Kūdikių oda yra itin jautri ir reaguoja į daugybę aplinkos veiksnių, įskaitant maistą ir vaistus. Vienas dažniausių susirūpinimų, su kuriuo susiduria tėvai, yra bėrimas, atsirandantis kūdikiui pradėjus vartoti antibiotikus. Nors bėrimas gali būti tik lengvas odos dirginimas, jis taip pat gali signalizuoti apie rimtesnę alerginę reakciją. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip atskirti alerginį bėrimą nuo infekcinio, kokie maisto produktai ir vaistai dažniausiai sukelia reakcijas, ir ką daryti, kai atsiranda bėrimas.

Kas yra bėrimas nuo maisto kūdikiams?

Kūdikių oda labai jautri, todėl bėrimai yra įprasta reakcija pradedant ragauti naujus produktus. Vis dėlto tėvams dažnai sunku suprasti, ar atsiradusios raudonos dėmelės rodo tik paprastą odos dirginimą, ar tai gali būti tikros maisto alergijos pradžia. Kūdikių organizmas nuolat mokosi atpažinti naujas medžiagas - tiek odoje, tiek virškinimo trakte. Pirmųjų mėnesių metu imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl visiškai normalu, kad ragaujant naują produktą pasireiškia trumpalaikis paraudimas, smulkios dėmelės ar jautrumas. Tai nėra ženklas, kad produktas bus netoleruojamas visą gyvenimą; greičiau tai kūdikio kūno reakcija į naują „patirtį“.

Daugeliu atvejų paraudimas atsiranda toje vietoje, kur maistas lietė odą - aplink burną, ant smakro ar skruostų. Šie bėrimai paprastai nėra pavojingi ir praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar išbėrimas neplinta ir ar kūdikis jaučiasi įprastai. Kūdikių oda yra gerokai plonesnė ir pralaidesnė nei suaugusiųjų. Todėl net visiškai saugūs produktai gali sukelti laikiną, paviršinį dirginimą. Tėvams tai gali kelti nerimą, tačiau dažniausiai tai daugiau kosmetinis, o ne medicininis pokytis.

Greita santrauka: bėrimas kūdikiams nuo maisto

• Ką tai reiškia? Tai odos reakcija po tam tikro maisto paragavimo, rodanti dirginimą arba alergiją.
• Dažniausios priežastys: Kūdikis reaguoja į maisto baltymus arba rūgščius ir ryškius produktus, dirginančius odą.
• Alergijos požymiai: Plintantis bėrimas, niežėjimas, patinimas aplink akis ar lūpas, kiti kūno simptomai.
• Nekaltas dirginimas: Lengvas paraudimas, lokalus aplink burną, greitai praeinantis.
• Kada kreiptis į gydytoją? Jei atsiranda patinimas, dusulys, vėmimas arba bėrimas plinta.
• Pirmoji pagalba: Nutraukti naują maistą, švelniai nuplauti odą, drėkinti ir stebėti kūdikį.

Pagrindiniai alergijos ir įprasto dirginimo skirtumai

Tėvai dažnai nerimauja, kai bėrimas atsiranda staiga, ypač pirmą kartą ragaujant kokį nors produktą. Tačiau alergija ir įprastas dirginimas yra visiškai skirtingos reakcijos. Įprastas dirginimas dažniausiai susijęs su maisto rūgštingumu ar pigmentais. Tai vietinė reakcija, neplintanti į kitus kūno plotus. Alergija - tai imuninės sistemos atsakas į baltymą. Ji gali sukelti plintantį bėrimą, patinimą ar kitus simptomus.

Kaip atrodo alerginis bėrimas

Alerginis bėrimas kūdikiams beveik visada atsiranda staiga. Dažniausiai pirmieji pokyčiai pastebimi per 5-30 minučių po naujo produkto paragavimo. Imuninė sistema į maisto baltymą sureaguoja kaip į „svetimą“ medžiagą, todėl oda tampa ryškiai raudona, iškili ir neretai plintanti. Toks bėrimas atrodo kur kas intensyvesnis nei įprastas dirginimas, ir tėvai tai pajunta iš karto. Kūdikiui bėrimas dažnai sukelia diskomfortą - jis ima trinti skruostus, vartyti galvytę, o skruostai atrodo lyg „karšti“. Kai kuriems tėvams primena dilgėlinę: iškilias saleles, kurios tarsi jungiasi tarpusavyje ir plečiasi.

