Daugeliui šeimos pagausėjimą planuojančių porų pavyksta pastoti jau per pirmuosius metus. Priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos, vieniems tai pavyksta greičiau, kitiems vėliau, tačiau skaičiuojama, kad per 12 mėnesių pastoja apie 85 proc. kūdikį planuojančių porų.
„Nevaisingumą galima įtarti tada, kai porai gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių per metus taip ir nepavyksta pastoti. Tokiu atveju jau verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti tikslią priežastį, kodėl kyla sunkumų susilaukti vaikų. Gydytojai ginekologai padeda atsakyti į klausimus apie moters lytinę sveikatą ir išsiaiškinti galimo jos nevaisingumo priežastį, tačiau kiek daugiau nei 30 proc. atvejų atsakymų tenka ieškoti urologo kabinete, nes tikrąją poros negalėjimo susilaukti atžalos priežastį gali lemti būtent vyro vaisingumo sutrikimai“, - teigia gydytoja urologė.
Statistiškai apie 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters, dar panašiai tiek - vyro vaisingumo sutrikimai, likusi dalis - abiejų partnerių nevaisingumas arba nenustatytos priežastys. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, kad nevaisingumas dažniau yra moters diagnozė, šis sutrikimas taip pat dažnai būdingas ir vyrams. Dabar jau žinoma, kad moterų nevaisingumas sukelia sunkumų pastoti apie 40% atvejų. Dar apie 40% atvejų gali būti susiję su vyro sveikatos pokyčiais, tačiau kas penktos poros nevaisingumo priežastis yra bendra - tiek moters, tiek vyro problemos, o 10 % atvejų nevaisingumo priežasčių apskritai neįmanoma nustatyti. Specialistų vertinimu, Europoje nevaisingos susituokusios poros sudaro apie 10 % visų porų. Atkreipiamas dėmesys į vyrų nevaisingumo augimo tendencijas santuokoje. Naujausiais duomenimis, vyrų „indėlis“ į nevaisingumą santuokoje pradeda dominuoti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 15-18 procentų porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Lietuvoje kas šešta pora negali susilaukti vaikų be medikų pagalbos, o pastaruoju metu pastebimas vyrų nevaisingumo didėjimas. Manoma, kad apie 30 proc. šeimų nevaisingos dėl vyriško faktoriaus, t. y. vyrų spermos kokybės, 50 proc. - dėl kombinuoto vyriško ir moteriško faktoriaus. 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moteriškas faktorius.
Rizikos veiksniai, lemiantys spermatozoidų kokybę
Gydytojos teigimu, vyro nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis - nekokybiška sperma. „Įtakos spermos kokybei turi daug ir įvairių veiksnių. Jos kokybę ir netgi kiekybę gali lemti ne tik persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė ar kai kurios lytiškai plintančios ligos, bet ir gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Spermatozoidų, apvaisinančių moters kiaušialąstę, vystymuisi, jų judrumui ir skaičiui įtakos turi ir nesubalansuota mityba, ir nepakankamas fizinis aktyvumas, jau nekalbant apie rūkymą ar piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikų vartojimą. Tam įtakos turi ir sėdimas darbas, dėl kurio apsunkinama sėklidžių kraujotaka, ir tokie aplinkos veiksniai kaip karštis, didelis užterštumas, taip pat kai kurių medikamentų ar hormoninių preparatų vartojimas“, - aiškina gydytoja urologė.
Pasak jos, kitaip nei moterų vaisingumui, vyrams amžius tokios didelės reikšmės neturi, mat jų vaisingumas mažėja kur kas lėčiau. Vis dėlto bėgant metams taip pat mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma - atsiranda daugiau patologijų.
Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių ir, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kasdien vartojančių alkoholį kai kurie spermos rodikliai pakinta.
Vyrų spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi daug veiksnių. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas arba spermograma. Jis parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą.
Spermograma - pagrindinis vyro vaisingumo ištyrimo metodas
Pasak gydytojos J. Verikaitės, apie galimą nevaisingumą vyrai dažnai ir ilgai nė neįtaria. Neretai tik atmetus visas galimo moters nevaisingumo priežastis kreipiamasi į specialistus dėl partnerio lytinės sveikatos sutrikimų. Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis atliekamas sėklos tyrimas, dar vadinamas spermograma, kitaip tariant, išsami vyro spermos analizė.
Atliekant spermogramą analizuojamas spermos kiekis, jos fizinės savybės: pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas. Įvertinamas spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas. Įvertinama ir spermatozoidų morfologija, t. y. jų forma, ar ji nėra pakitusi (galvos, kaklo, uodegos defektai).
