Voltas Disnėjus (angl. Walter Elias „Walt“ Disney; 1901 m. gruodžio 5 d. - 1966 m.) yra vienas žymiausių filmų prodiuserių, jis taip pat įkūrė vieną žinomiausių pramogų parkų - Disneilendą bei kartu su broliu - „Walt Disney Productions“ kompaniją, kuri šiuo metu vadinasi „The Walt Disney Company“.
Voltas Disnėjus gimė Čikagoje, jo protėvių gimtinė - Airija. Persikėlę į Ameriką jie dirbo pačius įvairiausius darbus ir keliavo po visą žemyną, kol 1890 m. Kai Voltas buvo penkerių, jo tėtis dėl kilusių neramumų Čikagoje išsikraustė į Misūrį. Ten šeima nusipirko 45 akrus žemės ir fermą, kurioje mažasis Voltas pajuto aistrą piešimui. Vienas iš kaimynų, gydytojas pensininkas, Voltui mokėjo už jo mylimo arklio Ruperto piešinius. Po ketverių metų, 1911 m., kartu su šeima išsikraustė į Kanzas Sitį Misūrio valstijoje. Čia lankydamas mokyklą jis susipažino su iš teatrų entuziastų šeimos kilusiu Volteriu Pfaiferiu, kuris parodė jaunajam Voltui nuostabų estrados ir „judančių paveikslėlių“ (filmų) pasaulį. Po beveik vienuolikos metų , 1917 m., Disnėjų šeima grįžo atgal į Čikagą ir ten Voltas pradėjo studijuoti MakKinlio vidurinėje mokykloje ir piešė iliustracijas šios mokyklos laikraščiui.
16-metis Voltas metė mokyklą ir norėjo prisijungti prie amerikiečių kariuomenės. Deja, tam buvo per jaunas. Tuomet kartu su draugu jis įstojo į Raudonąjį kryžių. Tiesa, kad jį priimtų, jam turėjo būti septyniolika, čia jam padėjo tėvai, sakydami, kad sūnus gimė metais anksčiau nei iš tiesų.
Kai Voltas atvyko į Los Andželą, piniginėje jis turėjo 40 dolerių ir neužbaigtą filmuką kelioniniame lagamine. Įdomiausia, kad tik atvykęs jis norėjo mesti animaciją, mat manė negalėsiantis konkuruoti su Niujorko studijomis. Galiausiai su „Alisa stebuklų šalyje“ jam pasisekė - vienos iš animacijos studijų direktorė Margareta Vinkler pasakė, kad nori pamatyti daugiau šio animacinio filmuko serijų ir pasirašė su Voltu kontraktą. 1927 m. Margareta Vinkler ištekėjo už Čarlzo B. Mintso, kuris perėmė vadovavimą kino studijai „Universal Pictures“.
Gan netikėtai populiariu tapo kitas - Volto bendražygio Ubo Aiverkso sukurtas - personažas „Laimingasis triušis Osvaldas“ (angl. Lucky rabbit Oswald). Kartą Voltą į Niujorką išsikvietė pats Č. B. Mintsas. Kai su juo susitiko, jam buvo pranešta, kad nuo šiol jam ir jo bendražygiams bus mokamas mažesnis atlyginimas. Jei jis su tuo nesutiks, jo paslaugų bus paprasčiausiai atsisakyta. Ponas Mintsas galėjo sau leisti tokį poelgį, mat iš Ubo Aiverkso jau buvo pasisavintos teisės į triušį Osvaldą. Vis dėlto Voltas atsisakė to, dėl ko prasidėjo ilgas teismų procesas dėl teisės leisti laimingąjį triušį. Voltas nugalėjo ir tik 2006 m. Iki kol buvo atgautos teisės į triušiuko Osvaldo leidimą, „Walt Disney Company“ sukūrė naują žvaigždę - Peliuką Mikį (Mickey Mouse).
Volto biografai nesutaria dėl šio personažo. Vieni sako, kad jį sugalvojo grįždamas iš susitikimo su Mintsu, kiti - kad peliuką Mikį sugalvojo ir nupiešė Ubas Aiverksas. O dar kiti sakė, kad tai vienas antraeilių personažų iš filmuko „Alisa Stebuklų šalyje“ (ten peliuką vadino Aiku (angl. Pirmąsias „Mickey Mouse“ serijas galvojo ir animavo Ubas. Pirmiausia serialas „Peliukas Mikis“ buvo panašus į nebylųjį kiną. Tačiau pastebėjus, kad tai nepatraukia dėmesio, buvo sugalvota, jog filmuką reikia įgarsinti. Ir iki pat 1946 m. peliukas Mikis kalbėjo paties Volto balsu. Tai padėjo tapti šiam animaciniam filmukui populiariu - 1930 m.
