Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė, o temperamento tipas, kurį turi apie 20 proc. vaikų. Mokslu patvirtinta, kad itin jautrūs asmenys informaciją ir stimulus, gaunamus iš aplinkos, apdoroja kur kas intensyviau ir giliau, nei kiti. Svarbu pažymėti, kad šie vaikai yra žymiai jautresni tiek teigiamoms, tiek neigiamoms patirtims. Todėl netinkamos sąlygos, kuriose auga itin jautrūs vaikai, gali stipriai pakenkti jų ateičiai.

Moksliniai psichologijos duomenys aiškiai rodo, kokią svarbą turi ankstyvosios vaikystės patirtys tolimesnei raidai. Ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais ypač svarbų vaidmenį atlieka artimiausia aplinka. Ankstyvoje vaikystėje (taip pat ir ruošiantis mokykliniam darbui) būtina atpažinti vaiko potencialą, galimybes ir sunkumus įvairiose veiklos srityse. Vaiko išteklių suvokimas leidžia valdyti ugdymo ir auklėjimo procesą taip, kad būtų puoselėjami, vystomi ir akcentuojami vaiko ištekliai, o ne kreipiamas dėmesys į trūkumus ar sunkumus.

Nupiešti itin jautraus vaiko paveikslą nėra paprasta, nes jautrumas gali būti skirtingų tipų. Itin jautrūs vaikai yra dėmesingi kitų nuotaikoms, greitai nusivilia (ypač kai tenka daryti daug dalykų vienu metu), yra tikslūs, drausmingi, stengiasi neklysti, jiems sunku dirbti, kai yra žiūrima arba kai jiems daromas spaudimas (pvz., yra duotas ribotas laikas, arba reikia siekti konkretaus rezultato). Paprastai jie pirmiau stebi ir tik tada veikia. Kai kurie iš jų yra ypač gabūs.

Šie vaikai yra jautresni savo aplinkai ir reaguoja stipresnėmis emocinėmis bei elgesio reakcijomis (pvz., verksmu, nepasitenkinimu, riksmu, liūdesiu, pykčiu). Labai jautrūs vaikai, susidūrę su per daug dirgiklių, perima elgesį, kuris būdingas aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčiam vaikui, todėl gali būti netinkamai atpažintas. Itin jautrių vaikų elgesys taip pat apibūdinamas kaip drovumas, atsiribojimas, baimingumas. Šie vaikai yra labiau linkę patirti stresą ir jiems sunkiau nei jų bendraamžiams priimti aplinkos pokyčius.

Tokie vaiko asmenybės bruožai dažnai kelia iššūkių tėvams. Neretai kasdieninė šio vaiko priežiūra gali būti tikrai varginanti, nes čia svarbi kiekviena smulkmena. Lengviau gali būti tuomet, kai tėvai labai empatiškai bando įsivaizduoti ir pajausti, kaip šis vaikas jaučiasi. Tuomet, pasitelkus atjautą, galima suprasti, kaip jiems sunku. Tikrai gali varginti buvimas mama, kai vaikas turi pasimatuoti devynias poras sportbačių, kad surastų tinkamus. Mūsų kultūroje yra įprasta atsiriboti nuo mus supančio skausmo ir jausmų, nes tai tikrai vargina.

Jautrumo Kilmė ir Ypatumai

Jautrumas yra įgimta savybė. Tai patvirtina identiškų dvynių, kurie po gimimo buvo atskirti, tyrimai. Augdami jie elgėsi labai panašiai ir tai mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad elgesys bent jau iš dalies nulemtas genetiškai. Jautrumą tyrinėjusios Elaine N. Aron teigimu, klaidinga manyti, kad didelis jautrumas yra liga ar kokia yda. Tai nėra psichikos sutrikimas, patologija ar koks trūkumas. Jautri nervų sistema yra normali savybė, būdinga 15-20 proc. žmonių.

• Jautrumas gali atsirasti dėl besilaukiančios motinos patirto streso. Jei nėščia moteris patiria smurtą, nuolatinį stresą, neigiamas emocijas, visa tai per mamos organizmą patiria ir dar negimęs kūdikis.
• Jautruoliai turi itin jautrią nervų sistemą, kuri vienodai, tarsi be atrankos, fiksuoja ir teigiamą, ir neigiamą patirtį.
• Didesnis smegenų dalies, atsakingos už emocijas, aktyvumas.
• Jautrumą lemia genetiniai pokyčiai ir jų kombinacijos. Jautrūs vaikai išsiskiria žemu serotonino ir dopamino lygiu.

Itin jautrūs vaikai yra apdovanoti. Jautrumas - įgimta fiziologinė savybė. Visame pasaulyje 15-20 proc. vaikų gimsta itin jautrūs. Tai nėra emocinis trapumas ar nerimo požymis. Jautrūs vaikai gali vengti chaotiškos aplinkos, tačiau tai gynybinė reakcija, o ne socialinis nerimas.

