1991-ųjų sausio 13-osios rytą daugelis rinkomės po neramios nakties, saugojant valstybės nepriklausomybę prie svarbiausių objektų Vilniuje ar Kaune. Tvyrojo nežinia, ar kitas mūsų laikraščio numeris pasieks skaitytojus. Sausio 13-osios naktį neganda stichiškai suvienijo žmones. Transportas, maitinimas, ryšys - viskas buvo, nors jokio organizacinio štabo nespėta įsteigti. Išaušus sausio 13-osios rytui pajutome, kad mūsų laisvė jau turi ir aitrų kraujo skonį.
Tą lemtingą naktį, gindamas Televizijos bokštą Vilniuje, žuvo Vytautas Vaitkus. Jam buvo 47 metai. Vytautas Vaitkus gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. Buvo vedęs, žmona - Apolonija Vaitkienė, turėjo sūnų Robertą. Šeima gyveno Lazdynuose, Vilniuje.
1991 m. sausio 13-osios naktį Vytautas Vaitkus, kaip ir daugelis kitų, budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. Sovietų desantininkai jį nušovė. 1991 m. sausio 14 d. kartu su kitomis aukomis buvo pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose. 1991 m. sausio 16 d. kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Vytautas Vaitkus buvo vienas iš tų, kurie savo gyvybėmis gynė atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Jo auka, kaip ir kitų Sausio 13-osios aukų, tapo svarbiu priminimu apie laisvės kainą.
Sausio 13-osios įvykiai ir Kauno spauda
1991-ųjų sausio 13-osios rytą į "Kauno tiesos" (vėliau - "Kauno diena") redakciją daugelis rinkomės po neramios nakties saugant valstybės nepriklausomybę prie svarbiausių objektų Vilniuje ar Kaune. Tvyrojo nežinia, ar kitas mūsų laikraščio numeris pasieks skaitytojus. Netrukus "Kauno tiesos" redakcija tapo visų miesto žurnalistų štabu. Šiaip jau gana aršus "Kauno tiesos" konkurentas ir oponentas "Kauno laikas", taip pat ir tuometis Kauno rajono laikraštis "Tėviškės žinios" susivienijo ir nutarė leisti bendrą laikraštį. Sausio 14 d. 125 tūkst. egzempliorių tiražu išėjo pirmasis "Laisvojo Kauno" numeris. Iš viso tą sausį jų išėjo aštuoni ("Tėviškės žinios" prisidėjo tik prie pirmo). Istorija: trims redakcijoms susivienijus, sausio 14 d. 125 tūkst. egzempliorių tiražu išėjo pirmasis "Laisvojo Kauno" numeris. Iš viso tą sausį jų išėjo aštuoni.
Sausio 13-osios rytą "Kauno tiesa" sulaukė netikėto vizito - atvyko sovietinės armijos Kauno įgulos karinis komendantas Vladimiras Mysenka. Tuometė "Kauno tiesos" vyriausioji redaktorė Teklė Mačiulienė prisimena, kad su juo kalbėjosi kokią valandą. "Jis sakė, kad netrukdys laikraščio leidybos, neuždarys spaustuvės, tik prašė neužgaulioti Kaune dislokuotų kareivių. Pasak jo, daugelis jų nenori nei kariauti, nei žudyti. Bet jie privalo vykdyti įsakymus. Vilniuje, deja, tai jau įvyko", - prisimena T. Mačiulienė. Pokalbis: T. Mačiulienė prisimena 1991-ųjų sausio 13-osios rytą sulaukusi netikėto vizito - atvyko sovietinės armijos Kauno įgulos karinis komendantas.
