Ikimokyklinis amžius - svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir pasirengimo mokyklai laikotarpis, ypač paskutinieji metai prieš mokyklą (6-7 vaiko gyvenimo metai). Žaidimas - ne tik pramoga. Tinkamai organizuoti žaidimai padeda formuoti vertingas vaiko savybes, moko bendrauti su vienmečiais ir suaugusiais. Žaisdamas vaikas įgyja daug mokėjimų, žinių. Žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. Vaikas vienas ar su kitais vaikais žaidžia daugybę valandų. Su žaidimu siejamas visas vaikų ikimokyklinis ugdymas: asmenybės, komunikacinių gebėjimų, socialinės kompetencijos ugdymas (kalbos plėtojimas, aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių formavimas, muzikinis ir fizinis lavinimas). Žaidimas „auga“ kartu su vaiku ir tuo pat metu žaidimas plėtoja vaiko psichofizinį potencialą. Psichologai ir pedagogai senatini atkreipė dėmesį į žaidimą kaip ugdymo, vystymosi kokybės vertinimo bei terapijos priemonę.
Mokslininkų, pedagogų ir psichologų stebėjimai rodo, kad palinkimas žaisti yra instinktyvus dalykas. Vadinasi, žaidimas yra tokia pat būtinybė, kaip valgymas, miegojimas. Vaikui yra būtinas žaisminis bendravimas su kitais vaikais. Negalime atimti iš vaiko jo gyvenimo džiaugsmo - žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę. Vaikui žaidimas yra pagrindinė kūrybinė veikla, būtina psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo. Lavinami vaiko protiniai gebėjimai; kalba, dėmesys, ugdomi jo mąstymo procesai (klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, apibendrinimas ir t.t.). Žaisdamas vaikas skatinamas derinti savo ir kitų interesus. Žaidimas - tai žaidėjų kovos instinkto valdymo, emocinės būsenos ir tarpusavio santykių reguliavimo, gerųjų asmenybės ypatybių ir įpročių ugdymo priemonė. Žaidimų auklėjamoji reikšmė yra ypač ryškiai parodyti vaikų pratinime jausmus, palenkti valiai, siaurinti savivalę. Kai kurie vaikai šalinasi draugijos ir tik žaidimas padeda įtraukti vaikus į būrį, pratina būti kartu ir bendrai veikti. Žaidimas labai veikia žaidėjų emocinę būklę. Kiekvienas žaidimas turi savo etinę pusę. Žaisdami vaikai parodo ne tik savo fizinius sugebėjimus, bet ir savo dvasios vertybes. Didelės reikšmės žaidime turi glaudus bendradarbiavimas, vienybė, bendro tikslo siekimas. Žaidimas lavina valią, ir pasiryžimą veikti, o toks veikimas reikalauja ištvermės, iniciatyvos, drąsos. Labai svarbu yra susivaldymo ugdymas. Mokėti save valdyti, sąžiningai pasiduoti žaidimo taisyklėms, turi milžiniškos reikšmės ne tik žaidimui, bet ir visam gyvenimui. Visa vaikų ugdomoji veikla turi žaidimo elementų. Be paliovos kintančios situacijos, naujų, originalių sprendimų ieškojimas ir įgyvendinimas lavina fizines ir dvasines žaidėjų savybes. Žaidimas duoda mums brangiausią priemonę vaikui visapusiškai ugdyti. Organizuotais žaidimais yra stiprinami vaiko kūnas ir dvasia, jie gauna reikalingų gyvenimui įpročių ir charakterio ypatybių. Žaidimas savita pažinimo forma. Žaisdamas vaikas emocionaliai išgyvena ir įsisavina aplinkinio gyvenimo reiškinius, savaip modeliuoja aplinkinį pasaulį, mokosi mąstyti, analizuoti, apibendrinti. „Žaidimas - moralės mokykla‘‘.
