Lietuvos estrados dainininko Ovidijaus Vyšniausko talentu šalyje, ko gero, ilgus metus neabejojo niekas. Iki šiol Ovidijus dažnai vadinamas lietuviškuoju Joe Cockeriu, o jo vokalas lyginamas su Chris Rea, Ryszardo Rynkowski ir kitų „gerklingų“ vyrų manieromis. 1957 m. kovo 19 d. Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, gydytojos Zitos Kristinos ir mokytojo Antano šeimoje gimė antras sūnus, kurį ateityje tituluosime lietuviškuoju Joe Cockeriu.
Nuo pat mažų dienų Adomas tėtį lydėdavo į koncertus. To pats nesuprasdamas, jis buvo dabartinės profesijos praktikantas. Nuo pat mažens Adomas turėjo galimybę ne tik girdėti tėčio dainas, bet ir kartu su juo keliauti į koncertus ir pamatyti užkulisius. Ten ne kartą teko susipažinti ir su žinomais atlikėjais, pamatyti, koks gyvenimas verda prieš lipant į sceną. „Labai įstrigo visų atlikėjų individualumas, nebijojimas parodyti tai, koks esi - tiek aprangomis, tiek savu elgesiu. Atlikėjai visad būdavo laisvesni, mažiau kompleksuojantys, laisviau bendraujantys“, - kalbėjo jis. Visgi buvo ir neigiama pažinčių pusė: „Turėjau keletą savo idealų, atlikėjų, kuriuos labai vertinau. Ne kartą esu užkulisiuose užkalbinęs, buvo sykis, kai man paklausus normalaus, adekvataus klausimo apie karjerą, profesiją, buvo tiesiog keistai į mane pasižiūrėta, patylėta ir toliau naršoma telefone. Kartais būna, kad susipažini su savo herojumi ir tenka nusivilti.“
Nors ir gimė žinomo muzikanto sūnumi, Adomas tikina besistengiantis kurti savo muziką. O ir tėtis, anot jo, mažai kišasi į jo kūrybą. „Kūryboje esame gan atskiri asmenys, kadangi visiškai skirtingai ją suprantame. Tėtis man griežtai vaikystėje yra pasakęs, kad man nepadės su muzikos sklaida ir reklama, galės tik padėti įsigyti pirmą įrangą. O tvirtai atsistoti ant kojų buvo palikta man pačiam. Labai džiaugiuosi, kad man taip buvo pasakyta - kai buvau vaikas, kažkiek dėl to pykau, nervinausi. Dabar, suaugęs aš pats esu pasiruošęs priimti iššūkius ir išbandyti save visur, kur tik galiu“, - vaikystėje išgirstus žodžius prisiminė jis.
Garsi pavardė Adomą lydėjo visą jo gyvenimą. Anot jo, kartais ji slėgdavo, bet visada ji neša didžiulę atsakomybę ne tik už save, bet ir už visą šeimą. „Man ties „prasimušimu“ muzikoje su tokia pavarde buvo daug sunkiau nei žmogui, kuris neturi jokio vardo. Vardas duoda didelę atsakomybę nešti savo vėliavą už tėčio. Nors ir esame skirtingi žmonės ir kuriame skirtingai, už vienas kito vardą atsakome“, - tikina pašnekovas. Dėl žinomos pavardės vaikinas sulaukdavo paties įvairiausio dėmesio - tiek gerumo, tiek ir neapykantos. Stipriai tai jautėsi ir mokykloje, bendraujant su bendraklasiais. „Per gyvenimą dažnai žmonės, sužinoję, kas yra mano tėtis, pradėdavo elgtis kiek kitaip - labiau pataikaudavo, kiti net pradėdavo nemėgti manęs, jei nemėgsta mano tėčio. Bendravimas neretai būdavo stereotipinis. Būdamas vaikas dažnai to nesuprasdavau - augdamas tėtį matydavau tik kaip paprastą tėtį, kad kažkam jis būdavo Ovidijus Vyšniauskas, man tai nieko nesakydavo. Mokykloje neišvengdavau ir patyčių. Vaikai yra žiaurūs - tiesiai šviesiai tau sako tiesą apie tėtį. Turėdavau viską atlaikyti. Iš esmės tai užaugino storą odą“, - tikina dainininkas.