Alerginio bėrimo požymiai, kuriuos lengva atpažinti

• Patinimas aplink lūpas ar akis, kartais - sunkiau atmerkiamos akys.
• Ryškiai raudoni, iškilę plotai, primenantys dilgėlinę.
• Staigus plitimas į kaklą, rankytes ar pilvuką.
• Niežėjimas ar neramumas (kūdikis trina veidą, ausis).

Jei bėrimas plinta kartu su vėmimu, švokštimu arba kūdikis tampa neįprastai vangus, tai gali būti pirmieji rimtesnės alerginės reakcijos požymiai. Tokiais atvejais svarbu nelaukti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

„Maisto alergija kūdikiams gali paveikti ne tik odą, bet ir kvėpavimą ar virškinimą. Plintantys bėrimai turi būti vertinami rimtai.“ - dr. Karen Mitchell, vaikų alergologė (JAV)

Kaip atrodo dirginimo sukeltas bėrimas

Dirginimo sukeltas bėrimas yra vienas dažniausių reiškinių, pasitaikančių pradedant primaitinimą. Jis atsiranda dėl paprasto kūdikio odos kontakto su maistu - ne dėl imuninės sistemos reakcijos, todėl tėvai gali pastebėti, kad bėrimas atrodo lengvas, paviršinis ir greitai praeinantis. Kūdikis dažniausiai jaučiasi visiškai normaliai, o paraudimas atrodo tarsi laikina reakcija į rūgštesnį ar stipresnio skonio produktą. Toks bėrimas dažnai pasireiškia tik burnos srityje: ten, kur maistas nuteka, nubėga ar kur mažylis liečia veidą rankomis. Skruostai gali būti šiek tiek paraudę, o dėmelės - smulkios ir pavienės, be iškilumo ar šiurkštumo.

Požymiai, būdingi dirginimo bėrimui

• Paraudimas tik aplink burną, tiksliai ten, kur maistas lietė odą.
• Mažos, paviršinės dėmelės ant skruostų ar smakro.
• Nėra niežėjimo ar diskomforto, kūdikis elgiasi įprastai.
• Bėrimas greitai blėsta, paprastai per 1-4 valandas.

Kūdikių oda labai plona ir jautri, todėl net visiškai saugūs produktai gali sukelti trumpalaikį paraudimą. Dažniausiai taip nutinka su rūgščiais ir ryškiais produktais, tokiais kaip pomidorai, uogos, kivis ar citrusai. Šie produktai turi natūralių rūgščių ir pigmentų, kurie dirgina odą, net jei kūdikis nėra alergiškas. Todėl lengvas, lokalus paraudimas neturėtų gąsdinti - tai dažnai tiesiog odos reakcija į naują skonį ir tekstūrą.

Kokie maisto produktai dažniausiai sukelia kūdikių reakcijas

Ne visi maisto produktai kūdikiams vienodai „neutralūs“. Kai kurie jų dažniau išprovokuoja tikrą alerginę reakciją, o kiti - tik laikiną odos dirginimą aplink burną. Svarbu suprasti, kad nedidelis paraudimas dar nereiškia, jog produktą reikės visiškai išbraukti iš raciono, tačiau aiškūs alergijos požymiai (plintantis bėrimas, patinimas, virškinimo sutrikimai) reikalauja didesnio atsargumo.

Kodėl kūdikiai dažnai išberiami

Kodėl bėrimai kūdikiams tokie dažni? Imuninė sistema dar nesubrendusi, todėl produktai interpretuojami jautriau. Oda labai plona ir greitai reaguoja į rūgštis, pigmentus ir trynimą. Nauji produktai pateikia „signalą“ organizmui, su kuriuo jis dar nėra susipažinęs. Dauguma reakcijų yra laikinos, išnyksta, kai kūdikis paauga ir oda sustiprėja.

