Vardas Erika yra vedinys iš senovės skandinavų vyriško vardo Eiríkr arba Eríkr. Šis savo ruožtu yra sudarytas iš dviejų senovės skandinavų kalbos žodžių ei ir rich, kurie išvertus į lietuvių kalbą reiškia ,,vienas arba tikras ir valdžia, princas, valdovas”. Kai kurie mokslininkai teigia, jog šis vardas yra dar senesnės kilmės ir yra kilęs iš senovės germanų kalbos žodžio rikiaz, reiškiančio turtingas ir galingas. Šį vardą yra pamėgę skandinavai ir amerikiečiai. Vardo Erika populiarumas Lietuvoje buvo didžiausias 2000 metais, kai šis vardas buvo suteiktas 349 kartus. Tais metais šis vardas buvo populiariausiųjų Lietuvos vardų dešimtuko septintojoje vietoje. Taja (tikras vardas Erika Klimenko, g. 1982 m. balandžio 17 d.). Erika Kvin Dženings (Erica Quinn Jennings, g. 1980 m. gegužės 17 d. Šiandien, gegužės 17-ąją, gimtadienį švenčia atlikėja Erica Jennings. Nuo pat ryto garsią moterį užplūdo šilti sveikinimai ir linkėjimai, o pati išdavė, kad ši sukaktis - jai viena svarbiausių. Pasidalinusi gražia nuotrauka iš vaikystės, Erica pasidžiaugė švenčianti gimtadienį ne viena. „Labas rytas, štai ir aš - 3 metukai ir mano mama, to paties amžiaus kaip ir aš šiandien - 37. Šiandien aš švenčiu gyvenimą, ir tai yra labai ypatinga dėl to, kad manyje auga nauja gyvybė“, - socialiniame tinkle rašė moteris.
Erika pripažįsta, kad dėl sukakusių 29-erių metų ji visai nesijaudina, nerimą kelia po to sekantis skaičiukas. „Iš tikrųjų truputį baisu, kad jau kitais metais sueis 30 metų. Kalbėdama apie praėjusius metus, ji teigia daug supratusi. „Mano vaikai - didžiausias turtas. Pastarieji dveji metai buvo įdomūs, daug patyriau, daug sudėliojau sau galvoje, nusistačiau naujus tikslus. Pradėjau save pažinti kaip mamą, po to kaip asmenybę, po to supratau, kas yra tikroji laimė. Supratau, kad privalau būti laiminga, nes turiu nuostabius vaikus, o dar ir šalia yra vyras, kuriam norisi suteikti kuo daugiau džiaugsmo. Kokie gi tie naujieji tikslai? „Dar nesakysiu. Reikia viską daryti tyliai, kad pasisektų, tai bus staigmena. Tad naujus gyvenimo metus ji žada pradėti su rimta startine pozicija. „Labai noriu kitais metais būti rami dėl įgyvendintų tikslų, svajonių. Pradėti naują didelę pradžią. Man 30-metis asocijuojasi su tuo, kad turėsiu sau pasakyti, ką dariau gerai, ką - blogai, ar išvis ėjau tikslingai į kažkurią pusę, gal reikia keisti tikslą?