Svarbūs dainos žodžiai Pats Adomas neslepia, kad kūryboje jam labai svarbūs dainos žodžiai - jiems jis skiria itin daug laiko. „Yra trys svarbiausi dalykai muzikoje - pirmiausia melodija, paskui žodžiai ir, trečia - emocija. Žodžiai man itin svarbūs, jiems skiriu labai daug laiko. Yra labai daug dainų, kurias lyg ir galima būtų leisti, bet mano manymu, jose žodžiai yra ne iki galo išdirbti, ne iki galo parašyti ir ištobulinti. Šiuo atveju žodžiai man yra be galo svarbus dalykas“, - teigia dainininkas.
Nuo mažens jaunasis atlikėjas neslėpė nenorintis giliau nerti į muziką ir ieškoti savęs scenoje ar pramogų pasaulyje. Visgi norai pasikeitė - kaip teigia jis pats, pakeitęs mokyklą suprato, kad jo gyvenime per daug trūksta muzikos. „Anksčiau muzika man buvo privaloma. Lankiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją - nuo ryto iki vakaro laiką praleisdavau apsuptas muzikos, jaučiau krūvį. Bet kai išėjau į kitą mokyklą, iš mano gyvenimo dingo muzika, su ja susiję draugai, pajaučiau didelį jos trūkumą. Turbūt gyvenime dažnai taip ir yra - kai kažką prarandi, tik tada tai pradedi vertinti“, - neslepia vyras.
Kaip atlikėją Adomą labai traukia galimybės per muziką perduoti stiprias žinutes, galinčias paliesti kitų žmonių širdis. „Mane labiausiai žavi tai, kad gali sukurti ritmą, tam tikrą emociją, kuri gali paliesti žmogaus širdį. Kad žmogus išgyventų kokią nors istoriją - ar laimingą, ar liūdną. Labiausiai patinka tai, kad žmogus gali išjausti emociją, savotiškai prasivalyti vidų. Tuo mane ir žavi muzika - savo gebėjimu paliesti sielas. O iš kūrėjo pusės - žinant, kad tavo sukurtos dainos klauso žmonės aš jaučiu pasitenkinimą. Iš esmės kuriu muziką dėl to, kad negaliu jos nekurti“, - šypteli jis.
„Iki šito momento dirbau šešerius metus. Ar tai yra sėkmė per naktį? Nežinau. Galbūt tai tiesiog darbo vaisiai. Daina „Aš Judu“ taip pat buvo labai pasisekusi, ir surinko apie 2,2 mln. peržiūrų. Tas populiarumas internetinėje erdvėje tikrai buvo, bet pastaruoju metu mane žmonės užsimanė pažinti asmeniškai. Daina „Jeigu Žinai ko Tu nori“ yra daug intymesnė, skleidžianti moralinę žinutę ir turbūt labiau parodo, koks aš esu. Gal žmonės dėl to susidomėjo, pradėjo naršyti ir ieškoti daugiau informacijos apie mane“, - naujienų portalui tv3.lt sako Adomas.