Svarbiausias tyrimas, galintis atsakyti apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas).
Automatinis tyrimas atliekamas aukščiausios kokybės analizatoriumi SQA-V, tyrimo protokole rezultatai pateikiami ne tik skaitmenine išraiška, bet ir vaizdu nuotraukoje. Spermos analizatoriuje įmontuotas mikroskopas - optinė sistema leidžia padidinti vaizdą nuo 300 iki 500 kartų. Yra padidinto jautrumo režimas, naudojamas nustatant oligospermiją, azoospermiją, vazektomijos efektyvumą.
Kaip pasiruošti spermogramos tyrimui?
Gydytojos urologės Jonės Verikaitės teigimu, tyrimui į specialų sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje. Šiandien toks tyrimas gali būti atliekamas tiek tiriančioje gydymo įstaigoje, tiek namuose, kur vyras, tikėtina, jaučiasi ir patogiau, ir jaukiau. Tiesa, mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno, mat dėl sugaišto laiko ar netinkamų laikymo sąlygų gali nukentėti spermos kokybė ir reikšmingai pakisti tyrimo rezultatai.
Ruošiantis šiam tyrimui rekomenduojama 3-7 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir masturbacijos, patariama vengti alkoholio, kofeino, nerūkyti. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, jog tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis, nes šis taip pat vertinamas analizės metu ir tai gali daryti įtaką galutiniam tyrimo rezultatui. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos. Jame esantys spermicidai (cheminė spermos judėjimą trukdanti medžiaga) gali pakenkti tyrimo rezultatams.
Prieš šį tyrimą reikėtų 3 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių, nesimaudyti karštoje vonioje, saunoje, nevartoti alkoholio, narkotikų. Sperma surenkama masturbacijos būdu į sterilų šlapimo indelį (patogiau, jei jis plačiu kakleliu; tokių galima įsigyti vaistinėje). Ypatingai svarbu surinkti pirmąją spermos dalį, kadangi joje yra daugiausia spermatozoidų. Po spermos surinkimo ją į laboratoriją reikia pristatyti per pusvalandį. Surinktą spermą patariama transportuoti šiltai (geriausias būdas laikyti prie kūno), kad būtų palaikoma artima žmogaus kūno temperatūrai temperatūra.
Jei susirgus buvo vartojami antibiotikai, atlikti bet kurį spermos tyrimą reikėtų ne anksčiau nei praėjus 3 mėn.
Vyrų genetinių nevaisingumo priežasčių tyrimai
Vyrų genetinių nevaisingumo priežasčių tyrimai - tai specializuoti genetiniai tyrimai, skirti nustatyti, ar nevaisingumą sukelia paveldimi ar įgyti genetiniai veiksniai. Genetiniai pokyčiai gali paveikti spermatogenezę (spermatozoidų gamybą) arba jų struktūrą ir funkciją, todėl šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti nevaisingumo priežastis bei parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Indikacijos tyrimui
Šie tyrimai rekomenduojami vyrams, kurie susiduria su:
- Azoospermija - visiškas spermatozoidų nebuvimas spermoje.
- Oligozoospermija - sumažėjęs spermatozoidų kiekis ejakuliate.
- Teratozoospermija - nenormali spermatozoidų forma ir struktūra.
- Asthenozoospermija - sumažėjęs spermatozoidų judrumas.
- Pakartotiniai persileidimai partnerėje (galimas paveldimų genetinių pakitimų perdavimas).
- Įtariamos genetinės sindrominės ligos arba giminės istorijoje pasitaikę reprodukcinės sistemos sutrikimai.
Tiriamieji genetiniai veiksniai
- Y chromosomos mikrodelecijų tyrimas: Tikrinama, ar nėra smulkių chromosominių Y chromosomos sričių praradimų, kurie gali sukelti spermatozoidų gamybos sutrikimus. Dažniausiai tikrinamos AZF (azoospermijos faktorius) zonos: AZFa, AZFb, AZFc. AZFc delecija yra dažniausia ir gali būti siejama su oligozoospermija, o AZFa ir AZFb delecijos dažnai lemia visišką spermatozoidų nebuvimą (azoospermiją).
- Klinefelterio sindromo ir kitų chromosomų anomalijų tyrimas (kariotipo analizė): Klinefelterio sindromas (47,XXY) yra dažniausia vyrų genetinė nevaisingumo priežastis. Atliekama kariotipo analizė, siekiant nustatyti papildomas ar netipines lytines chromosomas, kurios gali paveikti spermatogenezę ir hormonų balansą.
