Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmi savarankiški žingsniai. Kada jie pasipils lyg iš gausybės rago? Kada garsai „sulips“ į žodį? Kokia yra kalbos raida?
Iki 6 mėnesių: guguoja visi
Visi kūdikiai guguoja, net ir kurčnebyliai. Vos gimęs kūdikis jau puikiai girdi. Girdėjo jis ir mamos įsčiose, bet jį pasiekdavo prislopinti garsai. Vos gimęs išgirdęs žmogaus balsą iš arti paprastai reaguoja krūptelėdamas. Tačiau labai greitai žmogaus balsą pradeda išskirti iš kitų garsų. Išgirdęs kalbančią mamą kūdikis sulaiko žvilgsnį, pagyvėja.
Nuo gimimo iki apytiksliai vieno mėnesio amžiaus apie visus savo poreikius kūdikis praneš verkdamas - tai bus pagrindinis jo bendravimo būdas. Bet ilgainiui suprasite, kad verkimas verkimui nelygus: jei nori miego, kūdikis verkia vienaip, o jei yra alkanas arba jei jam ką nors skauda - kiek kitaip. Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai.
2-3 mėn. mažiukas jau pradeda guguoti. Tai nevalingi, pavieniai garsai, kurie paprastai išgaunami ryjant, čiulpiant, kvėpuojant. Apie 2 mėnesį dauguma kūdikių pradeda guguoti ir dažniausiai tai daro, kai jaučiasi patenkinti. Pradžioje gugavimas bus daugiau balsiai (a, e , i, o, u), vėliau jie pereis į dvibalsius, o galiausiai, apie 4-7 mėnesį „kalboje“ atsiras ir priebalsiai m, b, t, g, p. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas.
Sulaukęs 4 mėn. kūdikis jau sugeba „pagauti“ garsą ir su pasimėgavimu nepertraukiamai guguoti. Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min.
Iki 6 mėn. iš kūdikio lūpų jau galima išgirsti įvairių garsų. Vėliau, vystantis vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingus garsus. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. įvairių tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.
7 mėnesiai - 1,5 metų: garsai sukasi ratu
Pusės metukų kūdikis mamos pakalbintas atsako gestais, mimika, veiksmu. Šiuo laikotarpiu jis supranta tik tam tikrą intonaciją, tačiau ištartų žodžių nesusieja su daiktais. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi.
Nuo 7 mėn. jau pradeda mėgdžioti savo ir kitų šeimos narių tariamus garsus. Tai labai svarbi kalbos raidos akimirka, nes gebėjimas pamėgdžioti yra ypač svarbus vaiko kalbai. Pradeda vystytis kalbos supratimas. Jei vaikutis pačiauškėjo „ge-ge-ge“, o mama šiuos garsus atkartoja, tarp jų užsimezga kontaktas ir kūdikis čiauška iš paskos tuos pačius garsus. Kūdikiui čiauškant garsų junginių vis daugėja - taip atsiranda pirmieji skiemenys. Pirmieji žodeliai „ma-ma“ ar „te-te“ ir atsiranda kartojant skiemenis. Tik, deja, neaišku, ar kūdikis iš tiesų sako „mama“, ar tai tik skiemenų sutapimas.
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto).
Nuo 1 iki 1,5 m. vaikas jau gali pasakyti nuo 2 iki 30 žodžių. Jeigu kaimynų mažylis iš skiemenų sudėlioja daug žodžių, dar nereiškia, kad jis išaugs gabesnis už jūsiškį, puikiai išsiverčiantį su keliais žodeliais. Vaikas gali sakyti tik pirmą žodžio skiemenį, pavyzdžiui, ge (gerti). Tokio amžiaus vaikams būdingi įvairūs garsų praleidimai, jis netaria pirmo arba paskutinio garso.
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais.
Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.
Kodėl „pritilo“?
Kartais tėvai išsigąsta, jei jų kūdikis iki šiol daug čiauškėjęs, skiemenavęs staiga liaujasi tai daręs. Kalbos raida būdinga, kad 10-12 mėn. mažylis „prityla“. Kaip tik tuo metu vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius. Šis periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovytės kraštą ir vaiko dėmesys nuo kalbos nukrypsta į kitus dalykus. Tačiau jei mama dažnai kūdikį skatina kartoti žodelius, netrukus jis pats sugebės daiktus įvardyti tikrais vardais.
Po čiauškėjimo, gugavimo, vogravimo atsiranda „tylos“ laikotarpis. Tai nereiškia, kad atsitiko kažkas blogo. Kūdikiai, bendraudami su suaugusiuoju, apsiriboja juoku arba verksmu.