Lietuvos estrados dainininko Ovidijaus Vyšniausko kelias muzikos pasaulyje nebuvo lengvas. Nuo vaikystės buvęs nenuorama dainininkas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ pasakoja: gyvenime atėjo akimirka, kai suprato, kad nors turi viską, neturi to, kas išties svarbiausia. Persisotinęs šlovės muzikantas panoro ramybės ir įstojo į Biblijos mokyklą Rygoje. „Man atsibodo taip gyventi: šlovė, pasiimi pinigų, neskaičiuoji ir eini. Pasidarė tokia pilkuma. Pajutau, kad taip nenorėjau. Švenčiu, privažiuoja su brangiomis mašinomis, stalai nukrauti, keičiasi merginos, gėrimai... Žiūriu į Nemuną - tyliai plaukia paprastas žmogelis pripučiama valtimi. Galvoju: kaip jam pavydžiu, tokia ramybė. Ir gyvena turbūt taip, kaip plaukia. Galvoju: yra gi kitas gyvenimas. Nuvažiavau prie Nemuno žemupio, kai atbunda gamta, grįžta paukščiai, ir susigraudinau. Galvoju: Dieve, aš to nematau. Visur dalyvauju, bet aš aklas, šito neturiu. Sakoma: prašyk Dievo ir jis tave išgirs.“
Rygoje O. Vyšniauskas studijavo Biblijos mokykloje. „Pasišnekėjau su muzikantais - normalūs žmonės, dėstytojai su moksliniais laipsniais... Sugalvojau pabandyti, įstojau į tą Šlovinimo universitetą ir pabaigiau auksiniu diplomu. Man buvo labai įdomu, bet ką aš gavau? Dabar turiu kamieną, kuris padeda labai paprastai spręsti gyvenimo problemas. Kas man buvo didžiausi klaustukai, dabar pirštą spragteli, nesustoji dėl to. Išties - viskam savas laikas.“
Po trijų nesėkmingų santuokų O. Vyšniauskas 2008 m. sutiko moterį, kurią tikina prieš tai ne kartą sapnavęs. Santykius pora oficialiai įteisino pernai, o draugystės pradžia, kaip ir dera O. Vyšniauskui, prasidėjo scenoje. „Prisėdau prie kompanijos po darbo, sudainavęs visus hitus, visi ploja. Ir ateina dičkis. Sako jai: „Einam šokti.“ - „Ačiū, jau pašokau, nenoriu.“ - „Tai kas? Aš noriu.“ Įsirėmė į stalą. Dar tyliu, galvoju, kol kas nesikišiu. Žiūriu, kad ten viskas negražėja. Sakau: „Pasakė tau, kad nešoks. Mane pašokdink, aš šoku.“ Nuėjome, labai greit išsprendėme reikalą, prisiminiau buvusią profesiją. Atvažiavo, supakavo jį. Sakau: „Kad nebūtų koks smegenų...“ - „Ne, jis neturi smegenų.“ Tapau didvyriu.
Šeimos tradicijos Artėjant didžiosioms metų šventėms, Adomas pasakoja ir apie jų šeimos tradicijas. Anot jo, jų šeima didžiąsias metų šventes mini visai paprastai. „Pas mus šeimoje visada būdavo krikščioniškos tradicijos - padengiame Kūčių stalą, susikviečiame visą šeimyną. Dabar mūsų šeima labai pagausėjusi - jau broliai, sesės turi vaikų, suvažiuoja močiutės, seneliai. Šventės būna jaukios, šeimyniškos. Kaip žmogui, daug laiko dirbančiam su muzika, šeima yra puikus būdas nusinulinti ir pabūti savimi“, - šypteli jis. O ir bendravimui visai netrukdo muzikanto statusas. „Iš charakterio pusės, manau, kad lieku tiesus tiek muzikoje, tiek gyvenime. Visada stengiuosi suprasti, išlikti žmogišku ir elgtis taip, kaip kad elgiasi su manimi“, - tikina Adomas.
Adomas neslepia, kad su tėčiu Ovidijumi palaiko glaudų ryšį ir kartu praleidžia nemažai savo laisvalaikio. „Dažniausiai tai būna reikalai, kurie neliečia muzikos - mašinos tvarkymas, išvažiavimas kur nors - yra mini atostogos. Tada viska darome mechaniškai - kalbamės, dažnai kartu žvejojame, plaukiojame mariose. Drevernos uoste turime mažą laivą, vasaromis ten plaukiojame. Esame net kartu važiavę koncertuoti į užsienį, pabūname tikrai smagiai ir vienas kitą stengiamės šviesti“, - tikina jis.