Portalą lnk.lt susisiekė su gimtadienį šventusia garsaus dainininko Merūno Vitulskio žmona ir pasiteiravo, kaip ji šiemet nusprendė paminėti šią dieną. „Gimtadienio šiemet nešventėme, nes turime tradiciją jį paminėti kas penkmetį. Geriau jį atšvęsti vieną kartą trankiai, nei ramiai daugelį kartų“, - pasidalijo mados namų įkūrėja Erika. Nors moteris gimimo dieną pasitiko itin kukliai, tačiau ji vis tiek buvo „išlepinta dėmesiu, šiltomis žinutėmis bei skambučiais“. Nors E. Vitulskienė stambios materealios dovanos negavo, tačiau artimieji ir kolegos verslininkę stebino smulkiomis staigmenomis, kurios sušildė moters širdį. „Šiemet gavau daug mažų, tačiau labai apgalvotų dovanėlių - knygą apie madą, kuria domiuosi ir draugės keptą „Pavlova“ desertą, kurį labai mėgstu“, - portalui lnk.lt sakė M. Vitulskio žmona. Be to, kita Erikos draugė taip pat sveikino jubiliatę su septynias valandas darytu eklerų tortu. „Labai džiaugiuosi, jog aplink mane - daug gero linkintys žmonės“, - atviravo mados namų įkūrėja. Nors gimtadienis tikrai ilgai įsimins dėl dėmesio ir linkėjimų gausos, tačiau praeiti gyvenimo metai E. Vitulskienei buvo „keisti“. „Keistoki metai buvo. Pirmas pusmetis buvo geras ir dosnus, o antrasis sekėsi sunkiai - matyt Dievas sugalvojo duoti man teorines žinias patikrinti praktiškai“, - pasakojo ji. Verslininkė tikino, jog buvo patikrinta tiek jos fizinė, tiek mentalinė pozicija. „Kaip niekad pajaučiau senatvę. Buvo ir ligų, kurios krito tarsi iš dangaus“, - lnk.lt atviravo dainininko žmona Erika. Ji neslėpė, jog gruodį vienai žurnalistei davė interviu, kuriame buvo įsitikinusi, jog šie metai bus itin sėkmingi. „Manau, jog per daug drąsiai šnekėjau. Kadangi dabar yra Drakono metai, laikas, kai gimiau, tai maniau, jog su ugnele eisiu į priekį. Tačiau ėjau atgal“, - juokėsi E. Vitulskienė. Garsi moteris minėjo, jog dėl to buvo užėjęs liūdesys, bet vėliau suprato, jog per gyvenimo siunčiamas pamokas pamatė save visai kitu kampu. Tačiau dabar ji yra tikra, kad šie metai bus kitokie. Pasiteiravus apie tolimesnius tikslus, Erika buvo atvira, kad jų - labai daug. „Mes su Merūnu gruodžio mėnesį visuomet rašome savo tikslus. Aš berašant juos dūsavau, net liežuvį prikandau. Merūnas po kelių minučių sako: „Aš jau baigiau“ ir rodo - parašyti penki ateities planai ant popieriaus. O aš jam ir sakau: „Tu gal juokauji?“. Pas mane buvo net 83 tikslai ateinantiems metams“, - juokėsi E. Vitulskienė. Visgi moteriai pavyko pusę jų įgyvendinti. „Puikiai padirbėjau. Tačiau likę tikslai kol kas nesislenka taip, kaip norėčiau“, - atviravo garsi verslininkė. Ji pridūrė, jog gimtadienio dieną gavo itin daug šiltų sveikinimų ne tik gyvai, bet ir socialiniame tinkle „Instagram“. „Itin graudinausi išvydusi tiek gražių palinkėjimų“, - lnk.lt portalui pasakojo M. Vitulskio žmona Erika.
Erica Jennings (40 m.) - Airijoje gimusi dainininkė, muzikanto Jurgio Didžiulio (40 m.) žmona, Prano Emilijaus (12 m.), Antano Algimanto (10 m.) ir Gaios Marios (3 m.) mama. - Kokiomis kalbomis šnekate jūs ir jūsų vaikai? - Aš kalbu angliškai ir lietuviškai. Iki paauglystės kalbėjau ir airių kalba, bet tiek ilgai negyvendama Airijoje vietinę kalbą pamiršau. Mano vyras kalba ispaniškai, lietuviškai bei angliškai. O mūsų vaikai šneka angliškai, lietuviškai ir ispaniškai. - Sakoma, kad vaikai, nuo vaikystės kalbantys daugiau nei viena kalba, kur kas lengviau mokosi ir užsienio kalbų. Ar planuojate vaikus netolimoje ateityje mokyti kokios nors užsienio kalbos? - Berniukai lankė