Šiame straipsnyje nagrinėjami vyriškos ir moteriškos ląstelių susijungimo biologiniai ir dvasiniai aspektai, apimant tiek žmogaus, tiek augalų pasaulį. Aptariama apvaisinimo proceso esmė, lyčių vaidmuo ir reikšmė, taip pat dvasinis poliariškumas ir jo išraiška per lytis.
Biologinis lyties pagrindas: lytinės ląstelės ir apvaisinimas
Lytinė ląstelė, arba gameta, yra organizmo ląstelė, dalyvaujanti lytiniame dauginimesi. Ji perduoda palikuoniams tėvų genetinę informaciją ir susidaro gametogenezės metu. Lytinės ląstelės chromosomų skaičius organizme yra viengubas (haploidinis).
Tos pačios organizmų rūšies skirtingų lyčių lytinės ląstelės, susiliejusios apvaisinimo metu, sudaro zigotą, iš kurios vystosi naujas organizmas. Organizmams, kuriems būdinga heterogamija, lytinės ląstelės dažniausiai yra dvejopos: moteriškoji, arba makrogameta (didesnė; žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų vadinama kiaušiniu, augalų - kiaušialąste), ir vyriškoji, arba mikrogameta (mažesnė; judri vadinama spermatozoidu, nejudri - spermiu).
Vyrų organizme nuo lytinės brandos iki pat mirties susidaro daugybė gametų (spermatozoidų), kuriose yra po 22 autosomas (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę chromosomą - X arba Y. Moters organizme visos lytinės ląstelės susiformuoja dar vaisiaus stadijoje, o vėliau, sulaukus lytinio brendimo pradžios, maždaug kas mėnesį susiformuoja viena (retai 2 ar 3) kiaušialąstė, kuri išsiskiria ovuliacijos metu. Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuoniams genetines anomalijas.
Apvaisinimas - tai spermatozoido ir kiaušialąstės susiliejimas, jų branduolių susijungimas ir naujos gyvybės užsimezgimas. Tai dažniausiai įvyksta kiaušintakyje. Per lytinį aktą sėkla išsiveržia į moters lytinius takus - įvyksta ejakuliacija. Nuo makšties iki kiaušintakio ampulės, kur dažniausiai apvaisinama kiaušialąstė, spermatozoidas juda apie 1 - 1,5 valandos ir nukeliauja apie 20 cm atstumą. Pakeliui žūva daug spermatozoidų. Kiaušintakiuose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi apie tris paras, dėl to sperma, patekusi net kelias dienas prieš ovuliaciją, gali jos “sulaukti” ir apvaisinti kiaušinėlį. Kiaušialąstė apvaisinimo metu esti gana pasyvi.
Po to, kai spermatozoidas prasiskverbia į kiaušialąstę, jos paviršiuje formuojasi apvaisinimo membrana, keičiasi jos laidumas, dėl to kiti spermatozoidai nepapuola. Kontakto vieta dėl fermentų lyg sukietėja. Prieš patekdamas į kiaušialąstės citoplazmą, spermatozoidas netenka uodegos. Po to susilieja abiejų ląstelių branduoliai, susijungia chromosomos. Susidaro kokybiškai nauja ląstelė - zigota, užsimezga nauja gyvybė.
Nuo apvaisinimo iki antrojo mėnesio pabaigos susidariusi nauja būtybė vadinama gemalu, o vėliau vaisiumi. Vidutiniškai nėštumas trunka devynis kalendorinius mėnesius arba 280 dienų, arba 40 savaičių.
Lyties samprata: biologija, tapatybė ir socialiniai aspektai
Lytis - tai biologinė sąvoka, apibūdinanti priklausomybę vienai iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių: vyriškajai arba moteriškajai. Tai organizmo morfologinių ir fiziologinių savybių visuma, lemianti lytinį dauginimąsi. Būdinga didžiajai daliai gyvūnų rūšių ir kai kuriems augalams. Lytis yra esminis skirtumas tarp tos pačios rūšies individų, sąlygojantis jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją. Tai yra visuma genetiškai nulemtų individo požymių.