Garsios pavardės našta
Garsi pavardė Adomą lydėjo visą jo gyvenimą. Anot jo, kartais ji slėgdavo, bet visada ji neša didžiulę atsakomybę ne tik už save, bet ir už visą šeimą. „Man ties „prasimušimu“ muzikoje su tokia pavarde buvo daug sunkiau nei žmogui, kuris neturi jokio vardo. Vardas duoda didelę atsakomybę nešti savo vėliavą už tėčio. Nors ir esame skirtingi žmonės ir kuriame skirtingai, už vienas kito vardą atsakome“, - tikina pašnekovas. Dėl žinomos pavardės vaikinas sulaukdavo paties įvairiausio dėmesio - tiek gerumo, tiek ir neapykantos. Stipriai tai jautėsi ir mokykloje, bendraujant su bendraklasiais. „Per gyvenimą dažnai žmonės, sužinoję, kas yra mano tėtis, pradėdavo elgtis kiek kitaip - labiau pataikaudavo, kiti net pradėdavo nemėgti manęs, jei nemėgsta mano tėčio. Bendravimas neretai būdavo stereotipinis. Būdamas vaikas dažnai to nesuprasdavau - augdamas tėtį matydavau tik kaip paprastą tėtį, kad kažkam jis būdavo Ovidijus Vyšniauskas, man tai nieko nesakydavo. Mokykloje neišvengdavau ir patyčių. Vaikai yra žiaurūs - tiesiai šviesiai tau sako tiesą apie tėtį. Turėdavau viską atlaikyti. Iš esmės tai užaugino storą odą“, - tikina dainininkas.
Ovidijaus Vyšniausko gimimo data ir vieta: 1957 m. kovo 19 d., Marijampolė.
Ovidijaus Vyšniausko karjera ir pasiekimai
Ovidijus Vyšniauskas (g. 1957 m. kovo 19 d.) - dainininkas, pirmasis Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ konkurse. Jaunystėje lankė dziudo. Mokėsi Kapsuko 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigė sutrumpintą universiteto kursą Biblijos mokykloje Rygoje. Groja gitara, pianinu, mušamaisiais. Koncertavo vienas arba su grupe Lietuvoje ir užsienyje. Su latvių muzikantais - Amerikoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vakarų Europoje. Įvairių tarptautinių konkursų dalyvis ir laureatas. Tarptautiniame šlagerių festivalyje „Palanga 2011" tapo šlagerių karaliumi. Garsiausios dainos: „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Suvalkijos berniokai“, „Žiema“, „Tiktai ne šiandien“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ ir kt. Išleido apie dešimt solinių albumų. Dainavo estradinės muzikos grupėse „Combo“, „Labirintas“, „Vilnius“, „Vilniaus aidai“, „Igorio Berino roko grupė“. 1994 m. balandžio 30 d. „Eurovizijos“ konkurse, vykusiame Airijoje, su lyrine daina „Lopšinė Mylimai“ užėmė paskutinę vietą. Buvo TV3 „Chorų karai“ komisijos narys. Dalyvavo „Mūsų dienos - kaip šventė“, „Nidos“ festivalyje. 2008 m. televizijoje kartu su aktore Larisa Kalpokaite dalyvavo LNK muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai-2“, o 2010 m. kartu su verslininke Irena Matijošaitiene - „Žvaigždžių duetai-4“. Nors ir turėdamas milžinišką žiūrovų palaikymą, duetas I. Geriausios dainos naujai, albumas; 2003, O. Vyšniausko koncertas „Auksinis. Po dvejų metų I. Atlikėjui O. Vardas, pavardė: Ovidijus Vyšniauskas Gimimo data, vieta: 1957 03 19, Marijampolė. 51 m Šeima: mama - gydytoja, tėtis - buvęs mokytojas Šeiminė padėtis: antrą kartą vedęs, žmona - Aušra, turi tris vaikus Karjera: 1994 m. atstovavo Lietuvai „Eurovizijos" konkurse. Lietuvoje ypač vertinamas šlagerių karalius. Pastaruoju metu daugiausia koncertuoja užsienyje. Dainininkas neslepia, kad prieš keletą metų teko išgyventi nelengvą laikotarpį. Daugelis tuomet svarstė, kur dingo vienas populiariausių atlikėjų... Šiandien Ovidijus apie sunkius išgyvenimus kalba atvirai.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Vardas, pavardė: Ovidijus Vyšniauskas Gimimo data, vieta: 1957 03 19, Marijampolė. 51 m Šeima: mama - gydytoja, tėtis - buvęs mokytojas Šeiminė padėtis: antrą kartą vedęs, žmona - Aušra, turi tris vaikus.