Dauguma naujai atsiradusių bėrimų kūdikiams nėra tikra alergija. Jie paprastai susiję su odos brendimu, o ne su realiu maisto netoleravimu. Tokios reakcijos dažnai išnyksta savaime ir neturi ilgalaikės reikšmės.

„Dauguma lengvų reakcijų kūdikiams išnyksta, kai bręsta imunitetas. Jautrumas nebūtinai reiškia tikrą alergiją.“ - dr. Samuel Price, vaikų imunologas (JAV)

Kada bėrimas yra pavojingas

Nors dauguma kūdikių bėrimų yra lengvi ir praeina savaime, svarbu žinoti, kada situacija gali būti pavojinga. Tikros alerginės reakcijos paprastai pasireiškia greitai ir įtraukia daugiau nei tik odą. Tėvai dažnai pastebi, kad kartu keičiasi ir kūdikio savijauta - jis tampa vangus, neramus arba atsiranda kitų nerimą keliančių požymių.

Pavojingi požymiai, į kuriuos reikia reaguoti iš karto

• Patinimas aplink akis, lūpas ar liežuvį, dėl kurio kūdikio veidukas atrodo „pabrinkęs“.
• Švokštimas, dusulys ar girdimas sunkesnis kvėpavimas, rodantis kvėpavimo takų sudirgimą.
• Pasikartojantis vėmimas po produkto suvalgymo.
• Ryškus mieguistumas ar vangumas, kai kūdikis tampa neįprastai tylus ar sunkiai pažadinamas.
• Greitai plintantis bėrimas, ypač jei plinta per minutes, o ne per valandas.

Šie požymiai gali būti ankstyva anafilaksijos - pavojingos, greitai progresuojančios alerginės reakcijos - pradžia. Tokiu atveju svarbiausia nelaukti ir iškart kreiptis pagalbos, net jei nesate tikri, ar tai tikrai alergija.

Bėrimas Vartojant Antibiotikus: Ar Tai Alergija?

Bėrimas vartojant antibiotikus - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės sunerimsta, ar jiems nesivysto alergija vaistams. Tačiau ne visi bėrimai, atsirandantys gydymo metu, yra alerginės kilmės. Kai kada išbėrimas yra infekcijos, kurią gydo antibiotikai, simptomas, o ne jų sukeltas šalutinis poveikis. Tai gali klaidinti tiek pacientus, tiek tėvus, kai bėrimas atsiranda vaikui.

Teisingas bėrimo įvertinimas yra itin svarbus, nes nuo to priklauso, ar gydymą tęsti, keisti ar nutraukti. Alerginė reakcija gali būti pavojinga, o infekcinis bėrimas dažniausiai nėra pavojingas ir savaime praeina, kai infekcija nuslūgsta. Būtent dėl šios priežasties būtina suprasti, kuo šie du bėrimai skiriasi - jų atsiradimo laiką, išvaizdą ir lydinčius simptomus.

Greita santrauka: alerginis ar infekcinis bėrimas?

• Kada atsiranda alerginis bėrimas? - Dažniausiai per 1-2 valandas nuo antibiotiko pavartojimo, kartais per 1-2 dienas.
• Kaip atrodo alerginis bėrimas? - Staigūs, niežtantys, raudoni ar dilgėlinės tipo iškilimai.
• Kada atsiranda infekcinis bėrimas? - Dažnai tik prasidėjus infekcijai arba po kelių ligos dienų, nepriklausomai nuo vaistų.
• Kaip atrodo infekcinis bėrimas? - Smulkios dėmelės, išplitusios po kūną, dažnai neniežtinčios, atsiranda kartu su karščiavimu.
• Kada pavojinga? - Dusulys, lūpų patinimas, švokštimas, galvos svaigimas - galimos anafilaksijos požymiai.
• Ką daryti? - Neaiškiais atvejais nenutraukti gydymo savarankiškai, pasitarti su gydytoju.

Kodėl antibiotikai gali sukelti bėrimą?

Antibiotikai yra viena dažniausių medžiagų, galinčių išprovokuoti odos reakciją. Bėrimas gali atsirasti dėl dviejų visiškai skirtingų mechanizmų - alerginės imuninės reakcijos ir paties organizmo kovos su infekcija. Šie du procesai išoriškai gali atrodyti panašiai, tačiau jų priežastys ir rizikos lygis skiriasi.

