Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis).

Dantų sandara

Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.

Dantų tipai ir funkcijos

Dantys skirstomi į kelis tipus, kiekvienas atliekantis specifinę funkciją:

• Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą. Tiek vaikai, tiek suaugusieji jų turi po 8 (4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje).
• Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
• Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų. Maži vaikai kaplių neturi.
• Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutiniam maisto susmulkinimui prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.

Pieninių dantų dygimas

Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.

Pirmųjų dantukų dygimo schema

Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:

1. 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
2. 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
3. 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
4. 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
5. 16-23 mėn. - iltiniai dantys
6. 23-33 mėn. - antrieji krūminiai

Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.

Dantų dygimo simptomai ir pagalba

Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):

• Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną
• Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“
• Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną
• Dirglumas, prastas miegas, verksmas
• Apetito sumažėjimas
• Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada
• Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo)

Svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!

Kaip atrodo dantenos kai dygsta dantukai?

Dantenos tampa:

• Raudonos ir patinusios
• Blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis
• Vaikas jas kaso pirštuku
• Po dantenomis matosi baltas dantuko kraštelis

Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? (Saugūs būdai)

• Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!)
• Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes
• Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems)
• Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino
• Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju
• Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms

Pirmasis ir neabejotinai svarbus patarimas - skirkite mažyliui daugiau dėmesio ir meilės. Antras labai veiksmingas patarimas - dantenų masažas šaldytuve atšaldytu masažuokliu. Galite duoti mažyliui ir atšaldytus kramtomuosius žaislus. Trečias, tačiau tikrai ne ką mažiau vertingas patarimas - specialios priemonės, mažinančios dantenų skausmą, paburkimą ir jautrumą. Lidokaino turinčios priemonės gali sukelti alergines reakcijas, todėl naudinga rinktis natūralesnes alternatyvas, pavyzdžiui, Anaftin Baby medicinos priemonę. Puikaus daugelio mažylių mėgstamo neutralaus skonio gelyje esančios natūralios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą.

Nuolatinių dantų dygimas ir priežiūra

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra.

Nuolatinių dantų dygimo laikas

Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra

Mažylio burnos ertmę reikėtų pradėti prižiūrėti vos jam gimus - naudinga bent kartą per dieną prabraukti dantenas švaria ir drėgna medvilnės skiautele ar vatos diskeliu. Dantukų priežiūra prasideda nuo pirmojo dantuko išdygimo - jį ar juos reikėtų valyti bent porą kartų per dieną, naudojant specialiai tam amžiui pritaikytus dantų šepetėlius ir dantų priežiūros priemones. Vertinga vos tik pasirodžius pirmajam dantukui apsilankyti pas odontologą. Tai reikėtų padaryti per pirmuosius mažylio gyvenimo metus - gausite naudingų patarimų, kaip rūpintis burnos higiena. Atminkite, kad pieninius dantis taip pat būtina valyti.

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

tags: #matosi #virsutiniai #dantukai

• Kaip įveikti skausmą gimdant
• Kaip išrinkti dovaną krikštynoms
• Kada saugu sportuoti po gimdymo
• Kaip socializacijos trūkumas veikia vaikus
• Kaip gydyti paprastąją pūslelinę