Aušra Vyšniauskienė (47) Ovidijaus Vyšniausko žmona Aušra tikina, kad šis etapas jų šeimą dar labiau suartino ir praturtino. „Aš pati gyvenau ir gyvenu tokį gyvenimą, manau, kad tai buvo geras pavyzdys Ovidijui. Kiekvienas laikotarpis gyvenime yra svarbus ir žavus, bet ypač brangūs sunkesni momentai, - jie praturtina, praskaidrina ir apvalo žmogų. Atsirinkome vertybes, atsirado daug vietos apmąstymams, o tai brandina žmogų. Galiu pasakyti, kad tai buvo gražus, kitoks laikas," - džiugiai kalba Ovidijaus Vyšniausko žmona Aušra. Moteris yra renginių organizavimo įmonės „Šou imperija" koncertinių programų direktorė. Radusi laisvą minutę, stengiasi kuo daugiau laiko su šeima praleisti gamtoje.
Ramūnas Vyšniauskas (g. 1976 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdoje) - sunkiaatletis iš Lietuvos. Varžėsi klasėje iki 105 kg. 1996 m. 2000 m. 2004 m. 2008 m. 2009 m. Bukarešte (Rumunija) vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovojo bronzą (svorio kategorijoje iki 105 kg). 1997 m. pasaulio čempionato metu R. 2014 m. balandžio pradžioje paskelbė baigiantis profesionalo karjerą, tačiau kelios dienos prieš tai paėmus mėginius buvo rasta dopingo pėdsakų. 2020 m. ↑ Ramūnas Vyšniauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. ↑ „The Official Report of the Centennial Olympic Games: Volume III“ (PDF). The Atlanta Committee for the Olympic Games. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-02-26. ↑ „Official Report of the XXVII Olympiad - Results“ (PDF). International Olympic Committee. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-04-09. ↑ „Results MEN 105 kg“. Hellenic Weightlifting Federation. Suarchyvuotas originalas 2008-05-27. ↑ (liet.) ELTA (2004-08-24). „R. Vyšniauskui iki medalio pritrūko 10 kilogramų“. Delfi. 1 2 „Vysniauskas Ramunas“. The Beijing Organizing Committee for the Games of the XXIX Olympiad. Suarchyvuota iš originalo 2008-09-08. ↑ „Royal World Weighlifting Championships“. International Weightlifting Federation. Suarchyvuotas originalas 2008-08-26. ↑ „European Senior Championships“. International Weightlifting Federation. Suarchyvuotas originalas 2011-05-27. ↑ (liet.) „R. Vyšniausko pasirodymą olimpiadoje nutraukė peties trauma“. Delfi. 2008-08-18. ↑ „15min.lt“. Suarchyvuotas originalas 2013-01-04. ↑ „Ramūnas Vyšniauskas antrą kartą diskvalifikuotas už dopingo vartojimą“. 15min.lt. 15min. 2015-09-29. Tėvai: Juozapas Vyšniauskas ir Domicelė Tyškutė-Vyšniauskienė - žemdirbiai ūkininkai. Augo penkių vaikų šeimoje su broliu ir trim seserimis, buvo jauniausias. Brolis Juozapas Vyšniauskas (?