Po vidurnakčio prasidėjo Lietuvos radijo ir televizijos šturmas. Žurnalistė Eglė Bučelytė drebančiu balsu sakė: "Girdžiu, kaip kažkur šaudo, girdžiu žingsnius, girdžiu - laužia duris." Netrukus Vilniaus televizijos ekranas užgeso. Radijas vis dar kartojo: "Čia Lietuva, čia Lietuva, mes dar gyvi…" 2.10 val. "Kai naktį po antros valandos vietoj Lietuvos televizijos programos ekrane sušmėžavo desantininkai, kauniečiai bėgo tylaus miesto gatvėmis prie savivaldybės ir Televizijos ir radijo Kauno redakcijos pastatų." "Aplink juos - minia kauniečių. Gaudžia sirenos, lekia mašinos, trispalvėmis nešini skuba mūsų miesto žmonės ginti dar laisvo lietuviško žodžio. Studijoje - žmonės, kurie nežino, kiek jie turi žodžiui laiko. Gal tris, gal penkias minutes? Gal penkiolika? "Pasaulis savo televizijos ekranuose išvydo, kaip valstybė, vadovaujama Nobelio taikos premijos laureato Michailo Gorbačiovo, "gina piliečių teises". "Kasetes su nufilmuotais TV bokšto šturmo įrašais gavome iš užsienio žurnalistų ir atvežėme į Kauno TV. "Kalba Lietuvos radiofonas, paskutinė veikianti Lietuvos radijo stotis", - 2 val. nakties iš Sitkūnų radijo perdavimo stoties pasigirdo diktorės Jolantos Šarpnickienės balsas.
Netrukus Lietuva sužino - ant Laisvės aukuro sudėta keturiolika aukų. "Kauniečiui Titui Masiuliui vasario 6-ąją būtų sukakę 29-eri. Jis su draugais saugojo AT rūmus. "Laisvasis Kaunas" skelbia ir kitų gyvybę už Laisvę paaukojusiųjų pavardes: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Aukų buvo ir daugiau. Po Kauną nepaisydami Kelių eismo taisyklių marširuoja kariniai automobiliai. "Tragiškas eismo įvykis Kauno Tvirtovės alėjoje. Kitų tiesiog neatlaikė širdys: "Sausio 13 naktį saugant Sitkūnų radijo stotį staiga sustojo Juozo Vaidoto širdis.
Atminimo įamžinimas
1992 m. Vytauto Vaitkaus žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas. 1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Mėnulio) buvo suteiktas Vytauto Vaitkaus vardas. 1998 m. atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno Vytautas Vaitkus (Architektų g. 105, Vilnius). 2021 m. rugsėjo mėn. Vytautui Vaitkui atminti pastatytas ir pašventintas stogastulpis jo gimtajame kaime. Stogastulpio autorius medžio drožėjas Alvydas Pocius.
1991 m. sausio 15 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas). 1992 m. sausio 9 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Vytautas Vaitkus apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
"Laisvės alėja, kaip kasryt, kruopščiai judėjo kiemsargių šluotos. Kauno rajono tarybos prezidiumas taip pat paskelbė kreipimąsi: "Tikime jūsų stiprybe, pilietine ištikimybe ir drąsa. Tomis dienomis kreipimųsi skelbta daugybė. Į kauniečius kreipėsi ir "Kauno tiesos" darbuotojai: "Jeigu neduokdie būtų įvestas naujas okupacinis režimas, mes liksime ištikimi savo pasirinktam keliui - siekti Lietuvos nepriklausomybės - ir jos priešams netarnausime. Žurnalistai skuba užfiksuoti okupantų nusikaltimus ir laisvės gynėjų didvyriškumą, bet kai kuriems liudijimams nebuvo lemta išlikti. "Kariškoje daboklėje išbuvau pusketvirtos valandos.
Išaušus sausio 13-osios rytui pajutome, kad mūsų laisvė jau turi ir aitrų kraujo skonį. "Žmonės, pernakt saugoję Kauno televiziją, pamažu skirstėsi, juos keitė kiti. Laisvės alėja, kaip kasryt, kruopščiai judėjo kiemsargių šluotos.
Viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, Vytautas Vaitkus, gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje.
1991 m. sausio 16 d. kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Plakatai ant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo barikadų priminė apie Lietuvos laisvės aukas, daugybė žmonių dalyvavo aukų laidotuvėse.
