgesnį laiką apžiūrinėti ryškius daiktus. Todėl kūdikio regėjimui skatinti naudokite juodos ir baltos spalvos vaizdinius - ant balto lapo nupieškite juodą didelį apskritimą, kvadratą, įvairias linijas ir pan. ir pakabinkite kūdikiui prieinamoje stebėti vietoje.

Dvispalviai ryškūs paveiksliukai (geriausia - juodos ir baltos spalvų): jau nuo pirmųjų kūdikio mėnesių būtina lavinti jo regą. Atsispausdinkite ar nupieškite dvispalvių paveiksliukų ir jų padėkite vaikučio lovoje ar ant lavinamojo kilimėlio tokiu atstumu, kad jis pasukęs galvą matytų.

Juoda/balta: naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).

Paveiksliukų rodymas: pagaminti juoda - balta korteles (pasinaudojant Google paieška) ir jas rodyti, padėti į lovytę. Tai padės greičiau formuotis regai, kuriai prireikia net 6 - 8 mėnesių, kol tampa panaši į suaugusiojo. Naujagimiai pasaulį mato spalvotai, tačiau neturi gebėjimų atskirti panašių tonų spalvų, pvz., raudonos nuo oranžinės, todėl naudingiau jiems pasiūlyti didelių kontrastų paveiksliukus: juoda - balta, mėlyna - oranžinė, žalia - raudona.

Žvilgsnio fokusavimas: užfiksuoti žaisliuku žvilgsį ir labai lėtai (priklausys ir nuo jūsų, ar ilgai kūdikis nepames žvilgsnio) vedžioti į vieną pusę ir kitą, vėliau - aukštyn, žemyn. Kūdikiui tobulėjant, žaisliuko vedžiojimo greitis vis didėja. Pasigaminkite „žvilgsnio gaudymui” didelį raudoną burbulą (tinka ir bet kuris kitas ryškus barškutis) ir neutralios spalvos (rusva, gelsva ir pan.) žiedą (patogu apnerti užuolaidų plastmasinį žiedą ar įsigyti medinį). Pažengęs kūdikis susidomės ir žiedu. Taip pat skatinkite atsisukti į garso pusę, barškinant žaisliuką netoli ausyčių.

Dėmesio koncentravimas: išsirinkite ryškių spalvų žaisliuką, barškutį ar kramtuką ir su juo „gaudykite” mažylio žvilgsnį. Iš vienos pusės, iš kitos, aukštyn, žemyn. Tą patį galite daryti ir su žaislais, skleidžiančiais garsus. Stebėkite, kaip kūdikis sukasi į tą pusę, kur girdi garsą.

3 mėnuo: „Kukū, kur tu?“ (emociniams įgūdžiams formuoti)

Trečią gyvenimo mėnesį mažylis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis, todėl pats įdomiausias žaidimas yra „kukū“. Mama užsidengia veidą rankomis ar skarele ir staiga pasirodo plačiai šypsodama - kūdikiui tai suteikia be galo daug malonių emocijų.

„Kukū“: šį žaidimą, greičiausiai, daugelis tėvelių pamena ir iš savo vaikystės. Sau prieš veidą laikykite kažkokį daiktą, pavyzdžiui, rankšluostį, o po to staiga jį patraukite. Nepamirškite sakyti „kukū“, vaikus tai labai prajuokina.

„Gugavimas“: tėveliams taip pat teks grįžti į kūdikystę, nes mažyliams labai patinka, kai skleidžiami tokie patys garsai, kokius ir jie sako. Tai lavina kūdikio kalbėjimo įgūdžius ir skatina jums atsakyti, pritarti.

