Demografiniai procesai, ypač gimstamumo mažėjimas, kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Nors kartais ši tema apipinama moralinės panikos naratyvais, svarbu analizuoti situaciją objektyviai, remiantis moksliniais duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Pagal preliminarią statistiką, pernai Lietuvoje gimė 17,5 tūkst. vaikų, tai yra beveik 1,6 tūkst. mažiau nei užpernai. Situacija nėra džiuginanti, tačiau svarbu suprasti, kad šis mažėjimas nėra tik pastarųjų metų rezultatas. Suminio gimstamumo rodiklio mažėjimą matome jau aštuonerius metus. Ilgesnėje perspektyvoje, intensyvų gimstamumo mažėjimą turėjome nuo 1990 iki 2000 metų pradžios. 2002 metais suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,2 - tai taip pat buvo labai mažas rodiklis. Demografiniai veiksniai, formuojantys šią tendenciją, yra sudėtingi ir daugialypiai.
Veiksnių kompleksas, lemiantis gimstamumo mažėjimą
Demografinių tendencijų analizė atskleidžia kompleksinį veiksnių rinkinį, veikiantį gimstamumą visame pasaulyje. Tai ne vienos priežasties, o daugelio tarpusavyje susijusių faktorių visuma.
Geopolitiniai ir politiniai veiksniai
Viena iš svarbių veiksnių grupių yra geopolitiniai ir platesnio plano politiniai veiksniai, susiję su pasauliniais procesais. Keičiasi ilgą laiką egzistavusi politinė tvarka, o tai atsispindi ir demografiniuose procesuose.
Socialinės medijos įtaka
Socialinės medijos daro didelį poveikį, kurį šiuo metu sunku tiksliai įvertinti. Į reprodukcinę areną ateina kartos, kurių sąmoningas gyvenimas susijęs su socialiniais tinklais. Kaip juose cirkuliuojantis turinys, vaizdiniai ir nuomonių formuotojai veikia pasaulėžiūrą, sunku pasakyti, tačiau akivaizdu, kad tai veikia kaip fonas.
Ekonominiai ir struktūriniai veiksniai
Ekonominiai ir struktūriniai veiksniai formuoja žmonių gyvenimus. Daugelyje Europos Sąjungos šalių egzistuoja būsto prieinamumo problema. Jaunimui sunku įsilieti į darbo rinką, kai kuriose šalyse matoma net perprodukcija - per daug žmonių su universitetiniu išsilavinimu, kurie neranda darbo.
Kultūriniai ir pasaulėžiūriniai veiksniai
Kultūriniai ir pasaulėžiūriniai veiksniai rodo tam tikrą epochinį lūžį. Išsivysčiusios visuomenės pereina į kitą savo raidos etapą. Tyrimai rodo, kad jaunimo kartoje didėja takoskyra tarp jaunų moterų, kurios tampa vis liberalesnės, ir jaunų vyrų, kurie vis dažniau laikosi konservatyvesnių pažiūrų, atsigręžia į tradicinį vyriškumą ir vyro vaidmenį. Globaliai matome daug įtakingų figūrų, aktyviai platinančių tokį turinį, kuris jauniems vyrams yra ypač patrauklus. Kitas svarbus veiksnys - jaunimas, svarstydamas, kas jiems gyvenime yra svarbu, vaikus ir šeimą dažnai nurodo sąrašo gale. Finansinė nepriklausomybė, sveikata, ilgaamžiškumas, laisvalaikis, kelionės, karjera ir būstas jaunimui yra svarbesni nei vaikai.
Demografinės tendencijos pasaulyje ir Europoje
Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga, tačiau skirtinguose regionuose augimo greitis yra skirtingas. XX amžiaus pabaigoje gimstamumo rodikliai buvo mažesni nei septintajame dešimtmetyje. Daugiausiai gimimų pasaulyje buvo paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Tačiau bendra tendencija rodo, kad pasaulio populiacijos augimo greitis mažėja. Vidurio Rytuose ir Afrikoje jis išlieka didelis, o kai kuriose šalyse, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje bei Pietų Afrikoje, populiacijos augimas yra neigiamas.
Europos Sąjungoje gimstamumo rodikliai taip pat yra žemi. Nuo 1960 m. pastebima gimstančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija. Mažiausias skaičius užfiksuotas 2022 m. - 3,88 mln. Gimstamumo rodikliai Europoje labai skiriasi. Lietuva, pagal gimstamumo rodiklį, yra viena žemiausių tarp Europos šalių. Ilgalaikiai ES gimstamumo rodiklio pokyčiai rodo aiškią mažėjimo tendenciją. Nors kartais gimstamumo rodiklis šiek tiek padidėja, bendra kryptis išlieka neigiama.
