Vytautas Jurgis Bubnys gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. Nuo 1953 m. pradėjo publikuoti savo kūrybą. Pirmasis jo romanas „Alkana žemė“ pasirodė 1971 m. Per savo gyvenimą jis parašė ir išleido dešimt romanų, penkias apysakų bei apsakymų knygas ir šešias knygas jaunajam skaitytojui.
V. Bubnio kūriniai buvo verčiami į rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kitas kalbas, o keli jo darbai buvo ekranizuoti.
Karjera ir visuomeninė veikla
Po 1953 m. baigtos Prienų vidurinės mokyklos, Vytautas Jurgis Bubnys studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) 1953-1957 m. Vėliau, 1957-1964 m., jis dirbo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
Nuo 1958 m. V. Bubnys buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo aktyvi veikla tęsėsi ir žurnalo „Moksleivis“ redakcijoje - 1965-1966 m. jis vadovavo redakcijai, o 1966-1974 m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Vėliau, 1976-1981 m. ir 1991 m., jis ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
1963-1989 m. V. Bubnys buvo SSKP narys. 1988 m. jis tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau - Sąjūdžio Seimo ir tarybos nariu.
Kūrybos ir publikacijų temos
Be romanų, V. Bubnys spausdino apybraižas bei reportažus apie kaimo žmogų. Dirbdamas „Moksleivyje“, jis rašė straipsnius, apybraižas mokyklų gyvenimo, moksleivių, mokytojų ir tėvų santykių temomis.
Jo publikuoti darbai apima įvairias temas, tarp jų:
- Tolimi artimi (1992-1996 m.)
- Širdimi regėti: Portretiniai eskizai: autobiografinė esė.
- Suktinis su P.ROZA: Proza ir publicistika: novelių ir publicistikos knyga.
- Iš stalčiaus dugno: dienoraščiai, portretiniai eskizai, indiški motyvai: autobiografinė esė.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Visą savo sąmoningą gyvenimą Vytautas Bubnys kolekcionavo pašto ženklus, vokus ir antspaudus. Kelis dešimtmečius dirbęs bankų sektoriuje, filatelistą domino viskas, kas susiję su Lietuvos pašto istorija - nuo seniausių siuntų XIX amžiaus pradžioje iki Antrojo pasaulinio karo.
Lietuvos nacionalinis muziejus, remdamasis V. Bubnio kolekcija, išleido beveik 1000 puslapių dvitomį „Paštas Lietuvoje“, kuriame smulkiai aprašomas Lietuvos pašto kūrimasis, veikla ir ženklų leidyba. Šiam darbui tekstus rašė V. Bubnys ir Julija Normantienė, o kolekcininkas skyrė 7 metus.
V. Bubnys pasakojo, kad filatelija jam buvo viena rinkos ekonomikos mokyklų, kurioje jis susipažino su paklausos ir pasiūlos, derybų dėsniais. Jis taip pat pabrėžė, kad filatelija gali būti paversta pajamų šaltiniu, nors tai gali nukreipti kolekcionavimo aistrą komercine linkme.
Tarp labiausiai jį džiuginančių kolekcijos eksponatų V. Bubnys mini voką, siųstą 1795 m. rugsėjo mėnesį iš Kauno į Kėnigsbergą, su antspaudu „Kowno“. Taip pat jam įdomūs ir unikalūs piešiniai ant pašto ženklų, pavyzdžiui, pašto ženklo projektas, skirtas 1920 m. Steigiamajam Seimui, kurį sukūrė Adomas Varnas.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Už savo lituanistines kolekcijas Vytautas Bubnys pasaulinėse filatelijos parodose pelnė keturis aukso medalius. Vertinimo principai parodose panašūs į dailiojo čiuožimo - kelis žiuri narius pristatomas kolekcijas vertina pagal eksponato apipavidalinimą, svarbą pašto raidai, būklę ir kolekcininko žinias.
Gyvenimo pabaiga
Vytautas Jurgis Bubnys mirė 2021 m. balandžio 24 d. Jo atminimas gyvuoja ne tik jo kūryboje, bet ir išleistuose leidiniuose bei kolekcijoje, kuri prisidėjo prie Lietuvos pašto istorijos įamžinimo.
Vytautas Jurgis Bubnys palaidotas 2021 m. balandžio 29 d.