Pagal priklausomybę lyčiai, tarp žmonių išskiriama: moteris, vyras. Lytis yra nulemiama apvaisinimo metu, susiliejant lytinėms ląstelėms. Lytį lemia vyro lytinė ląstelė - spermatozoidas: jeigu jame yra X lytinė chromosoma, pradedama moteriška gyvybė, jeigu Y - vyriška. Atitinkamai pradeda vystytis žmogaus lytinė sistema: lytinės liaukos vystosi taip, kad gamintų arba spermatozoidus, arba kiaušialąstes; jos taip pat nulemia lytinių hormonų gamybos intensyvumą. Dėl šių hormonų poveikio atitinkamai vystosi kūno sudėjimas ir lytiniai organai (pirminiai lytiniai požymiai). Lytinio brendimo metu šie hormonai taip pat lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą ir vystymąsi.
Biologinė lytis yra tam tikrų kūno požymių (reprodukacinių ir lytinių organų), dominuojančių lytinių hormonų ir jų sąlygojamų antrinių lytinių charakteristikų, lytinių chromosomų visuma. Dažnai daroma prielaida, kad žmogaus biologinė lytis atitinka visus lyties, priskirtos gimus, tipinius požymius.
Mokslininkai jau kurį laiką kalba apie tai, kad visų pasaulio žmonių sugrupuoti į dvi aiškiai atskirtas moters arba vyro kategorijas neįmanoma. Kad lytis yra spektras, kontinuumas. Biologiškai lytį sudaro bent 7 komponentai ir dažniau negu galėtume pagalvoti, tie 7 komponentai nesukrenta į derančią krūvą. Pakanka, kad nors vienas komponentas neatitiktų likusiųjų ir tai jau turi įtakos tam, kaip atrodys ar pasireikš asmens lytis. Dėl to galime turėti vyrus be barzdų ir moteris su barzdomis arba vyrus, kurie atrodo kaip vyrai, turi vaikų, tačiau vėliau paaiškėja, kad turi ir kiaušides, arba moteris su „vyrišku“ testosterono kiekiu. Kartais tik gimusio žmogaus lytiniai organai turi abiejų lyčių požymius, t.y. įvairias vulvos ir penio variacijas arba, pradėjus bręsti, veikiant hormonams, lytiniai organai nesivysto taip, kaip kitų.
Interlyčiais laikomi tokie žmonės, kurių vienas ar daugiau biologinės lyties požymių neatitinka griežtos vyro ar moters kategorijos. Anksčiau būdavo įprasta interlyčiams naujagimiams kuo greičiau „išrinkti“ vaikui lytį ir operacijomis suformuoti „tinkamą“ lytinį organą, vis dėlto dabar pagaliau imama kelti etikos klausimus ir suprasti, kad ne kūnus reikia tučtuojau įsprausti į normalumo rėmus, o keisti mūsų požiūrį, t.y. tiesiog priimti besiskiriančius žmonių kūnus. Suaugęs interlytis asmuo gali nuspręsti, ar nori intervencijų į savo kūną, taip pat tik augantis ir bręstantis interlytis asmuo gali pasakyti, kokios lytinės tapatybės ji(s) yra.
Lyties tapatybė apibūdina unikalų kiekvieno asmens lyties pojūtį bei su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą tam tikrai lyčiai. Lyties tapatybę turi visi žmonės - tiek translyčiai, tiek cislyčiai. Lyties tapatybė egzistuoja šalia seksualinės orientacijos, translytiškumas nėra seksualinio potraukio rūšis. Yra cislyčių heteroseksualių asmenų, yra translyčių heteroseksualių asmenų, tai galioja ir homoseksualumui, biseksualumui, panseksualumui, aseksualumui ir kitiems.
Asmuo, kurio lytinė tapatybė neatitinka nei vienos griežtai binarinės - vyro ar moters - kategorijos, yra nebinarinis. Tai yra plati kategorija, apimanti daugybę įvairių tapatybių, kurios yra už griežtai apibrėžtos dvinarės/binarinės (vyriškos ir moteriškos) lyties sistemos ribų.
Binarinė lyčių sistema pasižymi lyčių skirstymu į dvi atskiras, tarpusavyje „priešingas“ binarines - vyro ir moters - lyties kategorijas. Šis skirstymas gali atsispindėti teisinėje sistemoje bei socialiniame ir kultūriniame lygmenyje.