Bendravimo valandėlėmis pakeliauti po veiduką deklamuojant eilėraštuką: „Dvi akytės veiduke, Nosis, smakras ir kakta, Dvi ausytės, du skruostukai, Išsišiepusi burnukė ir dantukų ten nėra, Bet liežuvis guli čia!” (autorius nežinomas)

4 mėnuo: „O kas čia toks didelis?“ (pažinimo įgūdžiams ugdyti)

Ketvirtą mėnesį kūdikis tampa smalsus ir guvus, geba greitai ir laisvai sukioti galvą į visas puses, pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros, žaislus ima visa plaštaka. Todėl didelis pripūstas balionas gali būti vienas įdomiausių žaislų, kurį norėsis paliesti, pastumti, o kadangi jis atšoks ir pajudės į priekį, vėl norėsis paliesti. Taip pat balioną galite pritvirtinti prie rankytės ir kojytės ir jis kilnosis kūdikiui judant.

Balansavimas: lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.

Atsilenkimai: sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.

Dviratininkas: sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.

Mobilus kūdikis: leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.

5 mėnuo: „O kas čia?“ (pažinimo įgūdžiams ugdyti)

Matomoje kūdikiui pasiekiamoje vietoje pritvirtinkite nedidelį veidrodį, kad jis bet kada galėtų prišliaužti, žiūrėti ir tyrinėti save. Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikis su atvaizdu vis dar žaidžia kaip su kitu kūdikiu - nusišypso, slepiasi, bando paliesti, duoti žaislą, paprašytas pradeda rodyti savo akytes, nosį ir daugiau kūno dalių arba atkartoja suaugusiųjų rodymus. Veidrodį naudokite kasdieniams žaidimams su vaiku: abu žiūrėkite į veidrodį, šypsokitės, rodykite mimikas, užsidėkite kepurėlę ar skarelę jūs, tuomet uždėkite kūdikiui ir nuimkite būdami prie veidrodžio. Jūsų atvaizdas ir kasdieniai žaidimai padės atvaizdą veidrodyje susieti su savimi pačiu.

Nuostabieji veidrodžiai: žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.

Penktą mėnesį kūdikiai jau rodo didelį susidomėjimą savo rankomis ir pirštais.

Veidrodžio dėmesio koncentravimas: galite vaiko lovytėje padėti ne iš stiklo, o iš specialios plastmasės pagamintą veidrodį, jam bus labai įdomu stebėti save (nors, labiausiai tikėtina, mažylis manys, jog tai kitas žmogus). Kūdikį nešiodami, sustokite pasidairyti į namuose pakabintus veidrodžius, pasakokite, kad tai jis arba rodykite jo kūno dalis.

6 mėnuo: „Kas čia per ežiukas?“ (smulkiajai motorikai lavinti)

Šiuo laikotarpiu kūdikis sąmoningai ima žaislą, perima jį iš vienos rankos į kitą, todėl rekomenduojame pasiimti masažinį ar kokį kitokį grublėtą kamuoliuką, telpantį į vaikučio delniuką. Įdėkite kamuoliuką tarp delniukų, suspauskite, rankytėmis ridenkite ir darykite sukamuosius judesius, kamuoliuką laikykite pirštų galiukais ir spauskite masažuodami pirštų pagalvėles, meskite kamuoliuką ir žiūrėkite, kur krinta, stenkitės pagauti.

Skylėtas žaislas: mažųjų rankyčių smulkiosios motorikos lavinimui labai pravers žaislas ar daiktas, turintis daug didelių skylučių, į kurias kūdikis saugiai galės kišti pirštus. Parduotuvėse galite rasti tokių barškučių, primenančių korį, jie labai patogūs tiek vaikui paimti, tiek kaišioti pirštams.

Kamuolys: ridenti kamuolį įvairiomis kryptimis, kai kūdikis guli kniūbsčias ant kieto pagrindo (pvz., grindų). Taip gerinsite vaiko reakciją ir žvilgsnį. O kad smagiau būtų, galite deklamuoti: „Aš žaidžiu su kamuoliais, Su mažais ir dideliais. Jeigu juos metu aukštyn, Krinta jie smagiai žemyn. Jei žeme juos ridenu, Jie suranda daug draugų. Kamuoliukas apvalus, Pažiūrėki, koks gražus!” (Yamahos mokyklėlės eilėraštukas)