lietuvišką darželį, kuriame gavo gerus lietuvių kalbos pagrindus. Tuo metu Jurgis su jais kalbėdavosi ispaniškai. Kai jie pradėjo lankyti mokyklą, papildomai mokėsi lietuvių. Pranas kitais metais jau gali rinktis užsienio kalbą, jis planuoja mokytis ispanų, Antanas - taip pat. Nieko keisto - berniukai jau dabar gerai supranta ispaniškai, o pastaroji kalba yra paplitusi visame pasaulyje. - Kaip tobulinate jau mokamų kalbų įgūdžius? - Jeigu iš savo tėvų nebūčiau sulaukusi tokio puikaus palaikymo rūpinantis vaikais visą šį laiką, ko gero, būčiau samdžiusi lietuviškai kalbančią auklę. Tačiau norėjau, jog mano vaikai palaikytų artimus santykius su seneliais, o ir tėvai dievina kartu su anūkais leisti laiką. Berniukai vasarą lankydavo specialias pamokas, papildomai mokėsi lietuvių kalbos visus mokslo metus. Vis dėlto didžiausią pažangą pastebėjome tuomet, kai jie laiką leisdavo tik lietuviškai kalbančioje aplinkoje. Maždaug prieš dvejus metus lietuviškai visi kartu pradėjome kalbėti ir namuose - matome nuostabų progresą. Kai Pranas ir Antanas pradėjo žaisti regbį, jų lietuvių kalbos įgūdžiai dar labiau pagerėjo. Mūsų vyresnėlis pastaraisiais metais mokykloje smarkiai pasistūmėjo lietuvių gramatikoje. Antanas turi dar dvejus metus pasivyti brolį. Ir geriausia yra tai, jog jie abu stengiasi iš visų jėgų, nebijo visur kalbėti lietuviškai. Tai liečia ir bet kurią kitą kalbą. Berniukai lanko tarptautinę mokyklą, kurioje kasdien lietuvių kalbos pamokas lanko tiek tie vaikai, kuriems ši kalba yra gimtoji, tiek ir ne. Kalbų tobulinimo procesas yra tarsi kelionė ir mes, tėvai, mokomės iš savo klaidų. Pavyzdžiui, mažoji Gaia lietuvių kalbą girdi jau nuo gimimo, su ja lietuviškai kalba ir tėtis. Vėliau, mokykloje, ji galės mokytis ispanų. Gimimas dviem ar trimis kalbomis šnekančioje šeimoje turi itin pozityvų poveikį smegenims. Iki tol, kol baigs mokyklą, Pranas, Antanas bei Gaia laisvai kalbės trimis kalbomis. Apskritai kalba yra kultūra. Mokydamasis naujos kalbos mokaisi ir naujos kultūros, integruojiesi į visuomenę. Per kalbą suvokiame kultūrą, tradicijas, istoriją, per kalbą perduodame istorijas, dainas, poeziją bei juokelius... Viskas tik per kalbą. Taigi kuo daugiau kalbų asmuo moka, tuo labiau jis suvokia skirtingas kultūras ir, dar geriau, - savąjį paveldą. - Ar jums pačiai nekyla jokių problemų bendraujant su uošviais, o vaikams - su seneliais? - Ne, visai ne. Su Jurgio seneliais visuomet kalbėjau lietuviškai. Taip pat ir mūsų vaikai. Man labai patinka, kad su savo proseneliais vaikai yra tokie artimi, kad girdėjo daugybę jų įdomių istorijų... O su seneliais vaikai bendrauja ir lietuviškai, ir angliškai, ir ispaniškai. Viską lemia asociacijos. Jie pasirenka kalbą priklausomai nuo to, su kuo kalbasi. Esu labai dėkinga Laimai ir Algiui Didžiuliams, kurie mane visuomet labai palaikė kalbant lietuviškai. Jie visada drąsino, sakė, jog kalbu gerai. Žinoma, tai man suteikė pasitikėjimo ir noro mokytis toliau. Jie taip pat labai didžiuojasi, kad mažiausiai trys iš jų proanūkių bei anūkų kalba lietuviškai ir užaugs čia, savo gimtinėje. - Ar prieš gimstant vaikams ir vėliau, juos auklėdama, domėjotės vaikų auklėjimo keliomis kalbomis principais? Ar viskas vyko tiesiog savaime? - Svarbiausias principas, kurį supratau, yra tai, jog didžiausią dėmesį vienu metu reikia skirti vienai kalbai. Net jeigu vaikas atsako kita kalba, jis jau nesąmoningai kaupia girdimos kalbos žodyną. Tai - tarsi skaitymas ir rašymas. Kuo daugiau vaikystėje skaitome drauge su