Vyriškumas ir moteriškumas apima visuomenėje susiformavusias nuostatas, pagal kurias nusakoma, koks elgesys ir lyties raiška turi būti būdingi vyrams ir moterims. Žmonės, kurių lyties raiška neatitinka tokios, kuri yra laikoma tipine jų lytinei tapatybei, yra nekonformistai pagal lyties raišką. Pavyzdžiui, žmogus, kurio lytinė tapatybė yra vyriška, dėvintis ryškų makiažą, kuris įprastai siejamas su moteriška lytine raiška.
Translytiškumas: samprata, tranzicija ir LGBTQ+ bendruomenė
Translytiškumas - tai terminas, apibūdinantis asmenis, kurių lytinė tapatybė nesutampa su jiems gimus priskirta lyčiai. Tai nėra liga, iškrypimas ar grėsmė vaikams. Translytiškumas yra sena kaip žmogus ir yra įprasta žmogaus lytiškumo dalis, įvairiai kultūriškai priimama istoriškai ir geografiškai.
Tranzicija - tai veiksmai ar procesas, kuriais siekiama, kad žmogaus kūnas ir/ar lyties raiška labiau atitiktų jo lyties tapatybę. Tranzicija gali būti skirstoma į socialinę, teisinę ir medicininę. Socialinė tranzicija apima, pavyzdžiui, prisistatymą nauju vardu ir įvardžiais, rengimąsi kitais rūbais. Teisinė tranzicija apima žmogaus duomenų keitimą asmens dokumentuose. Medicininė tranzicija apima lytinę tapatybę atitinkančių lytinių hormonų vartojimą tam tikroms antrinėms lytinėms charakteristikoms įgyti, taip pat medicinines procedūras, kurių tikslas - žmogaus lytinės tapatybės patvirtinimas ir norimų lyčių charakteristikų suteikimas (pvz., krūtinės didinimas/mažinimas, veido plastinės operacijos, plaukų šalinimas, balso stygų operacija, reprodukcinių ir lytinių organų pritaikymas prie lytinės tapatybės).
Lytinio diskomforto jausmas - tai įvairūs nemalonūs jausmai, kurie gali būti patiriami žmonių, kurių lytis, priskirta gimus, neatitinka jų lytinės tapatybės. Tai terapijos šaka, siekianti padėti žmonėms, kurie turi klausimų dėl savo lyties ar siekia tranzicijos.
Translyčio žmogaus vardas - tai pasirinktas vardas, atitinkantis jo lytinę tapatybę. Translyčiams žmonėms anksčiau suteikti vardai dažnai neatitinka jų lyties, todėl pasirenkami nauji. Vardas, kuris translyčiui žmogui priskirtas gimus, yra translyčio žmogaus privatūs asmens duomenys ir jo vartojimas, kreipiantis į žmogų ar jo įvardijimą neatitinkančiais įvardžiais, yra netinkamas.
Balso treniruotės - translyčiai žmonės siekia priartinti savo balsą prie lytinės tapatybės. Translytės moterys treniruoja savo balsą būti aukštesniu, lengvesniu, labiau moterišku. Translyčiai vyrai treniruoja savo balsą būti žemesniu, tvirtesniu.
LGBTQ+ bendruomenę sudaro žmonės, kurie nėra heteroseksualūs ir/ar cislyčiai. Šis trumpinys sudarytas iš žodžių lesbietė, gėjus, biseksualus/i, translytis/ė ir queer, o trumpinio gale esantis pliusas yra nuoroda į daugybės kitų tapatybių buvimą šioje bendruomenėje. Trumpinyje esanti raidė Q taip pat gali reikšti kvestionuojantis (angl. questioning).
Queer - terminas, apimantis visus žmones, kurie nėra heteroseksualūs ir/ar cislyčiai. Nors kai kurie asmenys vis dar vartoja šį žodį menkinančiame kontekste, nemaža dalis LGBTQ+ bendruomenės narių atsiėmė šį žodį ir vartoja jį savo tapatybėms nusakyti.
Savavališkas atskleidimas yra neigiamas veiksmas, galintis turėti neigiamų pasekmių žmogui, kurio lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija yra atskleidžiama.
