Lietuvoje sūrio gamyba turi gilias tradicijas, siekiančias kartas. Nuo seniausių laikų lietuviai gamino sūrius, naudodami vietinius produktus ir laikydamiesi tradicinių receptų. Šiandien ši tradicija tęsiama daugelyje Lietuvos regionų, kur ūkininkai ir bendruomenės puoselėja sūrių gamybos meną, siūlydami paragauti ne tik įprastų, bet ir unikalių skonių. Viena iš tokių vietų, kur galima atrasti autentiškus sūrio skonius ir pajusti kaimo dvasią, yra "Baltojo sūrio namelis".
Ūkininkų Šuvalovų ir Putrimienės istorija: ožkų pieno sūrių kelias
Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame ūkyje prieš devynerius metus į sūrių delikatesų gamybą paniro Valerijus Šuvalovas su žmona Irina Putrimiene. Baldų gamybos verslą vystęs Valerijus ir smuikininkė Irina šiandien Birštono rajone esančio Matieškonių kaimo ir nemenko triūso reikalaujančios veiklos, sako, nekeistų į nieką kitą. Paklaustas, kur sėmėsi reikiamų žinių pieno produktų gamybai, V.Šuvalovas teigia, kad žinių sėmėsi „iš galybės knygų ir interneto“. Jo ūkyje, pakrikštytame skambiu „Gyvenimas gerėja su sūriais“ pavadinimu, bliauna daugiau nei 70 ožkų ir 20 avių. Sūrininkai Valerijus Šuvalovas ir Irina Putrimienė.
V.Šuvalovas išduoda ir gardžių sūrių slėgimo paslaptį: „Kad toks pavyktų, visų pirma reikia gerai žinoti, kad būtent sūrį pagaminti nori, o ne kokius ledus ar karbonadus. Antra, kadangi gyvenimas gerėja su sūriais, juos gaminantis žmogus turi jausti stiprų stimulą, šiuo atveju - norą, kad žmonėms jo kūrinys patiktų.“ Regis, ir patinka, kadangi ožkų pieno sūris Lietuvoje populiarėja. Nekeista: šis produktas pasižymi lengvumu virškinant, be to, turi daug baltymų ir vitamino B2.
Augų šeimos ūkis: senoviniai metodai ir gurmaniški atradimai
„Per miškus nuo „Snow arenos“ iki mūsų būtų kokie penki kilometrai, o jeigu asfaltu, kaip nori civilizuoti miesto žmonės, kad dantys nebarškėtų, susidarytų apie dvylika kilometrų“, - koordinatėmis dalijasi energingoji ūkininkė Gražina Auguvienė. Augų ūkyje šiuo metu ganosi nedidelė 11 karvių banda. Iš šių karvių pieno moters rankomis gimsta gardžiausi sūriai, gaminami senoviniu būdu, kuomet pienas sutraukiamas vietoje fermentų naudojant tik pieno rūgšties bakterijų raugą. Sūrininkų „meniu“ - ypač turtingas: nuo įprasto saldaus pieno sūrio - iki puskiečio brandinto.
„Sūrius brandiname iki metų laiko. Šiuo metu rūsyje „vyriausi“ - devynių mėnesių. Jie reikalauja priežiūros, nėra taip, kad padarei, nunešei į rūsį, pasidėjai kaip į banką ir stovi mėnesiais. Reikia eiti, vartyti, glostyti, žiūrėti tą sūrį kaip vyrą kokį“, - pasakoja ūkininkė. Savo gaminamus sūrius, beje, G.Auguvienė gardina ne vien kmynais, bet ir čiobreliais, česnakais, dilgėlėmis, kanapėmis, moliūgais, pipirais, kadagio uogomis - viskuo, kas užauga pačios prižiūrimame darže. Sūriams tinkami ir saulėje džiovinti pomidorai.
„Apie atvykimą reikėtų perspėti, nes, žinote, čia ne prekybos centras, būna situacijų įvairių. Pavyzdžiui, veršiuojasi karvė arba ėmė ir pabėgo gyvuliai. Tokiu atveju uždarome viską ir einame gimdymo priimti arba pabėgėlius sugaudyti“, - perspėja G.Auguvienė. Degustuotojams gali pasisekti išragauti visų sūrių rūšių, kurių vienu metu čia būna iki dvidešimties. „Net mocarelą mokome gaminti, dar karštą ragaujame. Fantastika. O kur dar žirgai, karieta, pasivažinėjimas traktoriumi“, - vardija G.Auguvienė. Augų ūkyje, kuriame degustacijos vyksta jau dešimtmetį, lankėsi ne tik artimesni kaimynai, bet ir norvegai, vokiečiai, italai, prancūzai, žydai, netgi japonai. „Prancūzams ir italams buvo didelis šokas, kad moterys daro sūrius. Pas juos tuo užsiima vyrai, o čia atėjo moteriškė ir padarė. Antras šokas buvo finansinis: brandinti sūriai pas mus kainuoja apie 15 eurų, kai tokie patys Prancūzijoje - 90“, - pasakoja žymiausia Druskininkų krašto sūrių gamintoja.