-1918) - žemdirbys ūkininkas, seserys: Domicelė, Rozalija ir Anelė Vyšniauskaitė - kunigo šeimininkė, sulaukusi 73 metų. Vaikystėje ganė gyvulius, žiemomis mokėsi pas daraktorių. 1897-1900 m. baigė Mosėdžio (Skuodo r.) pradžios mokyklą, 1900-1904 m. - Palangos progimnaziją, kur už gerą mokymąsi buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1904-1908 m. baigė studijas Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, bet dėl jauno amžiaus kunigystės šventimų negavo. 1908-1911 m. tęsė studijas Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje, kur po trijų kursų dėl pablogėjusios sveikatos mokslą nutraukė, grįžo į Lietuvą ir gydėsi. 1909 m. 1911 m. Kauno arkikatedroje bazilikoje A. 1911 m. jis trumpai buvo vikaras Palėvenėlėje (Kupiškio r.), paskui 1911-1914 m. dirbo Kauno mergaičių gimnazijoje tikybos mokytoju ir kapelionu, 1914-1915 m. buvo vikaras Pavandenyje (Telšių r.), 1915-1916 m. - Gruzdžiuose (Šiaulių r.). 1916-1918 m. jis tarnavo Panevėžyje, buvo Šv. Stanislovo parapijos vikaras ir Panevėžio lenkų mokyklos kapelionas. Staiga mirus Raguvėlės (Anykščių r.) bažnyčios kuratui Vincentui Zakarevičiui, 1918 m. balandžio 8 d. A. Vyšniauskas buvo ten paskirtas ir 1918-1924 m. tarnavo Raguvėlės bažnyčioje, buvo kunigas filialistas. Jo rūpesčiu 1924 m. pagaliau buvo įsteigta ir Raguvėlės Šv. kankinio Stepono parapija, 1924-1928 m. jis buvo pirmasis šios parapijos klebonas, į šias pareigas paskirtas 1924 m. rugsėjo 13 d. Vos tik pradėjęs tarnauti Raguvėlėje, 1918 m. 1928 m. gruodžio 31 d. paskirtas į Alantą, 1929-1940 m. A. Vyšniauskas buvo Alantos (Molėtų r.) Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. Jo rūpesčiu 1929-1931 m. buvo perstatyti altoriai ir sakykla, 1937 m. meistrai Benediktas ir Pranas Zakarkos atnaujino ir perdažė bažnyčios vidų, koplyčiai nutapė paveikslų. 1940 m. jis parapijiečių lėšomis nupirko bažnyčiai naujas originalias Kryžiaus kelio stotis. Jo iniciatyva Alantos bažnyčios šventorius buvo aptvertas mūrine tvora, pastatyta naujų parapijos ūkio pastatų. Alantoje jis pasižymėjo kaip gabus ūkininkas ir mėgėjas bendrauti su inteligentais. 1930 m. pavasarį A. Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje A. Vyšniauskas skausmingai išgyveno Alantos parapijos ūkio konfiskavimą. Paskirtas 1940 m. rugsėjo 15 d., nuo 1940 m. rudens iki gyvenimo pabaigos jis tarnavo Daugailiuose (Utenos r.). 1940-1959 m. jis buvo Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, o nuo 1959 m. birželio 23 d. 1941 m. A. 1961 m. Mirė 1967 m. vasario 13 d. Daugailiuose (Utenos r.). Palaidotas Daugailių kapinėse (3 kvartalas, 26 eilė, 7 kapavietė) šalia anksčiau mirusios sesers Anelės.