Ergoterapiniai žaislai: kai kūdikis pradeda griebti žaisliukus, pasiūlyti ergoterapinių pagalvėlių, skiaučių, knygelių. Tokias pagalvėles galima ir patiems pagaminti, tvirtai(!) prisiuvant įvairių etikečių, sagų, karolių. Į vidų prikimšti sintepono, grikių lukštų, įvairių kruopų, pupelių ar kaštonų. Leiskite pačiupinėti, pauostyti, lyžtelti tikrų daiktų, vaisių, kadangi vaikas aplinką pažįsta ragaudamas, liesdamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas. Pojūčiai (sensorinė sistema) padeda jam suvokti pasaulį. Tai yra tiesioginis pažinimas. Dėmesio! Ne kūdikiams skirti daiktai ir maistas tyrinėjami tik su priežiūra!

7 mėnuo: „Oho, koks garsas!” (klausai ir smulkiajai motorikai lavinti)

Į tuščią buteliuką įberkite pupų. Buteliuko kamštelį tvirtai užsukite, dėl papildomo saugumo užklijuokite jį, kad vaikas neatsuktų. Septynių mėnesių amžiaus vaikas noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais. Taria balsius ir priebalsius, tokius kaip „ba, ma, pa, da“, kartoja juos: „ba-ba, ma-ma, pa-pa, da-da“. Stengiasi mėgdžioti garsus ir jų seką, todėl žaisdami su pupų buteliuku skatinkite vaikų kalbos raidą, džiugiai pakartokite mažylio tariamus garsus, kurkite garsus ir jų sekas, trumpas daineles, skatindami vaiką bandyti atkartoti. Jei turite du ar daugiau buteliukų, duokite juos į abi rankas, kadangi tokio amžiaus vaikai jau geba išlaikyti po vieną daiktą abiejose rankose.

Septynių mėnesių kūdikiai darosi savarankiškesni ir sugeba atlikti sudėtingesnius veiksmus. Duokite kūdikiui žaislus, kurie skleidžia melodijas arba turi skirtingų tekstūrų elementų. Skatinkite kūdikį tyrinėti ir mėginti groti su muzikiniais žaislais ar namų objektais.

Gyvūnų garsai: juos kūdikiai įsimena labai greitai, todėl kasdien paleiskite penkis skirtingų gyvūnų garsus (pavyzdžiui: šuns, katės, arklio, kiaulės ir gaidžio), parodykite jų paveiksliukus (geriausia - kuo tikroviškesnius) ir garsiai įvardinkite, kas tai. Po kelių savaičių šiuos gyvūnus pakeiskite kitais, kad mažyliui nepasidarytų nuobodu.

Maudynės: jei pirmaisiais mėnesiais kūdikį maudyti buvo labai nedrąsu, dabar pastebėsite, kokia tai maloni ir atpalaiduojanti jam veikla. Kol mažylis vonioje, garsiai jam dainuokite dainelę, pavyzdžiui, „plaukė žąselė per vandenėlį, gir gir gar gar, per vandenėlį”. Kūdikiui lengviau judėti vandenyje padės specialus pripučiamas ratas, kuris dedasi ant kaklo ir leidžia kūnui laisvai vandenyje judėti.

Iššūkiai: nedideli išbandymai gali būti labai puiki reakcijos, dėmesio koncentravimo ir stambiosios motorikos mankšta. Pavyzdžiui, pasiimkite vaiko mėgstamą žaisliuką ir, mažyliui gulint ant kilimėlio, laikykite jį kiek toliau, kad, norint pasiekti, reikėtų pasistengti. Atsiminkite - šis žaidimas tol naudingas, kol nepradeda kūdikio erzinti.

8 mėnuo: „Kas čia blizga?“ (regėjimui lavinti, dėmesio koncentracijai ugdyti)

Pasigaminkite buteliukus su namuose rastais smulkiais, vaikui įdomiais atributais (blizgučiais, sagomis, karpytais šiaudeliais ir pan.). Tai puiki priemonė vaiko regėjimui lavinti, dėmesio koncentracijai ir susikaupimui ugdyti. Pabandykite žaisti su mažyliu paslėpdami buteliuką. Tokio amžiaus vaikai mėgsta ieškoti dingusio daikto, jeigu matė, kaip jis buvo slepiamas. Aštuonių mėnesių kūdikis pradeda skirti, kiek yra vienas ir daugiau negu vienas, todėl galite mokyti dėliodami ir skaičiuodami buteliukus. Tai bus puiki priemonė ir mokymuisi skaičiuoti.