Žaidimo Samprata ir Jo Kilmė
Žaidimas - tai veikla arba aktyvumo forma. Tai nėra pagrindinė, dominuojanti forma ir matyt dėl tos priežasties yra mažiau pažinta negu kitos veiklos rūšys. Žaidimas buvo žinomas ir pripažintas, bet mažai tyrinėjamas, nes turi svarbią išskirtį - žaidžiant nesukuriamas joks produktas. Pirmieji dėmesį į žaidimus atkreipė antropologai, ypač tyrinėdami žmonių kūrybiškumą. Vien tik žaidimui paskirtų darbų iki 19 amžiaus nebuvo. Pirmieji 19 amžiuje pradeda kalbėti Šileris ir Spenseris. Jie analizuodami meną susiduria su žaidimu. Nurodo skirtumus, panašumus. Tiek žaidiminė, tiek meninė veikla duoda tam tikro pasitenkinimo. Šiuolaikinės psichologijos pradininkas Ventas teigia, kad žaidimas yra pasitenkinimas. Ventas pabrėžia, kad žaidimo prototipas yra darbas. Žaidime atsisakoma darbo rezultatų. Pagrindinis tikslas - pasitenkinimo siekimas. Ventas mato žaidimo socialinę prigimtį. Žaidimo prigimties klausimas - tai yra tas klausimas, kuris labiausiai rūpėjo visais laikais. Dažniausiai žaidimu buvo domimasi palietus prigimties klausimus. Žmogus žaidžia visą gyvenimą (į senatvę įsitvirtina kortos, šaškės, dėlionės).
Nors gyvūnų jauniklių žaidimai ir vaikų žaidimai išoriškai panašūs, tai nėra vienas ir tas pats aktyvumas. Žmogaus žaidimas daugiau siejamas su socialine prigimtimi, su žmogaus esme. Lieka neaiškios tiktai žaidimo atsiradimo priežastys, laikas. Šitie dalykai aktualūs ir šiandieniniam mokslui. Rusų mokslininkas Elkononas sukūrė savo žaidimo kilmės teoriją. Jis sukauptais duomenimis nurodo, kad ankstyvuose žmonijos vystymosi perioduose tokios veiklos, kaip žaidimas, nebuvo. Jis pritaria ir prieštarauja Šilerio idėjoms. Menas atsirado anksčiau už žaidimą. Kita vertus parodo sąsajas tarp meno ir žaidimo. Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žaidimo dar nebuvo. Elkoninas sako, kad žmogaus vaikai pilnai sugebėjo dalyvauti suaugusiųjų veikloje, nes darbas buvo labai primityvus. Žmogus jau buvo kūrėjas, tačiau įrankiai buvo labai paprasti. Tobulėjant įrankiams ir darbui apskritai, vaikai išstumiami iš suaugusiųjų veiklos. Jiems nebelieka kuo užsiimti. Tada ir atsiranda žaidimas. Poreikis grynai socialinis. Žmonių vaikai žaidžia specifinius žaidimus, kurie savo turiniu skiriasi nuo gyvūnų jauniklių žaidimų. Pats žaidimo kilmę bene įdomiausiai dvidešimtame amžiuje apibrėžė antropologas olandas Haizinga. Jis žaidimo kilmę tapatina su kultūros kilme. Jis sako, kad žmogus pradėjo kurti kultūrą žaisdamas. Žaidimas ir kultūra turi bendrą prigimtį. Jo pastebėjimai patys naujausi, populiariausi, bet tai nėra galutinis atsakymas į žaidimų prigimtį. Haizinga akcentuoja svarbų esminį požymį - žaidimas yra laisva veikla. Žaidimas nėra būtinas, privalomas dalykas. Galima pasiūlyti, bet versti žaisti negalima. Žaisti mūsų neverčia nei fizinė būtinybė, juo labiau moralinė pareiga. Tuo labiau, kad žaidžiame laisvu laiku. Žaidimas yra imitacinė veikla. Žaidimo metu žaidėjas savo energiją eikvoja ne tam, kad sukurtų produktą, o tam, kad imituotų to produkto kūrimą. Žaidimo psichologinis mechanizmas - įtampa. Įtampoje išmėginamos žaidėjų galios. Tai ir fizinė jėga, ištvermė, dvasios stiprybė. Žaidžiant nepakanka troškimo laimėti. Būtina veikti pagal taisykles, tvarką. Reikia daug dvasios stiprybės norint laimėti ir žaisti pagal taisykles.
