Vis daugiau moterų, siekdamos karjeros, finansinio stabilumo ar tiesiog norėdamos „pagyventi sau“, atideda šeimos pagausėjimo planavimą vėlesniam laikui. Nors pasaulinė tendencija rodo, kad vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja, o Lietuvoje jis jau siekia beveik 30 metų, specialistai pastebi, kad daugėja ir moterų, kūdikių susilaukiančių sulaukusios 35-40 metų ir vėliau. Tačiau nėštumas vyresniame amžiuje, nors ir turi savo privalumų, yra susijęs su tam tikrais iššūkiais ir rizikomis.
Kada geriausia planuoti nėštumą?
Optimalus amžius pastoti ir gimdyti laikomas nuo 20 iki 24 metų. Šis laikotarpis yra pats vaisingiausias, ir tokiu metu moters organizmas yra geriausiai pasiruošęs nėštumui ir gimdymui, o komplikacijų rizika yra mažiausia. Pagal pasaulines metodikas, aukštu rizikingumu laikomas nėštumas, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau metų, o vyrui apvaisinimo metu - 42-eji ir daugiau metų. Nuo 35 metų moters vaisingumas pradeda mažėti, pastoti gali būti sunkiau, net ir neturint jokių sveikatos problemų, o apsigimimų dažnis didėja.
Kodėl moterys renkasi gimdyti vėliau?
Nors biologinis laikrodis diktuoja savo sąlygas, moterys vis dažniau renkasi vėlesnę motinystę. Tam įtakos turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai: noras baigti mokslus, padaryti karjerą, užsitikrinti finansinį stabilumą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti. Atlikusios karjerą ir būdamos finansiškai saugesnės, moterys gali lengviau užtikrinti vaiko gerovę ir visapusiškai mėgautis motinyste. Be to, brandesnio amžiaus moterys dažnai būna emociškai ir psichologiškai stabilesnės, turi daugiau gyvenimiškos patirties, kantrybės ir išminties auginant vaikus.
Privalumai ir rizikos
Nors vyresnio amžiaus mamų vaikai, anot kai kurių tyrimų, gali būti sveikesni, aukštesnio ūgio ir geriau išsilavinę, o pačios moterys gyvena ilgiau ir rečiau susiduria su kognityviniais sutrikimais, svarbu nepamiršti ir su amžiumi susijusių rizikų.
Pagrindinės rizikos, susijusios su nėštumu vyresniame amžiuje:
- Vaisingumo sumažėjimas ir pastojimo sunkumai: Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas - kiaušialąsčių kiekis ir kokybė. Nuo 30-35 metų vaisingumas pradeda smarkiai mažėti, todėl pastoti gali būti sunkiau.
- Padidėjusi persileidimo rizika: Vyresnio amžiaus moterims didėja tikimybė patirti persileidimą, o sulaukus 45 metų ši rizika gali siekti net 50 proc.
- Genetinių ligų ir chromosominių anomalijų rizika: Genetinių mutacijų atsiradimo rizika didėja su tėvų amžiumi. Moterims ji pradeda kilti po 35-erių, vyrams - po 40-ies. Dažniausios chromosominės ligos, kurių rizika didėja: Dauno, Edvardso, Patau sindromai.
- Dažnesnės nėštumo komplikacijos: Vyresnio amžiaus moterys dažniau susiduria su gestaciniu diabetu (nėštumo diabetu), hipertenzinėmis būklėmis (aukštu kraujospūdžiu), netaisyklingu placentos įsitvirtinimu.
- Daugiavaisis nėštumas: Dėl hormoninių pokyčių ar vaisingumą skatinančių procedūrų vyresnio amžiaus moterys gali dažniau lauktis dvynių ar daugiau vaikų, o tai didina priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų riziką.
- Rimtesni gimdymo sunkumai: Dėl amžiaus pokyčių gimdymas gali prasidėti vėliau, gali prireikti gimdymo veiklos stimuliacijos, o operacinio gimdymo (cezario pjūvio) procentas taip pat didėja.