„Ne kiekvienas bėrimas antibiotikų vartojimo metu yra alergija vaistams - dažnai pasitaiko infekcinio pobūdžio bėrimų.“ - dr. Tomas Rimkevičius

Alerginė reakcija prasideda tada, kai organizmas antibiotiką atpažįsta kaip kenksmingą medžiagą ir įjungia imuninės sistemos atsaką. Tai gali sukelti staigius bėrimus, niežėjimą, patinimą ir kitus simptomus. Ši reakcija gali būti lengva, bet kartais progresuoja į sunkesnes būkles, tokias kaip anafilaksija.

Infekcinis bėrimas atsiranda dėl pačios ligos - pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės infekcijos, kurią gydoma antibiotikais. Vaistai čia nėra kaltininkai. Bėrimas gali atsirasti, kai imuninė sistema kovoja su infekcija, dažnai lydimas karščiavimo ir bendro silpnumo.

„Infekciniai bėrimai dažniausiai neniežti, atsiranda palaipsniui ir išnyksta, kai infekcija slopsta.“ - dr. Asta Jurgelevičienė

Gali pasitaikyti ir mišri situacija - infekcija silpnina organizmą, o antibiotikas tampa papildomu dirgikliu. Todėl labai svarbu atsižvelgti į laiką, simptomus ir paciento anamnezę.

Kaip atrodo alerginis bėrimas nuo antibiotikų?

Alerginis bėrimas yra imuninės sistemos reakcija į vaistą. Dažniausiai jis atsiranda greitai - per kelias minutes iki dviejų valandų nuo antibiotiko pavartojimo, tačiau kartais gali pasireikšti ir per pirmąsias vieną-dvi dienas. Svarbiausia tai, kad alerginis bėrimas linkęs būti staigus, niežtintis ir dažnai lydimas kitų alergijos požymių.

„Alerginis bėrimas paprastai išsivysto greitai ir būna niežtintis, neretai dilgėlinės tipo - iškiliais, rausvais ploteliais.“ - dr. Aušra Stankutė

Alerginei reakcijai būdingi šie požymiai:

• Ryškūs, staiga atsirandantys raudoni iškilimai.
• Intensyvus niežėjimas.
• Plečiasi arba keičiasi per minutes ar valandas.
• Gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
• Neretai lydimas patinimo aplink akis, lūpas ar veidą.

Kai kuriems žmonėms alerginis bėrimas pasireiškia kaip dilgėlinė - balti ar rausvi iškilimai, kurie juda po kūną ir keičia vietas. Tai viena aiškiausių alergijos formų.

„Dilgėlinės tipo bėrimas, kuris keičiasi vietomis ir greitai progresuoja, dažniausiai rodo alerginį mechanizmą.“ - dr. Rytis Mockus

Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) gali pasireikšti:

• Kvėpavimo pasunkėjimu.
• Lūpų, liežuvio ar gerklės tinimu.
• Galvos svaigimu.
• Kraujospūdžio kritimu.

Tokiais atvejais vaistus būtina nedelsiant nutraukti ir kreiptis į skubią pagalbą. Alerginis bėrimas iš esmės reiškia, kad organizmas netoleruoja konkretaus antibiotiko (dažniausiai penicilinų grupės). Tai svarbi informacija ateičiai - ją reikia įrašyti į asmens sveikatos istoriją, kad būtų išvengta tokios reakcijos ateityje.

Kaip atrodo infekcinis bėrimas?

Infekcinis bėrimas pasireiškia tuomet, kai kūnas reaguoja į pačią infekciją, o ne į antibiotiką. Tai reiškia, kad vaistas nėra tikroji bėrimo priežastis, nors jis gali sutapti su tuo pačiu laikotarpiu. Tokie bėrimai ypač būdingi virusinėms infekcijoms, todėl jie dažnai pasirodo vaikams, sergantiems peršalimo, anginos, mononukleozės ar kitomis virusinėmis ligomis.