vaiku, tuo lengviau jam pačiam išmokti skaityti ir rašyti. Pamenu, pradžioje berniukams ne itin sekėsi skaitymas ir rašymas. Baigiantis pirmiesiems metams mokykloje jie jau lengvai gebėjo skaityti ir rašyti. Kiek vėliau jie jau buvo įgudę skaitytojai, daug skaitydavo namuose. Tokia pažanga įvyko dėl to, jog visą šį laiką kiekvieną vakarą jiems skaičiau. Įpratimas vienu metu kalbėti viena kalba yra itin svarbus, taip pat kaip ir kalbėjimas tam tikra kalba tam tikroje vietoje - visai kaip lietuviškame darželyje, kurį berniukai lankė. Ir reikėtų vengti kritikos. Vietoj pastabos „Tai blogai, sakyk taip!“ kur kas geriau tiesiog taisyklingai pakartoti sakinį. - Galbūt susidūrėte su situacijomis, kai vaikai netgi taisė jūsų pačios žodžius? - (Juokiasi.) Taip, kartais. Vaikai man labai padeda dėl ispanų kalbos. - Ar prisimenate kokių juokingų nutikimų, kai vaikai ne vietoje ir ne laiku pavartojo ne tą kalbą? - Nesu iš tų tėvų, kurie panikuotų dėl vaikų klaidų. Noriu, kad jie mėgautųsi mokymosi procesu, nekompleksuotų. Prisimenu, kai aš pati nerimaudavau, kad netobulai pasakysiu vieną ar kitą žodį. Vis dėlto, kai berniukams buvo ketveri, penkeri metai, jie sakiniuose supainiodavo keletą žodžių, o kartais, jeigu šalia būdavo keletas keliomis kalbomis šnekančių žmonių, jie greitai pakeisdavo kalbą, nelygu, į kurį žmogų žiūrėdavo. Mano nuomone, tai be galo žavinga. Gaiai dabar - treji, bet ji visuomet sako „labas“ ir „sudie“ anglų bei lietuvių kalbomis. Visiems, kuriuos sutinka! Kad įsitikintų, kad bus tikrai visų suprasta. - Ar nebuvo baisu dėl visuomenėje iki šiol vyraujančių mitų, teigiančių, jog daugiakalbiai vaikai iki galo gerai nemokės nė vienos kalbos, painios žodžius, pradės kalbėti vėliau? - Na, yra daugybė mitų, su kuriais aš nesutinku. Tačiau svarbu mitą atskirti nuo tiesos. Biblijoje yra sakoma, jog negalima primušti savo vergo iki mirties, bet jeigu jį primuši ir jis atsigauna po dienos ar kelių - viskas yra gerai. Esu įsitikinusi, kad Biblija buvo parašyta keturių asmenų praėjusioje eroje, o vergovė bei smurtas mūsų amžiuje yra daugiau nei blogai. Gimus berniukams buvome pasiruošę, kad jie gali pradėti kalbėti kiek vėliau. Ir jie pradėjo kalbėti anksčiau, nei įprasta. Gaia pradėjo kalbėti anksčiausiai iš visų... Manau, jog daug ką lemia nuolat su vaiku palaikomas dialogas, nekalbėjimas su atžala kūdikio kalba. Visada nuo pat gimimo su savo vaikais kalbėjau taisyklingai. Į vaikus kreipiuosi daugybe gyvūnėlių vardų, kaip antai beždžionėlės, tačiau esu įsitikinusi, jog vaikų įtraukimas į visus pokalbius ir taisyklingų žodžių vartojimas itin padeda jų raidai.
1985-1992 m. mokėsi Sent Luiso pradinėje mokykloje Dubline, 1992-1994 m. - tarptautinėje Tanzanijos mokykloje Dar es Salame, 1994-1995 m. - Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, 1995-1997 m. - Airijos neakivaizdinėje mokykloje, 1997 m. 1998 m. kartu su Viktoru Diavara ir Viliumi Alesiu sukūrė grupę „Skamp“. 2001 m. 2011-2013 m. Su vyru Jurgiu Didžiuliu susituokė 2007 m., Kolumbijoje. 2007 m. gruodžio 31 d. Vilniaus Antakalnio ligoninėje pagimdė sūnų Praną Emilijų. 2013 m. su vyru Jurgiu Didžiuliu dalyvavo LNK muzikos šou Lietuvos balsas 2-ame sezone kaip mokytojai. 2016 m. 2017 m. birželio 5 d. pagimdė dukrą Gają. Spalio mėnesį ją pakrikštijo Vilniaus Šv. 2019 m. 2021 m. liepos 15 d. 2022 m. dalyvavo atrankoje „Pabandom iš naujo!“ su daina „Back to myself“. Su šia daina atlikėja pasiekė pusfinalį, jame liko penktoje vietoje ir netikėtai nepateko į finalą.