- CFTR geno mutacijų tyrimas (susijęs su cistine fibroze ir įgimtu latakų nebuvimu): Cistinė fibrozė gali sukelti įgimtą vyriškų lytinių takų (pvz., sėklinių latakų) nebuvimą, dėl kurio spermatozoidai negali patekti į ejakuliatą (Congenital Bilateral Absence of the Vas Deferens - CBAVD). Tiriamos dažniausios CFTR geno mutacijos, susijusios su šia būkle.
- Spermatogenezę reguliuojančių genų tyrimai: Tyrimai gali būti nukreipti į specifinius genus, atsakingus už spermatogenezę ir spermos vystymąsi, pavyzdžiui, TEX11 mutacijų analizę.
- Mitochondrijų DNR tyrimai: Nustatomi mitochondrijų genetiniai defektai, galintys turėti įtakos spermatozoidų judrumui ir energijos gamybai.
Kaip atliekami genetiniai tyrimai?
- Tyrimui dažniausiai imamas veninis kraujas arba burnos epitelio mėginys (seilės, gleivinė).
- Gali būti atliekami papildomi spermos tyrimai, hormonų analizė ir ultragarsinis tyrimas siekiant išsamesnio įvertinimo.
- Genetinių tyrimų trukmė paprastai siekia 2-4 savaites.
Tyrimų nauda ir tolimesni sprendimai
- Tiksliai nustatoma vyrų nevaisingumo genetinė priežastis.
- Galimybė pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą (pavyzdžiui, ICSI - intracitoplazminė spermatozoidų injekcija).
- Prevencinė nauda - jei randama paveldima mutacija, galima įvertinti riziką perduoti genetinius sutrikimus vaikams.
- Sprendimų priėmimas dėl pagalbinio apvaisinimo ar kitų vaisingumo gydymo būdų.
Ištyriau, o kas toliau?
Tolesnė gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų ir vyras vertinamas kaip sveikas, jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant pakitimų spermos tyrimuose ir nustačius anatomines to priežastis, pavyzdžiui, varikocelę - dėl išsiplėtusių kapšelio venų kylantį sėklidžių kraujotakos sutrikimą, taikomas chirurginis gydymas.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.
Jei vyro nevaisingumo priežastis neaiški ir efektyvaus operacinio gydymo ar vaistų negalime rekomenduoti, spermos kokybę įmanoma pagerinti specialiomis terpėmis. Jų poveikyje sukoncentruojami geriausiai judrūs spermatozoidai ir įvedami moteriai tiesiai į gimdą. Mediciniškai tai vadinama intrauterinine inseminacija (IUI). Šios procedūros efektyvumas nėra didelis - literatūroje nurodoma, jog jis yra 12-17 proc.
Sunkiais spermatozoidų gamybos sutrikimų atvejais, kai jų spermoje yra labai mažai, šeimai galima padėti tik atliekant intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Tai vienas iš dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje metodų, kai spermatozoidas, naudojantis sudėtingu mikroskopu su specialiais priedais, įvedamas tiesiai į moters lytinę ląstelę (kiaušialąstę). Vėliau apvaisinta kiaušialąstė įvedama tiesiai moteriai į gimdą. Metodo efektyvumą įvairios pasaulio klinikos nurodo labai skirtingą - 22-35 proc..
Labai sunkus vyro vaisingumo sutrikimas yra tais atvejais, kai spermoje iš viso nerandama spermatozoidų. Jei to sutrikimo nenulemia genetinės priežastys, galima bandyti gauti spermatozoidų tiesiai iš sėklidės audinio. Dažniausiai sėklidės audinys paimamas per ploną adatą (taikoma TESA procedūra).
Bent pusei pacientų spermatogenezės sutrikimo priežastys nėra žinomos. Tik nedidelę dalį pacientų įmanoma efektyviai gydyti vaistais - tiems, kuriems yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl išsiplėtusių kapšelio venų. Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug: kai kurios genetinės ligos, sunkus sėklidžių pakenkimas dėl buvusių ligų ar gydymų, kai sėklidės audinyje nepavyksta aptikti spermatozoidų. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis - intrauterinine inseminacija, apvaisinimu mėgintuvėlyje. Netgi tais atvejais, kai spermoje nėra spermatozoidų, juos dažnai įmanoma gauti iš sėklidės ir panaudoti moters kiaušialąstėms apvaisinti.
Svarbu žinoti, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.
Kaip optimizuoti vaisingumą | Dr. Andrew Huberman | Timo Ferriso laida
tags: #vyro #spermatozoidu #pakitimu