Aštuntą mėnesį kūdikiai dažnai pradeda imtis pirmųjų žingsnių ir rodyti didesnį susidomėjimą savo gebėjimais.

Žaisliukų kiekis: kol vaikas sąmoningai dar negriebia daiktų, priešais jį kabinti tik po vieną žaisliuką. Taip kūdikį greičiau paskatinsite tikslingai siekti žaisliukų, nes jis turėdamas daugiau nei vieną pasirinkimą, gali sutrikti. Tai yra hiperstimuliacija. Kartais mažiau reiškia daugiau. Tad neapsigaukite su perkrautais lavinimo kilimėliais, sūpynėmis. Šone, ant lovytės grotelių, pakabinti žaisliukai taip pat skatina kūdikį verstis.

Šaukštelis: klaidą daro tos mamos, kurios vaikams labai ilgai neleidžia savarankiškai valgyti ir pačios maitina. Tegul mažylis griebia šaukštelį ir pats bando pataikyti į burną. Taip, netvarkos namuose tikrai bus daugiau, tačiau tai labai svarbu jo smulkiosios motorikos lavinimui ir savarankiškumo ugdymui.

9 mėnuo: „Kas čia taip juda?“ (tyrinėjimui skatinti)

Tyrinėjimui skatinti rekomenduojame pasigaminti maišelius su įvairiausiais dalykais (vandeniu, kruopomis, dušo žele ir kitomis medžiagomis, kurias tik rasite namuose). Į užspaudžiamą maišelį įdėkite stambių kruopų ir įpilkite dušo želės, aliejaus arba skystų dažų. Stipriai užspauskite ir užklijuokite lipnia juosta. Pagamintą sensorinį maišelį priklijuokite prie grindų, staliuko ar sienos, kad vaikui būtų patogu tyrinėti, stumdyti, liesti, gniaužyti. Devynių mėnesių kūdikiai nykščiu ir smiliumi geba stumdyti mažus daiktus, nes nori juos paliesti.

Devynių mėnesių kūdikiai gali pradėti rodyti didesnį susidomėjimą bendraujant su kitais ir žaisdami su įvairiais daiktais. Pasiūlykite kūdikiui žaislus, kuriuos galima sukti ar judinti. Skatinkite stengtis atpažinti daiktus.

Šliaužimas su kliūtimis: jei kūdikis jau šliaužia - namuose sukurkite kliūčių ruožą, kad jam tektų šliaužti tuneliu, tarp kėdžių ar po stalu.

Popieriaus gniaužimas: suraskite namuose kelių rūšių skirtingų medžiagų, pavyzdžiui: tualetinio popieriaus, laikraštį, folijos, medžiagos skiautę, kažką šiurkštaus. Parodykite mažyliui, kaip smagu jas sugniaužti delnuose, o po to vėl išlankstyti.

Uoslė: namuose raskite penkis ar daugiau skirtingus prieskonius, kurių aromatas būtų gerai jaučiamas (pavyzdžiui: mėta, imbieras, raudonoji paprika, gvazdikėlis, čiobrelis), supilkite juos į nedideles talpas ir kartu su vaiku jas uostykite, pasakokite jam, kokia tai žolelė, kuo ji ypatinga, kur ją naudojame.

10 mėnuo: „Kodėl taip šlapia?“ (pažinimo įgūdžiams lavinti, pojūčiams stimuliuoti)

Paimkite tvirtą gilų indą ir įpilkite į jį vandens, sudėkite įvairių saugių daiktų ar žaislų. Dešimties mėnesių kūdikis griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, todėl įvairių dydžių daiktai bei žaislai vandenyje padės žaismingai lavinti šį gebėjimą. Tokio amžiaus vaikais aktyviau tyrinėja daiktus ir vis rečiau kiša juos į burną, labiau čiupinėja ir liečia, todėl galite įdėti ir skirtingų paviršių daiktų, kartu juos apžiūrėti, įvardyti pojūčius ir labai smagiai pasiteškenti.