Jautrūs vaikai pasižymi keturiais pagrindiniais bruožais, kuriuos tyrinėtoja Elaine Aron apibendrino akronimu DOES:

• D (Depth of processing) - Gylis (angl. depth). Tai yra informacijos apdorojimo nuodugnumas ir gilumas. Prieš veikdami itin jautrūs vaikai aktyviau stebi, svarsto ir galvoja, net jei tai vyksta nesąmoningai. Jų veiklos tempas yra lėtesnis, nes skrupulingai pastebimos visos detalės, apsvarstomi galimi pasirinkimo variantai bei jų aspektai. Tarkime, parodose jautrūs vaikai ilgai analizuoja meno kūrinius, jie kelia įvairias prielaidas: kodėl buvo tapoma taip, o ne kitaip; kas meno kūriniu norima pasakyti ir pan. Kol nuodugniai neištiria ir neranda atsakymo į mokytojos pateiktą užduotį, tol jie nesijaučia galintys išeiti iš parodos.
• O (Over-stimulation) - Perkrova (angl. overstimulated). Į viską atkreipdami daugiau dėmesio, itin jautrūs vaikai greičiau sudirgsta ir susierzina, dažniau pavargsta, jaučiasi išsekę, iškamuoti, sukrėsti bei nusilpę. Kiekvienam žmogui būdinga riba, kiek informacijos gali priimti ir kiek dirginimo gali ištverti. Jautrūs vaikai šią ribą pasiekia greičiau, nes sunkiau atlaiko įtampą. Itin jautriems vaikams reikalingos dažnesnės pertraukos, tylos pauzės ir rami aplinka. Gavę galimybę pasitraukti ir pailsėti, jie lengvai atsigauna.
• E (Empathy and emotional responsiveness) - Empatija (angl. empathy; emotional reactivity). Kitų jausmų atpažinimas padeda geriau suprasti kitų žmonių ketinimus ir išgyvenimus, atjausti ir suteikti paramą. Pavyzdžiui, šešiametė Adelė nuliūsta, jei kitiems draugams liūdna. Kitas aspektas - dėmesingumas emocinėms reakcijoms. Pastebėta, kad jautrūs žmonės emocingiau reaguoja ir į teigiamus (sėkmės laukimą, pasitenkinimą, džiaugsmą ir pan.), ir į neigiamus dalykus (nelaimę, netektį, nepasisekimą ir pan.).
• S (Sensing the subtle) - Jautrumas (angl. sensitivity). Subtilybių jautimas suprantamas kaip gebėjimas pastebėti net mažiausius dalykus, kuriuos kiti pražiūri, o tai yra didelis pranašumas daugelyje situacijų. Ne pačios juslės (akys, nosys, ausys) kuo nors ypatingos, o aktyvesnės smegenų sritys, atliekančios sudėtingesnį informacijos apdorojimą ir gebančios suprasti subtilią reiškinių, garsų ir vaizdų prasmę. Pavyzdžiui, atėję į klasę visi vaikai užsiima juos dominančiais dalykais, o devynmetis Jonas gali akimirksniu pajusti tvyrančią nuotaiką, oro šviežumą ar troškumą, pamerktų gėlių kvapą, mokytojos asmenines savybes ir pan. Jei aplinka jam atrodys priešiška, jis nuspręs būti atsargesnis ir kai ko vengti.

Kaip Tėvai Gali Padėti Itin Jautriam Vaikui?

Tai, ar vaikų jautrumas bus suvoktas kaip problema, ar kaip pranašumas, labai priklauso nuo tėvų požiūrio ir tėvystės įgūdžių.

• Jautrumą suvokime kaip dovaną. Jei vaikas dažnai verkia, būna nuošalyje ar vengia kokių nors situacijų, nė patys nepajuntame, kaip pradedame pykti ir susierziname. Daug naudingiau jautrų vaiką suvokti ne kaip ydingą, o kaip turintį ypatingą dovaną, galinčią padėti jam atsiskleisti kaip kūrybingam menininkui, išradėjui ar moraliniam visuomenės lyderiui ir pan.
• Priimkime vaiką tokį, koks jis yra. Tai padarę tėvai ne tik pajunta vidinį išsilaisvinimą, bet išsilaisvina ir vaikas, nes nebesijaučia spaudžiamas būti kitoks. Priešingai, bandydami pakeisti vaiką, padaryti jį ne tokį jautrų ar tokį kaip visi, laužome jo natūralią prigimtį.
• Taikykime švelnią discipliną. Net jei vaikas labai jautrus, tai dar nereiškia, kad reikia nuolaidžiauti. Jam taip pat reikia aiškių ribų, tačiau jos turi būti nustatomos švelniai, gerbiant vaiką ir jo poreikius. Pavyzdžiui, kai ateina Kornelijos laikas miegoti, o ji priešinasi, mama pagarbiai pasako: „Matau, kad žaidi įdomų žaidimą. Aš suprantu, kad norėtum tęsti, tačiau jau laikas ruoštis miegoti ir pailsėti. Esame sutarusios, kad 21 valandą jau gesinsime šviesą. Jei nori, kad iki tol dar paskaityčiau pasaką, dabar pats laikas praustis, valytis dantis ir susišukuoti. Ką renkiesi?“ Toks pavyzdys visada yra geriau už šaukimą ar vertimą miegoti.
• Bendradarbiaukime. Jautrūs vaikai ramiau reaguoja, kai yra prašomi ką nors padaryti ir į juos žiūrima kaip į partnerius. O griežti reikalavimai kaip tik gali paskatinti tokį vaiko elgesį, kokio stengiamės išvengti, pavyzdžiui, verkimo, šaukimo, užsisklendimo, pykčio proveržio ar kitokių emocijų nevaldymo ir pan.
• Padėkime atrasti ramybės oazę. Šiems vaikams svarbu pailsėti. Jiems reikalinga erdvė, kurios garsai, vaizdai, kvapai, spalvos, baldai, jų išdėstymas ir kitos detalės jų nedirgintų, o veiktų atpalaiduojamai bei raminamai. Pavyzdžiui, jautraus aštuonmečio Mato geriausia poilsio vieta - namelis medyje, kurį jis susikalė su tėčiu, o mama padėjo įsikurti.