2003 m. balandžio mėnesį įrašė debiutinę dainą „Angelas baltas“, o gegužės mėnesį pasirašė sutartį su „Koja Records Group“. Birželį Taja pasirodė realybės šou „Holivudas“ bei pristatė antrą dainą „Rytas“. 2003 m. rugpjūtį nufilmuotas pirmasis Tajos vaizdo klipas „Jūra“. Taja kartu su grupe „Merlin“ dalyvavo 2004 m. Eurovizijos atrankoje su daina „How About You“. 2004 m. sausį buvo išleistas pirmasis Tajos albumas, pavadintas pagal pirmąją dainą „Angelas baltas“. 2004 m. balandį Aukštaitijos muzikiuose apdovanojimuose atlikėja pripažinta geidžiamiasia Aukštaitijos regiono atlikėja. 2005 m. sausio mėnesį pirmasis Tajos albumas „Angelas baltas“ tapo auksiniu, kai perkopė 10 tūkstančių parduotų egzempliorių ribą. Tą patį mėnesį surengtuose Radiocentro muzikiniuose apdovanojimuose Taja buvo išrinkta Metų atlikėja. Kovo mėnesį tą patį apdovanojimą Taja iškovojo ir Aukštaitijos muzikiniuose apdovanojimuose. 2005 m. gruodį buvo išleistas antrasis albumas „Tu mano širdyje…“.
Erika Vitulskienė, garsaus dainininko Merūno Vitulskio žmona, dalijasi savo patirtimi apie gimtadienio šventimą ir gyvenimo pamokas. Moteris teigia, kad turi tradiciją gimtadienį švęsti kas penkerius metus, todėl šiemet šventė buvo kukli, tačiau kupina dėmesio ir šiltų žinučių. Nors didelių materialinių dovanų negavo, smulkios staigmenos, tokios kaip knyga apie madą ar draugės keptas desertas, sušildė širdį. Erika atvirauja, kad praėjusieji metai buvo „keisti“ - pirmasis pusmetis sėkmingas, o antrasis - kupinas išbandymų, kurie privertė permąstyti daugelį dalykų ir kitaip pažvelgti į save.
Moteris taip pat pasakoja apie savo tikslus ateinantiems metams. Kasmet su vyru Merūnu jie rašo savo svajones ir planus. Erika juokauja, kad jos tikslų sąrašas buvo ilgesnis - net 83 punktai, iš kurių pusę pavyko įgyvendinti. Ji priduria, kad nors likę tikslai kol kas nesiklosto taip, kaip norėtųsi, tačiau ji tikra, kad šie metai bus kitokie ir sėkmingesni. Gimtadienio dieną ji sulaukė daugybės šiltų sveikinimų ne tik gyvai, bet ir socialiniame tinkle „Instagram“, kurie ją itin sujaudino.
Erica Jennings, gimusi 1980 m. gegužės 17 d., yra žinoma atlikėja, muzikanto Jurgio Didžiulio žmona ir trijų vaikų mama. Ji dalijasi patirtimi apie daugiakalbystę šeimoje, pabrėždama, kad vaikų, nuo mažumės mokančių kelias kalbas, smegenų vystymuisi tai turi itin pozityvų poveikį. Erica pasakoja, kaip jos vaikai mokosi lietuvių, anglų ir ispanų kalbas, kaip svarbu palaikyti nuolatinį dialogą ir vengti kritikos mokymosi procese. Ji taip pat atmeta mitus apie daugiakalbių vaikų mokymosi sunkumus, pabrėždama, kad svarbiausia yra ne kalbos, o kultūros ir tradicijų supratimas.
Erika Klimenko, žinoma sceniniu vardu Taja, gimė 1982 m. balandžio 17 d. Ji yra atlikėja, kuri 2003 m. pradėjo savo muzikinę karjerą, išleido debiutinę dainą „Angelas baltas“ ir pasirašė sutartį su „Koja Records Group“. Taja dalyvavo realybės šou „Holivudas“ ir su grupe „Merlin“ - Eurovizijos atrankoje. Jos debiutinis albumas „Angelas baltas“ tapo auksiniu, o pati atlikėja buvo išrinkta Metų atlikėja 2005 m. Radiocentro ir Aukštaitijos muzikiniuose apdovanojimuose.
Vardas Erika turi senovines šaknis ir yra kilęs iš skandinavų kalbos. Jis sudarytas iš žodžių, reiškiančių „tikra valdžia“ arba „galingas ir turtingas“. Lietuvoje šis vardas buvo ypač populiarus 2000-aisiais, o šiuo metu suteikiamas rečiau.