Šiame amžiuje galite pradėti naudoti žaislus, kurie gali būti skirstomi į dalis arba turi judančių elementų.

Žvejojimas: į didelį indą prileiskite vandens, įmeskite smulkesnių žaisliųjų, pavyzdžiui, kaladėlių, duokite vaikui samtį ar didesnį šaukštą ir leiskite po vieną daiktus „sužvejoti” iš vandens.

Pojūčiai: sakoma, kad žmogus pasaulį geriausiai pažįsta per visus pojūčius. Lytėjimas - vienas iš stipriausių mūsų pojūčių, tad padėkite kūdikiui jį lavinti. Į kelis indelius pripilkite skirtingų medžiagų, pavyzdžiui: vandens, želė, grūdų, smėlio ir pan. Kartu su mažyliu į kiekvieną kiškite jo rankas ir stebėkite, kokia nuostaba ir susižavėjimas jį aplanko.

11 mėnuo: „O kaip paimti?“ (pažinimo įgūdžiams lavinti, kritinio mąstymo įgūdžiams formuoti)

Ant staliuko, grindų, padėklo ar sienų spalvota lipniąja juosta priklijuokite įvairių aplinkoje rastų daiktų ir žaislų. Leiskite vaikui pirštukais juos visus nulupti. Vienuolikos mėnesių kūdikis aktyviai tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai, suvokia, kaip siekti tikslo. Drauge su vaiku aptarkite daiktus, įvardykite jų pavadinimus ir paskirtį - taip lavinsite rankų ir akių koordinaciją bei pincetinį griebimą.

Vienuoliktą mėnesį kūdikiai jau pradeda po truputį demonstruoti kalbos pradžia ir bendravimą, todėl skatinkite kūdikį kalbėti ir lavinti pirmuosius žodžius.

Rūšiavimas: atsiminkite - nuo šio amžiaus kai kurie maisto produktai bus reikalingi ne tik patiekalams, tačiau ir kūdikio lavinimui. Vieni tokių - makaronai ir kruopos. Į indą berkite skirtingų formų produktų, pavyzdžiui: pupelių, žirnių, kelių rūšių makaronų, ir kartu su vaiku bandykite juos surūšiuoti. Kol mažylis žaidžia šį žaidimą, būtina suaugusiems būti kartu ir jį akylai stebėti.

Bokšto statymas ir griovimas: beveik vienerių mažylis jau norės statyti, tam namuose idealiai tinka įvairios, skirtingų dydžių dėžės. Padėkite kūdikiui pastatyti bokštą, nes po to laukia smagiausia dalis - jį sugriauti.

12 mėnuo: „Kodėl byra tarp pirštų?“ (pažinimo įgūdžiams lavinti, kritinio mąstymo įgūdžiams formuoti)

Kviečiame susikurti smėlio dėžę iš namuose randamų birių maisto produktų, kurie šiame amžiaus tarpsnyje yra vieni įdomiausių, pvz., smulkių kruopų (manų, kukurūzų kruopų ir pan.).Į dubenį pripilkite birių produktų, pridėkite vaikui pažįstamų žaislų ir užkaskite, jų drauge ieškokite ir vėl slėpkite. Virtuvės įrankiais kruopas susemkite, įpilkite ir išpilkite. Naudojant, liečiant, kasant ir ieškant ne tik suaktyvėja pirštų jautrumas, bet ir puikiai tobulinami vaiko motorikos įgūdžiai, ugdoma dėmesio koncentracija.

Paskutinį mėnesį pirmųjų metų kūdikiai rodo dar didesnį savarankiškumą ir norą pažinti aplinką. Skatinkite vaiką tyrinėti ir bendrauti su kitais.

Virtuvės pažinimas: pats metas mažylį supažindinti su virtuvės įrankiais. Ant kilimo sudėkite puodus, samčius, šaukštelius ir leiskite kūdikiui po vieną tyrinėti, apžiūrėti. Jūsų darbas - garsiai įvardinti, koks šio daikto pavadinimas.