Žaidimų Įtaka Vaiko Psichiniam ir Fiziniam Brendimui
Žaidimo siužetas - visa tai, ką vaikas vaizduoja, atkuria savo žaidime. 3-4 metų vaikų kūrybinio žaidimo siužetą dažniausiai sudaro buitį atspindintys ir kiti vaikui artimi veiksmai. 5-6 metų vaikų atsitiktinius veiksmus pakeičia perspektyvos numatymas, labiau gilinamasi į veiklos pobūdį. Vaidmuo žaidime - vaiko žaidybinė pozicija, per kurią atsiskleidžia pasirinkto personažo suvokimas. Vaikai senesnius įvykius sujungia su naujais, kurie padarė jiems gilų įspūdį. Vaikas ne kopijuoja gyvenimą, bet mėgdžiodamas tai, ką mato, modeliuoja pagal savo vaizduotę, kuria.
Žaidimo motyvas. 3-4 m. vaikų žaidimo motyvu gali būti draugo pavyzdys, naujas žaislas. Šio amžiaus vaikas gali pradėti žaisti neturėdamas konkrečių tikslų, kurie neretai paaiškėja žaidimo eigoje. Ketvirtųjų gyvenimo metų vaikų žaidimuose atsispindi aplinkos įspūdžiai. 5-6 m. amžiaus vaikai žaidžia žaidimus, kuriuose atsispindi visuomeninis gyvenimas, žmonių darbas.
Žaidimai ne tik lavina pažintinius gebėjimus, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti. Žaidžiant skaičių stalo žaidimus, tai yra daug žadantis (ir nebrangus) būdas pagerinti ikimokyklinukų skaičiavimo žinias ir sumažinti žinių skirtumus tarp vaikų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šeimų. Taip pat verta paminėti, kad konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi. Tėvams ir pedagogams svarbu sutelkti dėmesį į patį žaidimo procesą ir jo teikiamą džiaugsmą, o ne į rezultatą.
Žaidimų Kategorijos ir Jų Įtaka
Vaikų žaidimai yra labai įvairūs turinio, pobūdžio ir organizavimo atžvilgiu. Jų skirstymas tėra sąlyginis. Vienus žaidimus kuria patys vaikai. Tai kūrybiniai žaidimai. Kitus žaidimus duoda pedagogas - tam tikro turinio, žaidžiami laikantis tam tikrų taisyklių.
Kūrybiniai Žaidimai
Kūrybiniai žaidimai - pačių vaikų tikrovės vaizdavimas. Kūrybinių žaidimų tematika - įvairi - buitis, gyvenimas namuose, darželyje, darbas, pasakų vaizdavimas ir t.t. Žaidimo metu vaikai vaidina kitus. Vaikai gali būti vairuotojais, keleiviais, eismo reguliuotojais, mamomis, vyresnėmis seserimis ir t.t. 3-4m. vaikai daugiausia vaizduoja gyvenimą šeimoje, bet juos jau traukia ir pasakos, apsakymai, noras vaizduoti tai, ko nematė gyvenime. Žaidimai greitai keičiasi, nes kinta fantazija. 5m. vaikų fantazija leidžia kurti sudėtingesnius žaidimus, tačiau sugalvotą žaidimą vaikai ne visada sugeba užbaigti. 6m. vaikų žaidimai dar turiningesni ir įvairesni. Jie jau sugeba planuoti žaidimą, išsamiau ir realiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Žaidimai trunka ilgiau, kartais net kelias dienas. Vaikai jau bando pasigaminti žaislus patys. Atsiranda organizatoriai ir vadai.
Žaidimai Pagal Taisykles
Šios rūšies žaidimai suvaržo vaiko fantaziją ir kūrybiškumą nustatytu turiniu ir organizavimu. Bet tik todėl žaidimai pagal taisykles ir gali sistemingai lavinti ne tik fiziškai, bet ir protiškai, gali auklėti, ugdyti charakterį ir valią.