„Infekcinis bėrimas atsiranda kaip imuninės sistemos reakcija į virusą, todėl nebūtinai turi ryšį su tuo metu skiriamais antibiotikais.“ - dr. Simona Valantinė

Skirtingai nuo alerginio, infekcinis bėrimas dažniausiai būna:

• Neniežtintis arba minimaliai niežtintis.
• Smulkus, dėmelinis ar taškinis.
• Simetriškas, išplitęs po visą kūną.
• Atsirandantis palaipsniui, o ne staiga.
• Lydimas karščiavimo, gerklės skausmo, limfmazgių padidėjimo.

Tipinis infekcinis bėrimas atrodo kaip rausvos ar rausvai rudos smulkios dėmelės, kurios neiškyla virš odos paviršiaus. Jos paprastai prasideda ant liemens, o vėliau išplinta į rankas, kojas ar kaklą.

„Jeigu bėrimas smulkus, neniežti ir atsiranda tuo metu, kai organizmas kovoja su infekcija, labai tikėtina, kad tai - būtent infekcinis bėrimas.“ - dr. Laurynas Mockevičius

Virusiniai bėrimai gali trukti kelias dienas ir išnykti savaime, kai tik infekcija slopsta. Jie retai kelia pavojų, nebent atsiranda kartu su labai aukšta temperatūra, stipriu galvos skausmu ar meningito požymiais. Vaikams infekciniai bėrimai ypač dažni, o tėvai neretai klaidingai mano, kad jie atsirado dėl antibiotikų. Tačiau dažnu atveju taip nėra - antibiotikai tiesiog sutapo su infekcijos eiga.

Pagrindiniai skirtumai tarp alerginio ir infekcinio bėrimo

Kada nutraukti antibiotiką, o kada - tęsti?

Kada antibiotiką būtina nutraukti?

Vartojant antibiotikus, alerginė reakcija gali išsivystyti greitai ir būti pavojinga. Antibiotiką reikia nutraukti nedelsiant, jei atsiranda staigūs, niežtintys, iškilūs bėrimai, kurie plečiasi ar keičia vietą. Tokie bėrimai dažnai primena dilgėlinę ir pasireiškia praėjus trumpam laikui nuo vaisto pavartojimo.

Dar svarbesni požymiai yra veido, lūpų, liežuvio ar vokų patinimas. Kvėpavimo apsunkimas, švokštimas, oro trūkumo pojūtis, stiprus silpnumas ar svaigimas rodo, kad imuninė reakcija tampa pavojinga ir gali progresuoti į anafilaksiją. Tokiu atveju vaisto negalima vartoti toliau, o pagalbos reikia nedelsiant.

„Alerginė reakcija į antibiotiką gali būti pavojinga gyvybei, todėl bet kokie kvėpavimo sutrikimai yra SOS ženklas.“ - dr. Rūta Kazlauskaitė

Kada antibiotiką reikia tęsti?

Antibiotikas paprastai tęsiamas tais atvejais, kai bėrimas nėra alerginis. Tai matyti tuomet, kai bėrimas yra smulkus, rausvas, paprastai neniežtintis ir atsiranda kartu su infekcijos eiga. Tokie bėrimai dažniausiai būdingi virusinėms ligoms, kurios gali pasireikšti odos pokyčiais nepriklausomai nuo antibiotikų vartojimo.

Jeigu bėrimas prasideda palaipsniui, yra stabilus, neprogresuoja per valandas ir nesukelia patinimo ar kvėpavimo sutrikimų, tai dažniausiai rodo, kad antibiotikas nėra tikroji priežastis. Tokiais atvejais savavališkai nutraukti gydymą nereikėtų, nes infekcija gali atsinaujinti ar sustiprėti.

„Virusiniai bėrimai dažnai klaidingai palaikomi antibiotikų alergija, nors iš tiesų juos sukelia pati infekcija.“ - dr. Jolita Sakalauskienė

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Bet kokiu atveju, jei bėrimas kelia abejonių ar neatitinka būdingų alergijos bei infekcijos požymių, būtina konsultacija su gydytoju. Pasitarti taip pat rekomenduojama, jei bėrimas trunka ilgiau nei dvi ar tris dienas, plinta ar atsiranda kartu su aukšta temperatūra. Gydytojas gali įvertinti simptomus, nustatyti tikslią priežastį ir nuspręsti, ar reikia keisti antibiotiką, ar tęsti jį iki paskirtos pabaigos. Ypatingo dėmesio reikia vaikams, senjorams ir žmonėms su silpnesne imunine sistema, nes jų organizmo reakcijos gali būti nenuspėjamos. Tinkamas vertinimas padeda išvengti klaidų ir užtikrina, kad infekcija bus suvaldyta saugiai ir veiksmingai.