Lyčių susijungimas augalų pasaulyje
Dauguma augalų turi tobulus žiedus, sudarytus iš moteriškos ir vyriškos dalių. Šios dalys išsidėsto šalia viena kitos, bet yra fiziškai atskirtos ir veikia atskirai. Priešingai nei dauguma dvilyčių žiedų, trigeriniai augalai Stylidium turi moterišką ir vyrišką žiedo dalis sujungtas kartu. Nepaisant to, gaminamos skirtingos moteriškos ir vyriškos ląstelės, kurioms susijungus, formuojasi sėklos.
Vyriškų ir moteriškų dalių susijungimas - vienas iš išskirtinių trigerinių augalų bruožų, apsprendžiančių jų apsidulkinimo biologijos keistumą. Trigeriniai augalai turi trigerį, kurio botaninis pavadinimas yra kolona. Kolonos judesiui atlikti būtina suteikti kolonai energijos. Gyvi organizmai naudoja junginį, vadinamą adenozin trifosfatu (ATP), kuris taip pat įeina ir į DNR, sudarančios mūsų chromosomas, sudėtį. Trigeriniai augalai naudoja ATP energiją, kad kolona trinkteltų vabzdžiui apdulkintojui. Naudodamiesi savo kolomomis, trigeriniai augalai yra labai tikslūs.
Dvasinis poliariškumas ir lyčių santykiai
Lyčių skirtumas iškyla ne iš kūnų skirtumo, bet iš dvasios. Vertindami lyčių skirtumą galime sakyti, kad siela neturi lytinių žymių. Todėl ją turi spręsti ne biologija, bet teologija. Žmogus yra įsikūnijusi dvasia. Visų pirma gyvybė, o paskui medžiaga.
Amžinoji Dievo mintis, idėja, tampa kūrybos vyksme substancialine daikto lytimi. Ir žmogus yra vienos Dievo idėjos įkūnijimas. Žmogaus idėja amžių ir yra viena, yra viena gyvybės ir būties pilnybė. Dievas pasirinko apsireikšti gamtoje, kultūroje, religijoje ir lyčių skirtumo įvairybėje, realizuodamas dviejose lytyse, turint tikslu žmonių giminę palaikyti. Taip žmonių lytys yra dvasios poliariškumo išraiška. Perteikimas patenkina tik gyvybės, bet ne dvasios poliariškumą. Žmogaus santykiavimas yra iš esmės kitoks, negu gyvulių lyčių. Todėl gyvuliui gyvybės perteikimas yra galutinis tikslas, o žmogui jis yra antraeilis.
Dviejų polių sąveika: Dievo balsas sako: „Negera žmogui būti vienam! Sukurkime jam pagalbininkę, panašią į jį". Moteris yra antroji žmogaus idėjos realizavimo, žmogaus tvėrimo dalis. Pirmasis žmogus - vyras, gema aukštesniu gimimu, antrasis žmogus - moteris. Ji paaiški tik iš antro žmogaus priešingumo. Taip pat darosi suprantama, ko trūko pirmajam žmogui ir ko jis ieškojo. Aktyvinę jėga. Jis turėjo duoti, teikti, dalinti. Jis turėjo duoti dovanas, kad kas priimtų, kas rinktų jo dalinamą dvasios gyvybę. Polius, šitoji jėga dar tebeglūdėjo žmogiškoje idėjoje. Štai ko ilgėjosi pirmasis žmogus - vyras.
Žmogiškoji idėja konkretizavosi dviem poliais: vyru ir moterimi. Vyras ir moteris yra du tos pačios žmogiškosios idėjos pradai. Jie mato tik gyvybės poliariškumą, o nemato dvasios poliariškumo. Moteris yra figūra savo gelmėse formuojančios ir apipavidalinančios Bažnyčios. Moters sutvėrimas iš vyro yra galop simbolis Bažnyčios kilimo iš Kristaus.
Dabartinis lyčių santykiavimas nė iš tolo neprimena rojaus. Puolimą padarė žmogaus puolimas, nuodėmė, kova prieš Dievą. Puolimu buvo suardyti santykiai tarp aukštesnių ir žemesnių lyčių, atstumdami. Todėl ir lyčių tarpe vienybė išnyko, meilė išnyko, o radosi gašlumas ir kova.
tags: #vyriska #ir #moteriskai #lastelei #susijungus #gims