Spalvos: jei turite įvairiaspalvių kaladėlių, berkite jas į krūvą ir kartu su vaiku rūšiuokite pagal spalvas. Kitas variantas - išdėliokite spalvoto popieriaus lapus ir ant jų dėliokite tam tikros spalvos kaladėles.

Stumdymas: būtent šiuo etapu vaikui prireiks žaislo-stumduko, jei tokio neturite - naudokite namuose esančius baldus, pavyzdžiui kėdę.

Žaidimai namuose ir lauke

Namų aplinka suteikia puikias galimybes vystyti vaiko smulkiąją motoriką, koncentraciją ir kūrybiškumą.

Žaidimai namuose

1. Kaip žaisti: Paslėpkite nedidelius daiktus po pagalvėmis, už užuolaidų ar kitose lengvai pasiekiamose vietose. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite duoti užuominas arba nupiešti paprastą „žemėlapį”.
2. Kaip žaisti: Įjunkite linksmą muziką ir šokite kartu su vaiku. Galite žaisti „Sustingusias statulas” - kai muzika sustoja, visi turi sustingti.
3. Kaip žaisti: Padėkite vaikui sukurti trumpą istoriją su jo mėgstamais žaislais. Įrenkite „sceną” ant sofos ar stalo, naudodami antklodę kaip uždangą.
4. Kaip žaisti: Į dėžutę sudėkite įvairius smulkius daiktus. Vaikas, įkišęs ranką, turi atspėti, ką liečia, nepamatęs daikto.
5. Kaip žaisti: Pripūskite balioną ir naudokite popierines lėkštes kaip raketes. Žaidėjai stengiasi neleisti balionui nukristi ant žemės.
6. Kaip žaisti: Vaikui užsimerkus, sukurkite įvairius garsus naudodami buitinius daiktus (pvz., barškinkite raktus, plėšykite popierių). Vaikas turi atspėti, kas sukėlė garsą.
7. Kaip žaisti: Pritvirtinkite kartoninius ritinėlius prie sienos ar durų, sukurdami kreivą trasą kamuoliukui riedėti. Vaikas paleidžia kamuoliuką iš viršaus ir stebi, kaip jis rieda žemyn.
8. Lietingoms dienoms puikiai tinka kūrybiški žaidimai, nereikalaujantys daug erdvės: kėdžių tunelis, pojūčių dėžutė, namų teatro spektaklis.

Žaidimai lauke

1. Kaip žaisti: Padėkite vaikui sukurti vandens takelius smėlyje ar žemėje. Galite naudoti akmenukus, pagaliukus kaip užtvaras. Pilant vandenį, vaikas stebi jo tekėjimą.
2. Kaip žaisti: Sukurkite sąrašą gamtos lobių (pvz., akmenėlis, lapas, gėlė) su paveikslėliais. Vaikas eina į lauką ir ieško šių daiktų.
3. Kaip žaisti: Išpūskite burbulus ir tegul vaikas bando juos sugauti ar susprogdinti prieš jiems nukrentant ant žemės. Arba pasiūlykite vaikui bėgti paskui burbulus ir skaičiuoti, kiek pavyko susprogdinti.
4. Kaip žaisti: Po lietaus arba sukūrę dirbtines balas su laistytuvu, leiskite vaikui šokinėti iš vienos balos į kitą.
5. Kaip žaisti: Nupiešę kreidelėmis skirtingų spalvų ar formų taką ant šaligatvio, paprašykite vaiko sekti juo pagal jūsų nurodymus (pvz., „Šok ant raudonos”, „Stovėk ant apskritimo”).
6. Kaip žaisti: Suaugusieji ir vaikai laiko paklodės kraštus ir kartu ją judina aukštyn-žemyn. Ant paklodės galima padėti lengvus kamuoliukus ir stebėti, kaip jie šokinėja.
7. Kaip žaisti: Kartu su vaiku surinkite įvairius gamtos elementus ir sukurkite iš jų meno kūrinį ant žemės. Tai gali būti gyvūno forma, abstrakcija ar mandala.
8. Kaip žaisti: Vienas žaidėjas palieka „pėdsakus” (akmenėlių takelius ar kreidos ženklus), o kiti turi jį surasti, sekdami pėdsakais.
9. Kaip žaisti: Pripildykite plastmasinius butelius nedideliu kiekiu vandens ir išdėliokite juos kėglių forma. Vaikas ridena kamuolį, bandydamas numušti kuo daugiau kėglių.
10. Kaip žaisti: Sudrėkinkite smėlį ar minkštą žemę ir leiskite vaikui palikti įvairius pėdsakus - rankų, kojų, batų atspaudus. Galite tyrinėti, kaip skirtingai atrodo įvairūs atspaudai.
11. Žaidimai lauke ne tik teikia džiaugsmą, bet ir padeda vaikams vystyti stambiosios motorikos įgūdžius, tyrinėti gamtą ir patirti daugiau judėjimo laisvės.
12. Vienam vaikui lauko žaidimus galite adaptuoti orientuodamiesi į asmeninį tobulėjimą: sukurkite iššūkių trasą su laiko matuokliu, žaiskite patys kaip žaidimo partneris, naudokite gamtos elementus kaip žaidimo draugus (pvz., „pamaitink” akmenukus smėliu ar lapais).
13. Svarbiausia, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių.