Gydymo rekomendacijos

Bėrimo gydymas priklauso nuo to, ar reakcija yra alerginė, ar infekcinė. Kadangi abu tipai gali atrodyti panašiai, labai svarbu suprasti mechanizmą, dėl kurio bėrimas atsirado. Tik tuomet galima pasirinkti teisingą gydymo taktiką ir išvengti pavojingų komplikacijų.

Gydymas alerginio bėrimo atveju

Alerginis bėrimas reikalauja neatidėliotinos reakcijos. Pirmasis žingsnis - nutraukti įtariamą antibiotiką ir įvertinti paciento būklę. Lengvesni alerginiai bėrimai dažnai sumažėja vartojant antihistamininius vaistus, kurie slopina niežėjimą ir odos reakciją. Vis dėlto svarbiausia yra stebėti, ar nesivysto rimtesnė alerginė reakcija. Jei pasireiškia patinimas, kvėpavimo apsunkimas ar kiti anafilaksijos požymiai, reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokiais atvejais pacientui gali būti skiriamas adrenalinas ir intensyvesnė priežiūra. Gydytojas taip pat nusprendžia, koks antibiotikas gali būti saugus vietoje sukėlusio reakciją.

„Alerginiams bėrimams būtina skubi reakcija - sustabdyti vaistą ir įvertinti, ar nėra pavojingų požymių.“ - dr. Silva Jarmalavičienė

Gydymas infekcinio bėrimo atveju

Infekcinis bėrimas gydomas visiškai kitaip. Tokiais atvejais antibiotiko nutraukti nereikia, nes bėrimas yra ligos simptomas, o ne reakcija į vaistą. Dažniausiai pakanka stebėti bėrimą, laikytis gydymo plano ir leisti imuninei sistemai suvaldyti infekciją. Infekciniai bėrimai dažniausiai nesukelia niežėjimo ir praeina savaime. Lengvas odos drėkinimas, poilsis ir pakankamas skysčių kiekis padeda pagerinti bendrą savijautą. Jei kartu pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas ar gerklės skausmas, šie simptomai paprastai pagerėja gydant pagrindinę infekciją.

„Infekcinis bėrimas praeina be specifinio gydymo - jo šaknis yra pati infekcija, o ne vaistas.“ - dr. Justina Aleknaitė

Mišrūs atvejai ir neaiškios situacijos

Kartais gali būti sunku tiksliai nustatyti, ar bėrimas alerginis, ar infekcinis. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti laikinai sustabdyti antibiotiką ir pakeisti jį kitu, kuris yra saugesnis. Jei infekcija sunki, gydymą atidėti negalima - tada pasirenkami plataus spektro arba kitų grupių antibiotikai. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus ar kitus diagnostinius testus, kad įvertintų uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Tai ypač svarbu vaikams, nes jų bėrimai yra dažnesni ir gali būti painesni vertinant.

Ilgalaikės rekomendacijos

Jeigu žmogus patyrė alerginį bėrimą, tai būtina pažymėti medicininėje dokumentacijoje. Tai padės ateityje išvengti pavojingų situacijų ir leis gydytojams parinkti saugius vaistus. Taip pat svarbu suprasti, kad antibiotikų vartojimas kūdikystėje gali didinti alergijos riziką ateityje, ypač maisto alergijas bei atopinius susirgimus. Tai susiję su antibiotikų poveikiu žarnyno mikroflorai ir imuninei sistemai. Todėl antibiotikai turėtų būti vartojami atsakingai ir tik tuomet, kai tai yra būtina.

tags: #kudikio #berimas #nuo #antibiotiku

• Elvio Presley šeimos istorija
• Kaip išsirinkti šunį
• Atostogos Austrijoje su vaikais
• Verslo imperija Anrido Vinklerio
• Studijos ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje pedagogikoje