1,5-2 metai: Kas rodo piršteliu, o kas jau skaito
Šiame amžiuje gausėja žodynas, todėl 2 m. vaikutis jau sugeba daug pasakyti. Antrųjų metų pabaigoje galima išgirsti trijų keturių suderintų žodžių sakinius, tačiau dauguma vaikų kalba dviejų trijų žodžių sakiniais. Būna, kad vaikas paberia ir daugiau tarpusavyje nederančių žodžių. Tačiau nebūtinai. Kartais kalbos „šuolis“ neįvyksta ir mažylis vartoja tik kelis pirmus žodžius arba ką nors pasakoja „savo“ kalba. Nereikia dėl to išgyventi, nes kiekvienas vaikas savitas. Nieko keista, jei toks kalbos „šuolis“ įvyksta jau perkopus antruosius metus.
6-12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas.
Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Ridena kamuolį ir t. Taigi baigiant pirmuosius metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone.
3 metai: kūryba
2 m. vaikučio kalbos raidai skatinti labai reikia pasakų, eilėraštukų. Jis jau supranta ne tik paliepimus, bet ir, pavyzdžiui, pasakojimą apie daiktus, kurių nėra šalia. Mažylis netaria tam tikrų garsų, juos painioja ir sukeičia vietomis. Besibaigiant tretiesiems metams, vaiko kalbą sudaro jau 1200-1700 žodžių. Nors jo suregzti sakinukai nebūtinai būna suderinti, tačiau vaikutis jau sugeba praktiškai viską pasakyti.
Trečiais gyvenimo metais daugelis vaikų nesugeba ištarti garsų h, f, r, š, ž, č, dž. Juos pradeda ištarti vėliausiai ir dažniausiai tenka taisyti. Šiame amžiuje prasideda labai įdomus reiškinys - žodžių kūryba, kuri suklesti tik ketvirtaisiais metais.
Sunkiausiai ištariami garsai vaikams yra: h, f, r, š, ž, č, dž.
4 metai: naujadarai
Iki ketverių metų pabaigos vaikas jau turėtų ištarti visus garsus. Smarkiai tobulėja „naujadarų“ kūryba. Būna, kad minkština kai kuriuos priebalsius, sako liova, liabas, liabai…
Pasitaiko, kad vis dar painioja garsus ar neištaria sudėtingesnės struktūros žodžių. Šiame amžiuje greitai vystosi rišlioji kalba, ilgėja, tobulėja sakiniai, nors kartais be konteksto jie sunkiai suprantami. Tėvams svarbu stebėti, ar vaikas sugeba rišliai kalbėti, dėlioti žodelius į sakinius, atskleisti savo mintis. Maždaug iki 5 m. daugiausia vystosi vaiko kalba.
5 metai: greitakalbė
Rišlioji kalba vystosi itin sparčiai. Mažylis su tėvais jau bendrauja dialogu, o kartais mėgsta ir pats vienas su savimi pasikalbėti. Jau sugeba ką nors nuosekliai papasakoti, tačiau pasakojimas dar susijęs su kokia nors esama padėtimi. Kol kas nekuria ir nepasakoja fantazijų (bet gali visiems papasakoti visą tiesą apie tai, kas vyksta namuose).
Nuo 2 iki 5 m. pabaigos vaikams, ypač greitakalbiams, būdinga kelis kartus pakartoti atskirus skiemenis (fiziologinė iteracija). Tokia kalba panaši į mikčiojimą, tačiau tai įprasta, ypač jei vaikas kupinas įspūdžių ir nori kuo greičiau jais pasidalyti.
6-7 metai: aiškios mintys
Šio amžiaus vaikas žaidžia ir daug bendrauja su bendraamžiais. Bet kalba jis du tris kartus mažiau nei penktaisiais gyvenimo metais. Jau nebesikalba pats su savimi, o rišlioji kalba lieka tokia, kokia buvo ir prieš metus. Susidaro įspūdis, kad vaiko kalba nesivysto, netobulėja, bet yra ne visai taip. Pasidomėkite apie tylos periodus. Apie 5 mėnesį dažnai būna pauzė, tarsi dėliojasi tai, ką išmoko, mokosi naujų dalykų.
Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydamiesi kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Žodis susideda iš stipresnių ir silpnesnių skirtingų dažnių garsų. Vaikutis girdi jau nuo 5 nėštumo mėnesio, vadinasi, naujagimis jau turi 4 mėnesių klausymosi patirtį. Dar po 12 mėnesių klausymosi kūdikis ištaria pirmuosius žodžius. Nustatyta, kad kuo daugiau tėvai kalba su vaiku, tuo ankščiau jis pradeda kalbėti, tuo gausesnis žodynas. Nenuostabu, kad kartais vėluojanti kalba išduoda klausos sutrikimus.
Jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, paprašykite apylinkės gydytojo siuntimo otorinolaringologo-audiologo konsultacijai. Tyrimai Vaikų klausos tyrimų poskyryje yra nemokami.