Sadauskų sodyba: tradicijos ir kaimo turizmas
Gastronominių kelionių išsiilgusieji traukia ir į Kauno rajone esančią Sadauskų sodybą, kurios tradiciniame, lietuviškame etnografiniame rūsyje vykdomos ūkyje pagamintų produktų degustacijos. „Vystome kaimo turizmo veiklą. Dažnai būna, kad kol jaunieji su pulku išvykę, sodyboje susirinkę svečiai ne kampuose lūkuriuoja, o rūsyje degustuoja saldaus pieno sūrį su įvairiomis uogienėmis, vietoje gamintais gėrimais“, - pasakoja Monika Sadauskaitė-Pocė. Nors Sadauskų šeimos nariai sūrius ir slegia patys, pieną įsigyja iš vietinės kaimo gyventojos. Pasirodo, kad visą Antalkių kaimą pienu aprūpina vos viena žalmargė.
„Kaip gamino promočiutė, po to - močiutė, taip gaminame ir mes. Tiesą pasakius, recepto seniai nebereikia - plika akimi matai, kaip, ką ir kada dėti“, - pastebi M.Sadauskaitė-Pocė. Sadauskų ūkyje vykstančių degustacijų metu taip pat yra galimybė paragauti naminių sūdytų lašinių su raugintais ekologiškais agurkais bei pasivaišinti jų gaminama putinų arbata.
Ritinių bendruomenė: Zanavykų sūrių receptai ir edukacija
Tikro lietuviško karvės pieno sūrio gaminimas draugėn subūrė Ritinių bendruomenę Prūselių kaime Šakių rajone. Ši vietovė apskritai jau nuo seno garsėja darbščių Zanavykų gaspadinių spaudžiamais gardžiausiais sūriais - jų rengiama sūrių šventė pernai įvyko jau dvidešimtąjį kartą. Ritinių bendruomenėje prieš daugiau nei penkmetį įkūrė nuosavus „Sūrių namus“, kuriuose organizuoja edukacijas „Kaimiško sūrio gaminimas“. Dvidešimt pirmas amžius, technologijos, urbanizacija - ir vis tiek lietuviui žmogui įdomu, iš kur tas sūris atsiranda.
„Dvidešimt pirmas amžius, technologijos, urbanizacija - ir vis tiek lietuviui žmogui įdomu, iš kur tas sūris atsiranda. O šiltą sūrį ragauti - apskritai pasaka, - akcentuoja Ritinių bendruomenės pirmininkė Elena Kavaliauskienė. - Iki pandemijos dirbdavome labai daug, kasmet sulaukdavome ne tik tautiečių, bet ir ekskursantų iš Latvijos.“ Pirmininkė pastebi, kad technologijų amžiuje karta kartai nelygi: štai sykį iš Kauno Jėzuitų gimnazijos atvykę jaunuoliai apie naminio sūrio gamybą patys žinojo praktiškai viską.
„Nors receptų įvairovė nedidelė, bet sakoma, kad kiekviename kieme gaminamas vis kitoks sūris. O skaniausias, žinoma, su meile gamintas ir į tam tikrus technologinius niuansus atsižvelgiant, pavyzdžiui, temperatūrą. Mes, „Sūrių namų“ šeimininkės, stengiamės, kad neišnyktų senasis gerasis lietuviškas sūris“, - priduria E.Kavaliauskienė.
Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė: žemaičių kulinarinis paveldas
Vakarų Lietuvoje žemaičių kulinarinį paveldą aktyviai puoselėja Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė. Šia veikla legendinio Lietuvos lakūno gimtinės pašonėje esantys Judrėnai garsėja nuo seno. Aplankę S.Dariaus gimtinę, turistautojai pasistiprinti užsuka į bendruomenę, siūlančią veiklų įvairiausių: degustacijos, dainos, žaidimai - laisvė fantazijai.
„Iš esmės, programa paruošta visai dienai. Gastronominės patirtys pas mus apima ne vien sūrio degustaciją - žmones labai domina ir žemaitiškas kastinis, ir vėdarai. Gal ir nemandagu taip sakyti, bet nors aplinkinių gaminami sūriai nėra prastesni už mūsų, mūsiškiai vis tiek galiausiai labai nuostabūs, gražūs, taip smagiai pateikiami“, - pastebi Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė. V.Norvilienei įspūdį paliko į Judrėnus edukacijai atvykusi gydytojų kompanija: po sūrių degustacijos medikai skanavo natūralias pasukas taip, kad net ausys linko.
