Vilhelmas Storosta, labiau žinomas kaip Vydūnas, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. Jis buvo iškili tautinio atgimimo asmenybė, kurio kūryba ir veikla žadino lietuvių sąmoningumą bei ugdė kritinį mąstymą. Vydūnas ne tik rašė, bet ir visada mokė gyventi pagal aukščiausias vertybes.
Jo gyvenimas ir veikla buvo glaudžiai susiję su Mažąja Lietuva. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, Vydūnas pradėjo mokytojauti Kintų pradžios mokykloje, kur dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas, geografiją, istoriją ir kūno kultūrą. Vėliau, 1892-1912 m., jis dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas. Mokytojaudamas Kintuose, Vydūnas pamatė ir pajuto vietos lietuvininkų gyvenimą bei nuotaikas, atkreipė dėmesį į jų neatsparumą germanizacijai ir nuolankumą esamai padėčiai. Gyvendamas Tilžėje, Vydūnas ėmė vadovauti bažnytiniam chorui, kuris ilgainiui tapo žinomas kaip „Tilžės lietuvių giedotojų draugija“. Šiai draugijai jis vadovavo 40 metų, rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas.
Vydūnas buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys. Nuo 1907 m. jis dalyvavo lietuvių mokslo veikloje, leido paties ištisai prirašomus žurnalus: „Šaltinis“ (1905-1909 m.), „Jaunimas“ (1911-1914 m.), „Naujovė“ (1915 m.), „Darbymetis“ (1912-1925 m.). Jis taip pat bendradarbiavo kitoje Rytų Prūsijos lietuvių ir Lietuvos periodinėje spaudoje.
Kultūrininkas ir švietėjas Vydūnas turėjo daugiašakį talentą ir domėjosi praeities žmonių santykiais Mažojoje Lietuvoje. Plačiausiai tai buvo aprašyta vokiečių kalba 1932 m. išėjusioje knygoje „Sieben Hundert Jahre Deutsch - litauischer Beziehungen“ („Vokiečių - lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“). Ši knyga dėl parodytų dviejų tautų santykių nepatiko hitlerinei valdžiai.
Vydūno filosofijos pagrindą sudaro panteizmas, daugiausia perimtas iš indiškojo vedantizmo. Prieš tai jam didelę įtaką padarė teosofijos atšaka antroposofija. Anot jo, vienintelė tikroji realybė esąs dvasinis absoliutas, kuris pasaulio atžvilgiu esąs imanentinis ir transcendentinis. Žmogaus savimonė iš esmės esanti dvasinio absoliuto (Didžiojo Slėpinio) savimonės jo paties sukurtame pasaulyje apraiška. Jo manymu, žmogaus savimonė (ašainė sąmonė) verčia ją ieškoti savo pradžios šaltinio ir atsiradimo priežasčių.
Tautiškumo ugdymas nulėmė Vydūno filosofijos kryptingumą bei problematiką. Pagal tai jis sukūrė laisvos, nepriklausomos asmenybės ugdymo programą: žmogus sau, tautai, žmonijai, kuri atskleidžia humaniškumu pagrįstus asmens ryšius su tauta ir žmonija. Kultūros vertės matu Vydūnas laikė žmogiškumo esmės pasireiškimo intensyvumą visuomenės gyvenime.
Vydūnas skelbė: „Viskas, ką bedarytum, kaip begyventum, turi būti persunkta meile. Mylėti reikia viską aplinkui. Branginti bet kokią gyvybę, gyventi be neapykantos.“ Jis taip pat mokė: „Tauta, kuri nesirūpina savo šviesa, greitai tampa silpna ir nykstanti.“
Vydūnas mus moko: „Žmogus yra ne vien kūnas. Jis yra šviesos būtybė“. Jo kūryba daugiausia yra tyrinėję filosofas, daktaras Vacys Bagdonavičius, Jonas Lankutis, Rimvydas Šilbajoris, Regimantas Tamošaitis, Aušra Jurgutienė, Aušra Martišiūtė.
Vydūno gyvenimas neapsėjo be sunkumų. 1938 m., artėjant rašytojo 70-mečiui, Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą, jis greitai buvo paleistas. 1940 m. jis buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais jis buvo evakuotas Vokietijos gilumon, o nuo 1946 m. gyveno Detmolde.
Visuomet kovo 22 d. Kintų Vydūno kultūros centre įvairiais renginiais minima Vilhelmo Storosto - Vydūno gimimo diena. Šiais metais filosofo, rašytojo gimtadienis buvo paminėtas pokalbiais jo filosofijos temomis - apie gyvenimo prasmę, likimą, mirtį.
Vydūno gyvenimas ir kūryba tebėra aktuali ir įkvepianti tema. 2018 m. Vydūnas buvo pavaizduotas ant 200 litų banknoto. 2018 m. kovo 29 d., minint Vilhelmo Storosto-Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai buvo suteiktas Vydūno vardas. 2019 m. bibliotekoje įkurtas Vilhelmo Storosto-Vydūno kūrybos ir gyvenimo atskleidimui skirtas jo vardo ekspozicinis kambarys. 2020 m. bibliotekos lauko erdvėse įrengtas „Atminties skveras“, kurį įprasmina mąstytojo Vilhelmo Storosto-Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai bei puošia memorialinis Vydūno vardo suolelis.
Kasmet rugpjūčio mėn. bibliotekoje kartu su Vydūno draugija organizuojama Vydūnui skirta konferencija, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ar kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika. Vydūno draugijos nariai ypatingą dėmesį skiria Pagėgių krašto bibliotekoms: dovanoja bibliotekų skaitytojams Vilhelmo Storosto-Vydūno rašytus bei apie jį leistus veikalus.
Graži ilgametė draugystė užmegzta su Vilhelmo Storosto-Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūke Brita Storost (Berlynas, Vokietija), kuri bibliotekos organizuojamų konferencijų metu pristato savo giminės genealogiją, unikalius reliktus ir autentiškas, niekur nepublikuotas Storostų šeimos fotografijas.
Lietuvos paštas 2018 m. išleido pašto ženklą „Vydūno 150-osios gimimo metinės“. Naująjį pašto ženklą, kuris buvo išleistas 30 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė Lietuvos dailininkas Mikalojus Povilas Vilutis.
Svarbiausi įvykiai ir datos:
- 1868 m. kovo 22 d. - gimė Vilhelmas Storosta (Vydūnas) Jonaičiuose.
- 1888 m. - baigė Ragainės mokytojų seminariją.
- 1888-1892 m. - Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas.
- 1892-1912 m. - dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas.
- 1895 m. - įkūrė Tilžės giedotojų draugiją.
- Nuo 1907 m. - dalyvavo lietuvių mokslo veikloje.
- 1923 m. - dirbo Telšių mokytojų seminarijoje.
- 1928 m. - Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaras.
- 1938 m. - persekiojamas nacistinės Vokietijos valdžios, uždarytas į Tilžės kalėjimą.
- 1940 m. - pristatytas Nobelio premijai.
- 1944 m. - evakuotas Vokietijos gilumon.
- Nuo 1946 m. - gyveno Detmolde.
- 1953 m. vasario 20 d. - mirė Detmolde.
- 2018 m. - Vydūnas pavaizduotas ant 200 litų banknoto.