Adomo Vyšniausko muzikinė karjera
Nuo pat mažų dienų Adomas tėtį lydėdavo į koncertus. To pats nesuprasdamas, jis buvo dabartinės profesijos praktikantas. „Iki šito momento dirbau šešerius metus. Ar tai yra sėkmė per naktį? Nežinau. Galbūt tai tiesiog darbo vaisiai. Daina „Aš Judu“ taip pat buvo labai pasisekusi, ir surinko apie 2,2 mln. peržiūrų. Tas populiarumas internetinėje erdvėje tikrai buvo, bet pastaruoju metu mane žmonės užsimanė pažinti asmeniškai. Daina „Jeigu Žinai ko Tu nori“ yra daug intymesnė, skleidžianti moralinę žinutę ir turbūt labiau parodo, koks aš esu. Gal žmonės dėl to susidomėjo, pradėjo naršyti ir ieškoti daugiau informacijos apie mane“, - naujienų portalui tv3.lt sako Adomas.
Adomo Vyšniausko muzikinė inspiracija
Nuo mažens jaunasis atlikėjas neslėpė nenorintis giliau nerti į muziką ir ieškoti savęs scenoje ar pramogų pasaulyje. Visgi norai pasikeitė - kaip teigia jis pats, pakeitęs mokyklą suprato, kad jo gyvenime per daug trūksta muzikos. „Anksčiau muzika man buvo privaloma. Lankiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją - nuo ryto iki vakaro laiką praleisdavau apsuptas muzikos, jaučiau krūvį. Bet kai išėjau į kitą mokyklą, iš mano gyvenimo dingo muzika, su ja susiję draugai, pajaučiau didelį jos trūkumą. Turbūt gyvenime dažnai taip ir yra - kai kažką prarandi, tik tada tai pradedi vertinti“, - neslepia vyras.
Kaip atlikėją Adomą labai traukia galimybės per muziką perduoti stiprias žinutes, galinčias paliesti kitų žmonių širdis. „Mane labiausiai žavi tai, kad gali sukurti ritmą, tam tikrą emociją, kuri gali paliesti žmogaus širdį. Kad žmogus išgyventų kokią nors istoriją - ar laimingą, ar liūdną. Labiausiai patinka tai, kad žmogus gali išjausti emociją, savotiškai prasivalyti vidų. Tuo mane ir žavi muzika - savo gebėjimu paliesti sielas. O iš kūrėjo pusės - žinant, kad tavo sukurtos dainos klauso žmonės aš jaučiu pasitenkinimą. Iš esmės kuriu muziką dėl to, kad negaliu jos nekurti“, - šypteli jis.
O. Vyšniausko gimimo metai ir ankstyvoji karjera
Ovidijus Vyšniauskas gimė 1957 m. kovo 19 d. Marijampolėje. Nuo pat mažens jaunasis atlikėjas neslėpė nenorintis giliau nerti į muziką ir ieškoti savęs scenoje ar pramogų pasaulyje. Visgi norai pasikeitė - kaip teigia jis pats, pakeitęs mokyklą suprato, kad jo gyvenime per daug trūksta muzikos. „Anksčiau muzika man buvo privaloma. Lankiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją - nuo ryto iki vakaro laiką praleisdavau apsuptas muzikos, jaučiau krūvį. Bet kai išėjau į kitą mokyklą, iš mano gyvenimo dingo muzika, su ja susiję draugai, pajaučiau didelį jos trūkumą. Turbūt gyvenime dažnai taip ir yra - kai kažką prarandi, tik tada tai pradedi vertinti“, - neslepia vyras.
Adomo Vyšniausko debiutas ir pripažinimas
„Iki šito momento dirbau šešerius metus. Ar tai yra sėkmė per naktį? Nežinau. Galbūt tai tiesiog darbo vaisiai. Daina „Aš Judu“ taip pat buvo labai pasisekusi, ir surinko apie 2,2 mln. peržiūrų. Tas populiarumas internetinėje erdvėje tikrai buvo, bet pastaruoju metu mane žmonės užsimanė pažinti asmeniškai. Daina „Jeigu Žinai ko Tu nori“ yra daug intymesnė, skleidžianti moralinę žinutę ir turbūt labiau parodo, koks aš esu. Gal žmonės dėl to susidomėjo, pradėjo naršyti ir ieškoti daugiau informacijos apie mane“, - naujienų portalui tv3.lt sako Adomas.