Paulius Klapatauskas: "Lėto sūrio šeštadieniai" ir sūrio pažinimo svarba
Kartais persikrausto ne vien šeimos, bet ištisi ūkiai. Tokį sprendimą priėmė ir ūkininkas Paulius Klapatauskas su žmona Giedre, Žemaitiją iškeitęs į Agurkiškės kaimą Kazlų Rūdos seniūnijoje. „Auginame džersių veislės karves. Sakiau ir sakysiu, kad jos yra labiausiai aplinkosauginės karvės: neišrankios pašarui, mažiausiai ėdančios, vadinasi, mažiausiai teršiančios, mažiausiai ir vandens išgeriančios“, - pabrėžia P.Klapatauskas.
Ūkininkų persikėlimas į Kauno apskritį pajūrio žmonėms tapo nemenku praradimu: išvykus P.Klapatauskui, nebeliko ir jo Palangoje rengtų „Lėto sūrio šeštadienių“. „Tikslas buvo šviesti žmones apie tai, kaip pirkti sūrį, nes esmė toli gražu nėra tinkanti arba netinkanti kaina. Teko pastebėti, kad žmonės iš tiesų turi kur tobulėti sūrio ragavime, pažinime, suvokime, kiek įtakos turi aplinka, kurioje pienas atsirado, oras, netgi sūrininko nuotaika. Sumanymas buvo susitikimas su sūrininku gyvai“, - pasakoja P.Klapatauskas.
„Negalime suprasti, kas yra sūris Lietuvoje, jeigu nežinome jo istorijos, nepažįstame raidos. Sakome „baltas kaip sūris“, ir tradiciniu sūriu laikome tokį, tačiau nežinome, kodėl, pavyzdžiui, tam tikru laikotarpiu Lietuvoje nedarėme fermentinio sūrio. Praėjūnės tautos batus čia valėsi, o fermentinio sūrio gamybai reikia laiko, ramios, stabilios aplinkos“, - pasakoja ūkininkas ir istorijos mokytojas P.Klapatauskas. Gera žinia ta, kad Klapatauskų gaminių degustacijos naujoje vietoje turėtų prasidėti dar šį rudenį. O tada edukatoriais taps savų karvių nepasterizuoto pieno fermentiniai sūriai, tikros rikotos ir daug kitų tikrų kaimiškų gaminių.
Trumpa sūrio istorija – Paul Kindstedt
Kaunatavos kaimo bendruomenė: obuolių sūrio paslaptis
Rudens su nekantrumu laukia ir Kaunatavos kaimo bendruomenė Telšių rajone, 2005 m. savo valdose įsirengusi Amatų kiemelį ir suremontavusi seną klėtį. Dabar šioje vietoje vyksta edukaciniai užsiėmimai - obuolių sūrio gaminimas, meduolių kepimas pagal senovinį receptą, meninio karpymo pamokos.
„Rudens laukiame, nes nebeturime obuolių - dairomės naujo derliaus link. Kaunatava nuo seno garsėjo sodininkyste bei didžiuliais 150 ha ekologiniais-biodinaminiais sodais, tad nekeista, jog pas mus prigijo būtent obuolių sūris. Vos tik prinoksta „bagatyriaus“ ir antaniniai obuoliai, mūsų darbščiosios moterys pradeda slėgti obuolių sūrius. Tikrai ne prastesni negu „pieniški“. Sakyčiau, gal netgi geresni - bent jau man asmeniškai“, - teigia Kaunatavos bendruomenės pirmininkas Remigijus Gailis. Obuolių sūrio gamyba čia taip pat vyksta pagal senuosius močiučių receptus, o pagal juos ruošto delikateso nereikia niekuo nei užkąsti, nei užgerti.