Vytautas Vaitkus - Lietuvos laisvės gynėjas, viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų. Jis žuvo per Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš atkurtą Lietuvos valstybę.
Kairėje: Dvigubas kryžius - „Lietuvos laisvės aukos“, kuriame įamžintos 1991-ųjų sovietų karinės agresijos aukos, tarp jų ir Vytautas Vaitkus. Vilnius, 1994 m. | Fotografė Larisa Dmuchovskaja
Dešinėje: Gedulinga eisena Gedimino prospekte, lydinti aukas į Katedros aikštę. Vilnius, 1991 m. sausio 16 d. | Fotografas Viktoras Kapočius
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-104072, 0-128170
Atminimo lentelė, įrengta Vytauto Vaitkaus žūties vietoje minint pirmąsias Laisvės gynėjų dienos metines Vilnius, 1992 m. sausio 12 d. | Jonas Juknevičius
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-124294
Visos Lietuvos tautos turi būti kartu. Drąsiai pasakykime raudonajam terorui - ne." Tokios mintys išsakytos mitinge vadinamojo sąjunginio pavaldumo "Pergalės" gamykloje, kur beveik trečdalis dirbančiųjų - ne lietuvių tautybės. Įsidėmėkite - jos buvo pasakytos rusiškai. Rusai renkasi Vytį, o ne kruviną žvaigždę. Rusas Vladimiras Kiriejevas sakė: "Okupantai, matyt, tikėjosi, kad suskaldys Lietuvą į priešiškai nusiteikusių tautų stovyklas, o išėjo atvirkščiai. Dabar kiekvienas doras rusas suprato, kad su Lietuva jam tikrai pakeliui.
Šiurpi piktadarybė Lietuvoje - viso pasaulio masinės informacijos priemonių dėmesio centre. "The Wall Street Journal" korespondentas Peteris Gumbelis, lankydamasis Kaune, pasakojo, kad Vilniuje labai daug Vakarų spaudos atstovų. "Mačiau, kaip sovietų kariai daužė Aukščiausiosios Tarybos langus, kaip buvo užimami Spaudos rūmai. Mačiau ir tą momentą, kai buvo sužeistas Vytautas Lukšys. Pasiėmiau sovietų kario iššautą gilzę.
Sausio 15-osios naktį Lietuvoje nusileido du lėktuvai iš Suomijos, kuriais atgabenta šios šalies Raudonojo kryžiaus siunta - vaistų, chirurginių instrumentų, tvarsliavos. "Per daug švelniai pavadinti vagimis tuos, kurie šiomis dienomis plėšia butus." Kaune sausio 14 d. registruotos devynios vagystės. Naktį apvogtas lopšelis-darželis Šiaurės prospekte, Zanavykų gatvės turgavietėje vagies auka tapo moteris, dingo automobilis. Gyvenimas, kiek įmanoma tokiomis aplinkybėmis, grįžo į ankstesnį ritmą - okupantai, sulaukę minios atkirčio Sausio 13-osios naktį, suprato pralaimėję. Kaunas - "tebežydintis juodais kaspinais perrištomis vėliavomis". "Dar nedrįsdamas spėlioti, kas laukia rytoj, bet žengi į jį." Artimiausią po Sausio 13-osios penktadienį ir šeštadienį susituokė 54 kauniečių poros. "Tik dabar tuokiasi ne taip, kaip anksčiau. Drauge išleidę aštuonis "Laisvojo Kauno" numerius į savo redakcijas sugrįžo ir "Laisvojo Kauno" žurnalistai, savo skaitytojams priminę: "Nėra nė vienos tautos, kuri būtų išmirusi nuo bado.