Kad žaidimų patirtis būtų maloni ir naudinga, svarbu užtikrinti tiek fizinį saugumą, tiek emocinę gerovę. Pirmiausia, visada pritaikykite žaidimus pagal vaiko amžių ir gebėjimus. Dvimečiui gali būti per sudėtinga sekti taisyklėmis, todėl supaprastinkite jas arba leiskite vaikui žaisti savaip. Prisiminkite, kad taisyklių laikymasis neturėtų užgožti džiaugsmo. Jei matote, kad vaikas nori žaisti kitaip nei planavote, leiskite jam eksperimentuoti. Mažyliai geriausiai mokosi per žaidimą, o ne formalias pamokas.

Skaičių šuoliukai: nupiešę skaičius ant popieriaus lapų, išdėliokite juos ant grindų. Svarbiausia prisiminti, kad mažyliai mokosi per kartojimą ir patirtį. Neskubinkite proceso ir leiskite vaikui tyrinėti savo tempu.

Žaidimai - tai ne tik būdas linksmintis, bet ir esminis mažylių vystymosi įrankis. Nepamirškite, kad žaidžiant svarbiausia procesas, o ne rezultatas. Leiskite vaikui tyrinėti, klysti ir atrasti savitus žaidimo būdus - tai ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą.

Kokybiškas laikas, praleistas žaidžiant kartu su vaiku, ne tik teikia džiaugsmą, bet ir kuria tvirtą ryšį.

Skirtingo amžiaus vaikams žaidimus pritaikykite keisdami detalių dydį (vengiant smulkių detalių mažesniems), supaprastindami taisykles jaunesniems ir sukurdami skirtingus vaidmenis pagal amžių.

Nuolat prižiūrėkite žaidimą, ypač jei naudojami pavojingesni elementai (vanduo, aukštesni paviršiai).

Daugumai aprašytų žaidimų pakanka kasdienių buities daiktų: popierius, pieštukai, kartoniniai ritinėliai, pagalvės, antklodės, plastikiniai buteliai, kamuoliai. Lauko žaidimams pravers kreidelės, vandens žaislai, akmenėliai ir lapeliai.

Taip, visi aprašyti žaidimai turi ugdomąją vertę. Jie padeda lavinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, gerina koordinaciją, moko bendradarbiavimo, plėtoja žodyną ir kalbos įgūdžius, ugdo kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Aktyvūs žaidimai skatina fizinį aktyvumą, o konstrukciniai - erdvinį mąstymą.

tags: #zaidziame #ir #laviname #kudiki

• Kaip išsirinkti prijuostę vaikui piešimui
• Vaikiškų drabužių parduotuvės
• Nėštumo planavimas ir skiepai
• Lidl parama vaikams
• Saugi priemonė nuo uodų vaikams