„Obuolių sūris tarsi žvaigždė - pats vienas yra tobulas. Negaliu pasakyti, kaip pagaminti tą tobuląjį obuolių sūrį, kadangi tai - komercinė paslaptis. Sėkmę lemia geras receptas ir nekreivos rankos, - neabejoja R.Gailis. - O dar geriau sužinosite pas mus atvykę rudeniop.“
Someljė patarimai: sūrio ir gėrimų derinimas
„Sūrio derinimas su vienokiu ar kitokiu nealkoholiniu alumi iš esmės priklauso nuo to, koks yra pats sūris - kietas, minkštas, o galbūt su žolelėmis pagamintas“, - teigia profesionalus someljė, alaus ir maisto derinimo žinovas bei entuziastingas naujų skonių ieškotojas, „Vilkmergės“ ambasadorius Laurynas Slapšys. L.Slapšys akcentuoja, kad ožkos pieno sūriams geriausias kompanijonas - lagero stiliaus šviesus alus, todėl neprašautume pasirinkę nealkoholinį „Vilkmergės“ „Premium“ lagerą: „Jame esantis salyklo saldumas sudera su sūrio saldumu. Jeigu kalbėtume apie minkštuosius sūrius, tarkime, bri ar mocarela, šie irgi puikiai derėtų su nealkoholiniu „Vilkmergės“ lageru.“
„Vilkmergės“ ambasadorius pastebi dažnai susiduriantis su nuostaba sutiktų žmonių veiduose, kuomet pasako, kad esminė taisyklė - lengviems sūriams tinkami lengvi nealkoholiniai gėrimai bei priešingai. „Žinome, kad baltojo pelėsio sūris idealiai atsiskleidžia pagardintas saldžių vaisių užtepėle, pavyzdžiui, figų džemu. O jūs pabandykite paragauti šį užkandį su neakloholiniu Vilkmergės“ obuolių sidru. Jis taip pat būtų puikus variantas degustuojant obuolių sūrį. Jeigu apskritai, visada degustuojant siūlau eksperimentuoti“, - apibendrina someljė.
"Vienkiemio oazė": autentiškumas ir gamtos artumas
Biržuose, Vileišiškio kaime įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Vienkiemio oazė“ šiandieną svečius gali priimti net į 5 skirtingus privačius namelius. Sodyboje susijungia nepaprasta kaimo ramybė ir šiuolaikiškas jaukumas. Įrenginėdami namelius, stengėmės išlaikyti kuo daugiau senovinės dvasios ir autentiškumo. Nepamiršome ir šiuolaikinių patogumų - dušo, tualeto, arbatinuko, kavos aparato ir visų kitų lengvinančių kasdienybę daiktų. Apgyvendinimas teikiamas su viskuo, ko gali prireikti viešnagės metu - virtuve, valgomuoju, tualetu ir dušu, terasa, kepsnine. Visuose nameliuose virtuvėje yra kavos aparatas (išskyrus “Autentišką kluoną”), arbatinukas, indai, taurės, elektrinė viryklė.
Paslaptinga žemė, į kurią net Google nežino kelio. Paslėpta tarp miestelių, kaimų ir kaimelių, kurių pavadinimai mažai ką sako - Kupreliškis, Lamokai, Diemedžiai, Kurkliai... Kelionė į Vileišiškius veda per visą Lietuvą ir baigiasi kažkur tarp Panevėžio, Biržų ir Latvijos pasienio. Vietiniai žmonės sako, kad čia net dvasia poilsiauja. Svečiai užtat pažymi, kad važiuoja čia ramybės, o atranda tobulą poilsį, Šeimininkų svetingumą, rūpestingumą bei tikro lietuviško kaimo autentiškumą. Trobų autentiškumas itin pastebimas aukštaūgiams, nes kai kur tenka lenkti galvą. Vingiuotas žvyrkelis, laukai, miškas ir daugiau nieko. Bet taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausi nustebina Šeimininkai auginantys danielius ir levandas bei vaišinantys savo užaugintais agurkais su medumi. Kiek atokiau, gretimame Kurklių kaime laukia medaus rojus su skaniausiu medumi šioje paslaptingoje žemėje. Gretimas miškas slepia samanotus akmens luitus. Aplinkinių kaimelių šeimininkės vaišina naminių varškės sūriu ir alumi. Balto garo ir dūminės pirtys suteikia sielai tikrą palaimą. Laukiame ir kviečiame, turime vietų ir tiems, kas ieško poilsio tik suaugusiems ir tiems su vaikais ir tiems, kas neįsivaizduoja kelionės be savo augintinių.
Namase•Kai kurie gyvūnai laukiami•Be maitinimo•draugiškai priimame keturkojus draugusnameliai skirti poilsiui dviese arba su šeimaautentiški, seni namai su savo charakteriuturime medaus, varškės sūrio, naminio alaus, daržoviųauginame danielius, kuriuos galima maitinti baidarės, valtelė, stalo tenisas, dviračiai, tinklinis
Bardzo fajne miejsce! Fantastyczne miejsce na totalne wyłączenie się , polecam szczególnie gorąco saunę , koniecznie z sauna masterem - niezapomniane spotkanie z magią litewskiej tradycji oczyszczania ciała i głowy
tags: #whito #sauskelnes #atsiliepimai