- Lėtinių ligų paūmėjimas: Nėštumo metu gali paūmėti anksčiau turėtos lėtinės ligos (pvz., širdies, inkstų, skydliaukės sutrikimai, nutukimas), kurios gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaiko sveikatai.
Kiaušidžių rezervas: kas tai?
Kiaušidžių rezervas - tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kuris užtikrina ovuliaciją ir galimybę pastoti. Didžiausias kiaušialąsčių kiekis moters organizme susiformuoja dar jai esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių skaičius mažėja, o jų kokybė prastėja. Kai kiaušialąsčių skaičius nukrinta žemiau kritinės ribos (mažiau nei 10 tūkstančių), prasideda menopauzė.
Rekomendacijos planuojantiems nėštumą vyresniame amžiuje
Nors nėštumas vyresniame amžiuje kelia daugiau rizikų, šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia sėkmingai planuoti ir išnešioti kūdikį. Svarbiausia - tinkamai pasiruošti ir atlikti visus reikiamus tyrimus.
Prieš planuojant pastoti:
- Konsultacija su gydytoju: Būtina atlikti planinę akušerio-ginekologo konsultaciją, įvertinti bendrą moters sveikatos būklę, atlikti detalesnius tyrimus, jei reikia.
- Sveikas gyvenimo būdas: Atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio), subalansuoti mitybą, palaikyti fizinį aktyvumą. Jei moteris turi antsvorį, rekomenduojama jį sumažinti.
- Folinės rūgšties vartojimas: Folinė rūgštis yra būtina nervinio vamzdelio defektų prevencijai. Rekomenduojama pradėti vartoti likus keliems mėnesiams iki pastojimo ir tęsti bent iki 12-os nėštumo savaitės.
- Vakcinacijos patikrinimas: Reikėtų pasitikslinti, ar moteris yra persirgusi svarbiomis vaikystės ligomis (pvz., raudonuke, vėjaraupiais) ar yra paskiepyta.
- Lėtinių ligų kontrolė: Jei moteris serga lėtinėmis ligomis, būtinos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Nėštumo metu:
- Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją: Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams. Įprastai numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, atliekami trys ultragarso tyrimai.
- Genetiniai tyrimai: Nuo 11-13 nėštumo savaitės rekomenduojama atlikti vaisiaus genetinės rizikos tyrimus (pvz., sprando raukšlės matavimas, biocheminiai tyrimai, NIPT - neinvazinis prenatalinis tyrimas).
- Invaziniai tyrimai: Esant indikacijoms, gali būti atliekami vaisiaus vandenų ar choriono gaurelių tyrimai, kurie leidžia tiksliai nustatyti chromosomines anomalijas.
- Vengti rizikos veiksnių: Vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis ar gyvūnais, cheminių medžiagų poveikio. Savavališkai nevartoti jokių medikamentų.
- Emocinė sveikata: Svarbu rūpintis savo emocine būkle, vengti streso ir nerimo. Rami moteris - ramus kūdikis.
Kiaušialąsčių užšaldymas ir donorystė
Viena iš modernių galimybių, ypač moterims, susidūrusioms su onkologinėmis ar kitomis rimtomis ligomis, arba norinčioms atidėti nėštumą, yra kiaušialąsčių užšaldymas. Vėliau šios kiaušialąstės gali būti atšildytos ir apvaisintos. Kai kiaušidžių rezervas yra labai sumažėjęs, gali būti svarstoma galimybė naudoti donoro kiaušialąstes.
Nors moterys vis dažniau renkasi motinystę vėlesniame amžiuje, specialistai vis dar primena, kad optimaliausias metas pastoti ir gimdyti yra iki 35-erių metų. Svarbiausia - sąmoningai planuoti nėštumą, atlikti visus būtinus tyrimus ir atsižvelgti į individualią sveikatos būklę, kad būsimoji mama ir kūdikis sulauktų kuo sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo.