Galimos išeitys ir demografinės politikos svarba
Demografinė politika turėtų būti grindžiama mokslu, o ne vien nuomonėmis. Ji turėtų apimti kelias perspektyvas - trumpalaikę ir ilgalaikę. Svarbu suprasti, kad gimstamumas yra tik vienas iš komponentų, lemiančių gyventojų skaičių. Mūsų gyventojų skaičių labiausiai keičia migracija. Todėl būtina galvoti ir apie migracijos valdymą, technologijas, investicijas į žmogiškąjį kapitalą.
Nors valdžios priemonės, tokios kaip didinami vaiko pinigai ar papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, yra reikalingos, jos negali vienos išspręsti gimstamumo krizės. Pavyzdžiui, Suomija, laikoma šeimai palankia valstybe, taip pat susiduria su gimstamumo mažėjimu. Svarbu užtikrinti, kad gimę vaikai turėtų geras gyvenimo sąlygas, net jei tai ir nepadidina gimstamumo.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija, vykdo aktyvias gimstamumą skatinančias socialinės politikos priemones ir sugebėjo padidinti suminį gimstamumo rodiklį. Tai rodo, kad investicijos į šeimos politiką gali duoti rezultatų.
NAUSĖDA ŽINOJO? Lietuva tarp Kremliaus grasinimų ir slaptų sprendimų
Vis dėlto, jei tendencijos išliks nepakitusios, daugelis šalių susidurs su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Prognozuojama, kad iki 2100-ųjų Japonijos populiacija gali susitraukti daugiau nei perpus, Italijoje gyventojų skaičius taip pat drastiškai sumažės. Kinija, nors ir dabar turi daugiausia gyventojų, prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos jos gyventojų skaičius sumažės beveik perpus. Šios tendencijos kelia susirūpinimą dėl visuomenės amžiaus struktūros pokyčių - senyvo amžiaus žmonių skaičius augs, o jaunimo mažės. Tai lems milžiniškas socialines permainas.
Ateityje pasaulio gyventojų skaičius ims nuosekliai mažėti. Nors dabar atrodo, jog gyventojų skaičius vis dar auga, tačiau tai lemia ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, o ne didėjantis gimstamumas. Jei naujagimių skaičius nukris žemiau tam tikro lygio, planetos populiacija ims trauktis. Gimstamumo mažėjimo tendencijos pasaulyje yra akivaizdžios ir kelia rimtus iššūkius ateičiai.
Ribinis gimstamumo rodiklis, užtikrinantis stabilią populiacijos dydį, yra 2,1. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienai moteriai turi tekti 2,1 gyvo gimusių kūdikio. Jei šis rodiklis yra žemesnis, populiacija ilgainiui mažėja. Dabartinis pasaulinis vidutinis gimstamumo rodiklis yra 2,27, tačiau jis mažėja. Šiaurės Amerikoje ir Europoje šis rodiklis yra žemesnis nei pasaulinis vidurkis.
Pasaulio banko duomenimis, 1970 m. ES gimstamumo rodiklis buvo 2,35, o 1998 m. smuko iki 1,4. Vėliau jis šiek tiek didėjo, tačiau 2022 m. vėl buvo žemas - 1,46. Per pastaruosius 20 metų gimstamumo rodiklis ES šalyse sumažėjo 13 iš 27 valstybių narių. Labiausiai gimstamumo rodikliai sumažėjo Airijoje ir Suomijoje.
Gimstamumo mažėjimas susijęs ne tik su porų nenoru turėti gausias šeimas ar didelėmis pragyvenimo išlaidomis. Visame pasaulyje stebimas ir vaisingumo kritimas. Šalys, tokios kaip Italija ar Pietų Korėja, jau susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis: uždaromos gimdymo palatos, trūksta studentų universitetuose, atsiranda miestai vaiduokliai.
Galbūt mažėjantis žmonių skaičius planetoje skamba teigiamai gamtos mylėtojams, tačiau tai kelia rimtų socialinių ir ekonominių pasekmių. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir daugėjantys pensininkai privers permąstyti bendruomenių veiklos modelius ir socialinių klausimų sprendimo būdus.