Lietuvos estrados dainininko Ovidijaus Vyšniausko talentu šalyje, ko gero, ilgus metus neabejojo niekas. Iki šiol Ovidijus dažnai vadinamas lietuviškuoju Joe Cockeriu, o jo vokalas lyginamas su Chris Rea, Ryszardo Rynkowski ir kitų „gerklingų“ vyrų manieromis. Turbūt ne be reikalo sakoma, kad obuolys netoli rieda nuo obels, mat O. Vyšniausko sūnus Adomas Vyšniauskas Lietuvą taip pat stebina savo muzikiniais gabumais. Pagyrų jam negaili ir ryškios scenos žvaigždės, ir tūkstančiai internautų, - jie ragina Adomą jokiu būdu nesustoti ir dalintis su jais savo muzika toliau. „Legenda - vos per vieną naktį“, - tokių ir panašių komplimentų jūra pastarosiomis dienomis plaukia į A. Vyšniausko socialinius tinklus. Nors Adomas savo kūryba internete dalijasi jau nebe pirmus metus, jo žvaigždė neapsakomu ryškumu sužibo dar visai neseniai - palaikydamas savo bičiulį, kovotoją Matą Pultaražinską „UTMA 10“ turnyre, lapkričio pradžioje pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje A. Vyšniauskas sudainavo savo kūrinį „Jeigu žinai, ko tu nori“, kuris kaipmat įstrigo lietuvaičių galvose. „Nors asmeniškai nepažįstu, bet taip didžiuojuos Adomu, daina tiesiog wow!!!“ - rašoma viename „YouTube“ komentare. „Geriausias išėjimas UTMA istorijoje“, - pagyrų negailėjo kitas komentatorius. „Stipriai! Nereali daina“, - žavėjosi dar vienas. „Smarkiai paliečia širdį“, - teigė klausytojas. Tiesa, daugelis žmonių atkreipė dėmesį į tai, kaip A. Vyšniausko balsas primena jo paties tėčio, garsaus šalies dainininko O. Vyšniausko išskirtinį vokalą: „Tėčio kopija“, „Iš tėvo gerą balsą paveldėjęs“, „Užaugau su tėvuko muzika, pasensiu su sūnaus“ - tokiais komplimentais jaunąjį talentą apipylė internautai. Beje, tokią nuomonę automobilyje besiklausydama Adomo dainos Instagrame buvo išsakiusi netgi Lietuvos POP scenos diva Natalija Bunkė. Internautai neslepia, kad A. Vyšniausko pasirodymas „UTMA 10“ turnyre juos sužavėjo daug labiau nei į ringą garsųjį kovotoją Dovydą Rimkų-Rimkenzo palydėjusio Radžio nuotaikingas šou. Daugybė jų taip pat tikina, kad tokio atlikėjo, kaip Adomas, šiuolaikinėje muzikos padangėje trūko tikrai ilgai. Šį faktą įrodo ir tai, kad A. Vyšniausko naujoji daina internete jau spėjo sulaukti milžiniškos sėkmės ir daugybės perklausų. „Delfi“ primena, kad „UTMA 10“ turnyre buvo galima pastebėti ir garsių šalies žmonių. Renginio nepraleido Benas Lastauskas, Antanas Sadauskas, Dovilė Tiriūtė, Dominykas Ježerys-OG Version, Karolina Meschino, Goda Problema. Ten fotografų blykstės apšvietė ir Lauryną Suodaitį, Kristiną Meseguer ir Enrique Meseguer, Vytautą Medinecką-Ironvytą, brolius Lavrinovičius, Joną Mačiulį bei kitus.
tags: #vysniausko #gimimo #metai