Jautrūs vaikai yra drąsūs ir talentingi, svarbiausia nespręsti apie žuvį pagal jos mokėjimą važiuoti dviračiu. Savimi pasitikintis jautrus vaikas mokės išnaudoti savo jautrumą. Galbūt vieną dieną jis taps talentingu menininku ar mokslininku, bus atsakingas darbuotojas ar rūpestingas tėvas, turės išskirtinį vidinį pasaulį, atjaus žmones ir gyvūnus.

Kada Ieškoti Pagalbos?

Jei jūsų vaikui neveikia įprasti auklėjimo metodai ir jums atrodo nesuprantamas jo elgesys, labai smalsiai, geranoriškai ir, tarsi, iš šono patyrinėkite savo vaiko elgesį. Ar jį erzina kiekviena drabužio etiketė? Ar būna taip, jog atrodo, kad vaikas skaito jūsų mintis? O gal nuolat užduoda daugybę klausimų? Ar jis neįtikėtinai įžvalgus ir pastebi subtiliausias detales? Ar aplinkiniai vadina jūsų vaiką droviu arba labai emocingu?

Jautrūs vaikai yra nuostabūs mąstytojai ir kūrėjai. Paprastai, kai kalbame apie jautrius vaikus, dėmesio centre lieka su jautrumu susiję iššūkiai. Vis tik norėčiau atkreipti dėmesį ir priminti, kiek daug nuostabių savybių tokie vaikai turi. Tyrimai rodo, kad tokie vaikai pasižymi didele empatija, atvirumu, sąmoningumu. Paprastai jie yra labai atidūs detalėms, kūrybiški, linkę į menus. Nuostabu stebėti, kaip, regis, drovus vaikas scenoje tampa savimi pasitikinčia ir atsiskleidžiančia asmenybe, jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Svarbu tokius momentus pastebėti ir leisti vaikui reikštis tose srityse, kurios jam yra artimos. Nuo mažens ugdydami visas nuostabias jautrių vaikų savybes turime didžiulį potencialą išugdyti puikius specialistus ir empatiškus lyderius.

Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Ypač jautrūs vaikai dažnai pavadinami droviais, užsisklendusiais, nervingais ar net įnoringais. Tokių vaikų auginimas gali sukelti daug iššūkių tėvams ir globėjams, tačiau iš jų galima daug pasimokyti.

Labai jautrus vaikas juslinę informaciją apdoroja daug giliau nei jo bendraamžiai. Šis jautrumas apima ne tik penkis įprastus pojūčius, bet ir emocinius, socialinius ir pažintinius dirgiklius.

Itin jautrių vaikų tėveliai dažnai klausia: ,,Kaip padėti jautriam vaikui?“

• Augindami itin jautrų vaiką stenkitės sukurti kuo stabilesnę aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę. Dažniausiai vaikai ir jų šeimos žino, kokie dirgikliai juos paveikia labiausiai.
• Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
• Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
• Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.

Labai jautrių vaikų ugdymas - svarbi tema. Deja, bet negalime panaikinti visų itin jautriam vaikui nepalankių dirgiklių. Galime pasistengti, kiek įmanoma, pritaikyti ugdymo aplinką ir ugdyti vaiką, stiprinti jo atsparumą, gerinti pozityvų savęs suvokimą, didinti pasitikėjimą savimi.

tags: #ypatingai #jautrus #vaikas

• Patarimai dėl dėmėtų vaikiškų marškinėlių
• Kūdikio raumenų vystymasis
• Istorija, dabartis ir ateities perspektyvos vaiko globos srityje
• Išmokos nėštumo ir gimdymo metu
• Ruošimasis gimdymui su dula