Didaktiniai Žaidimai
Didaktiniai žaidimai - skirti jutimams ir pažinimo galioms lavinti. Tai savita mažų vaikų mokymosi ir auklėjimo priemonė. Didaktiniuose žaidimuose galima pritaikyti, ką išmoko, sužinojo, jie lavina mąstymą ir formuoja protinio darbo įgūdžius. Skatina vaiką sąmoningai paklusti taisyklėms, laikytis tam tikrų apribojimų. Tai turi reikšmės vaiko savikontrolei, susivaldymui. Didaktiniai žaidimai skatina ikimokyklinuko protinį vystymąsi, padeda išmokti naujų žodžių, ugdo kalbą.
Judrieji Žaidimai
Judrieji žaidimai labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi. Tenkina vaiko biologinį poreikį judėti, skatina normalų fizinį vystymąsi. Lavina vaiko protinius gebėjimus. Kai kurie iš žaidimų praturtina vaikų žinias naujais vaizdiniais ir sąvokomis, vaikas mokosi suprasti naujus žodžius, posakius. Judrieji žaidimai, neturintys siužeto - paremti tam tikro uždavinio, kuris reikalauja vikrumo, sumanumo, įvykdymu. Judrusis žaidimas darželyje - veiksmingas metodas atskiriems įgūdžiams ir mokėjimams ugdyti. Judrieji žaidimai labai vertingi bendram vaiko vystymuisi. Judrieji žaidimai turi įtakos vaikų protiniam lavinimui ir kitoms pažinimo sritims. Eilėraštukai ir dainelės žaidimuose turtina vaikų kalbą, lavina vaizduotę. Žaidimais plečiamas vaikų akiratis apie supančią aplinką, gyvenimo tikrovę, lavinamas dėmesys, atmintis, kūrybiniai sugebėjimai. Žaisdami judriuosius žaidimus, vaikai pratinami savarankiškai spręsti, rasti išeitį įvairiose žaidybinėse situacijose. Itin svarbus judriųjų žaidimų vaidmuo doroviniam auklėjimui. Daugumą judriųjų žaidimų žaidžia vaikų grupės, todėl neišvengiamai jiems tenka išmokti savo veiksmus derinti su draugo veiksmais, savo asmeninius interesus pajungti visų žaidžiančiųjų interesams. Taip ugdoma savitarpio pagalba, valia, drausmė, santūrumas, sąžiningumas ir kiti pagrindiniai charakterio bruožai. Žaidimo veiksmai - natūralūs - jie geriausiai tobulina bendrąją judesių koordinaciją ir motorinius įgūdžius, kuriuos yra gana lengva perkelti į praktinį veikimą. Jaunesniojo amžiaus vaikams būdingas polinkis kurti, mėgdžioti, interpretuoti žinomus veiksmus. Jie labiausiai nori žaidimų, kuriuose daugiausia nesudėtingų judesių. Vaikiškų žaidimų turinys dažniausiai grindžiamas siužetu imituojant gyvūnus ar įvairius buitinius gyvenimo reiškinius. Tokie žaidimai praplečia mokinių pažintinę veiklą, turtina jų žinias, skatina kūrybingumą. Vaiko noras judėti sukelia poreikį žaisti kuo dažniau.
Šiuolaikiniai Vaikų Žaidimai ir Žaislai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį. Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Taip pat verta paminėti, kad konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.
Edukaciniai stalo žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams:
- Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas.
- „Skaičių Nuotykiai“ - stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus.
- „Abėcėlės Kelionė" - stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius.
- Loginio Mąstymo Labirintas - stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus.
- Žaidimas vyksta ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus. Namų aplinkoje šis žaidimas ne tik padeda lavinti socialinius įgūdžius, bet ir stiprina šeimos tarpusavio ryšius.
- Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam darbui. Vaikai gali dalinti idėjomis ir kurti bendrus projektus, o tai skatina jų socialinius ir kūrybinius gebėjimus.
- Žaidimas trunka apie 15-20 minučių ir yra pritaikytas 3-6 metų vaikams. Šis žaidimas tinka tiek individualiam darbui, tiek grupinėms veikloms darželyje ar namuose.
- „Gamtos Tyrinėtojai“ - puikus pasirinkimas tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi. Šis žaidimas ne tik skatina domėtis gamta, bet ir ugdo pagarbą aplinkai per žaidimą.
Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką.
tags: #zaidimai #ikimokyklinio #amziaus #vaikams #samprata