Vatkus Vytautas 1943 09 22 Paežerys (Šilalės vlsč.) 1991 01 13 Vilnius (palaidotas Antakalnio kapinėse), Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio tryliktosios agresijos auka. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, Vilniaus sporto rūmuose darbininku. 1991 01 13 SSRS desantininkų nušautas prie Vilniaus televizijos bokšto. V. Vaitkaus žūties vietoje 1992 atidengtas paminklas, 1998 prie namo Vilniaus Lazdynų rajone, kuriame gyveno, - atminimo lenta. Viena Vilniaus Karoliniškių seniūnijos gatvių pavadinta V. Vaitkaus vardu.
Vytautas VaitkusApie 1985-1990 m.Vaitkų šeimos archyvasVytautas Vaitkus - Lietuvos laisvės gynėjas, viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų. Jis žuvo per Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš atkurtą Lietuvos valstybę. 1991 m. sausio 13-osios naktį, gindamas Televizijos bokštą Vilniuje, buvo nušautas. Jam buvo 47-eri.
Vytautas Vaitkus gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. Buvo vedęs, žmona - Apolonija Vaitkienė, turėjo sūnų Robertą. Šeima gyveno Lazdynuose, Vilniuje, buvo tikintys, lankydavo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią Žvėryne. 1991 m. sausį su šeima budėdavo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Nepriklausomybės aikštėje.
1991 m. sausio 12-13 d. - budėjo Vilniuje prie Televizijos bokšto. 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų desantininkų buvo nušautas prie Televizijos bokšto.
1991 m. sausio 14 d. kartu su kitomis aukomis buvo pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose. 1991 m. sausio 16 d. kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
"Naktį pažadino tankai. Vyras apsirengė, o prie durų trumpam susvyravo. Tarsi nujausdamas, kad nebegrįš. Skaudžią žinią atnešė sūnus persigandusiomis akimis: tėvelio mašina stovi prie bokšto, - ir ištiesė “Respubliką” su žuvusiųjų pavardėmis. Jis gyveno tikrą vyro gyvenimą: mylėjo savo žmoną, augino sūnų, sodino obelis. Tik nespėjo pastatyti namo, kuriame prieglobstį buvo radusios ir ateinančios giminės kartos, ir tamsią naktį pasiklydęs svečias. Pakirstas kulkos, Vytautas Vaitkus krito, gindamas būsimos trobos pamatus. Mūsų visų statomo namo pamatus. Amžiną jam atilsį ir amžiną atmintį...
Viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, Vytautas Vaitkus, gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje.
1991 m. sausio 15 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. 1992 m. sausio 9 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Vytautas Vaitkus apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
1992 m. Vytauto Vaitkaus žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas. 1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Mėnulio) buvo suteiktas Vytauto Vaitkaus vardas. 1998 m. atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno Vytautas Vaitkus (Architektų g. 105, Vilnius).
Vytautas Vaitkus gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. Tai Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvo Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą Lietuvos valstybę metu. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje.
Vytautas Vaitkus. Nuotr. iš kn.: Mes buvome ten… : 1991 metų sausio 13-oji. - Vilnius, 2011. - T. 1, p. Gyveno Vilniuje. Dirbo vairuotoju Lietuvos kino studijoje. Turėjo šeimą, augino sūnų [2, 8]. 1991 m. sausio 13 d. nukautas, gindamas nuo okupantų Vilniaus televizijos bokštą.
Apdovanojimai:
- 1991 m. sausio 15 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas).
- 1992 m. sausio 9 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Vytautas Vaitkus (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
- 2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Vytautas Vaitkus apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Atminimo įamžinimas:
- 1992 m. Vytauto Vaitkaus žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas.
- 1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Mėnulio) buvo suteiktas Vytauto Vaitkaus vardas.
- 1998 m. atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno Vytautas Vaitkus (Architektų g. 105, Vilnius).
Vytautas Vaitkus gimė 1943 m. rugsėjo 22 d. Paežerio kaime, Šilalės rajone. Dirbo Lietuvos kino studijoje vairuotoju, vėliau papildomai įsidarbino elektriku-santechniku Vilniaus Sporto rūmuose. Tai Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvo Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą Lietuvos valstybę metu. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje.