Dar tebeleidžiant „Peliuką Mikį“ buvo pradėtas kurti naujas animacinis filmukas - „Kvailos simfonijos“ (angl. Silly Simphonies). Tiesa, pačioje pradžioje jis vadinosi „Kaulų šokiu“ (angl. Skeleton Dance). Jį taip pat kūrė ir animavo Ubas. Tačiau Ubas buvo pervargęs nuo darbo su temperamentinguoju Voltu. Gal dėl to jį perviliojo animacijos kompanija „Powers“, pažadėdama, kad jis galės turėti savo nuosavą studiją. Žinoma, Disnėjus tuojau pat pradėjo ieškoti žmonių, pakeisiančių Ubą. Po kiek laiko jam pavyko rasti naujų žmonių, kurie ne tik pratęsė „Walt Disney Company“ palikusio bendražygio darbus, bet ir atnešė į kompaniją naujas technologijas - technicolor. 1932 m. Voltas gavo specialų Oskaro apdovanojimą už „Peliuko Mikio“ sukūrimą. Šis filmukas po naujų technologijų įdiegimo tapo spalvotu, o nuo 1935 m. prie jo prisidėjo ir kiti herojai: Antulis Donaldas, Gufis, Plutas.
Nors Voltas tapo labai žinomu animatoriumi, tai jo netenkino. Jis visą laiką svajojo būti gausios šeimos tėvu, tačiau pirmas Lilijanos nėštumas baigėsi nesėkme - persileidimu. Tada gydytojai patarė jiems pakeliauti po šiltesnius kraštus ir pasiilsėti.
1934 m. Voltas ėmė svajoti apie pilnametražį animacinį filmą. Labiausiai jis norėjo animuoti pasaką apie Snieguolę. Žinoma, tokia užgaida vos neprivertė bankrutuoti pačios studijos, mat darbas truko trejus metus, o pinigus teko skolintis iš Amerikos centrinio banko. Tačiau galiausiai kai pasirodė „Snieguolė ir septyni nykštukai“, premjerą stebėjusi publika pasibaigus filmui atsistojo ir kūrėją pasitiko ovacijomis. Filmas tada uždirbo 38 milijonus dolerių (dabar tai būtų - 98 mln. JAV dol.). Su „Snieguole“ prasidėjo Volto Disnėjaus animacijos aukso amžius - jis dar sukūrė „Pinokį“, „Fantaziją“, „Bembį“, „Aladiną“, „Miegančiąją gražuolę“, „Heraklį“, „Pelenę“ ir kt.
Antrojo pasaulinio karo laikais JAV vyriausybė pasirašė su „Walt Disney Company“ sutartį, pagal kurią kompanija privalėjo kurti treniruojančius ir lojalumą Amerikai didinančius filmus. Taip gimė „Fiurerio veidas“, „Pergalė su oro pajėgom“ ir kiti filmai. Žinoma, už šią animaciją Voltas negavo jokių pajamų, tačiau Disnėjus dar sykį į ekranus „išleido“ „Snieguolę ir septynis nykštukus“, taip pat pastatė Žiulio Verno „20000 mylių po vandeniu“.
Po 1940 m. „Walt Disney company“ sukūrė dar kelis pilnametražius finansiškai sėkmingus filmus: „Alisa Stebuklų šalyje“ (iki tol buvo leidžiamos atskiros serijos), „Piteris Penas“. Taip pat gimė ir dar vienas filmas, sulaukęs tokios pat sėkmės kaip ir „Snieguolė“ - „Pelenė“. Tačiau kad ir kaip pačiam patiko pilnametražiai filmai, jis nepamiršo ir serijinių animacinių filmukų - dienos šviesą išvydo triušis Bagsis (angl. Bugs Bunny).
1940 m. pabaigoje keliaudamas į Čikagą Voltas nupiešė pramogų parko, kuriame galėtų ilsėtis šeimos, eskizus. Ši idėja gimė jam apsilankius Vaikų fėjų parke (Children's Fairyland) Oklande, Kalifornijoje. Kai svajonių parkas buvo pradėtas statyti, vienam iš savo bendražygių jis sakė: „Noriu, kad tai atrodytų kaip niekas kitas pasaulyje, ir kad viską būtų galima apvažiuoti traukiniu“.
Kol parkas buvo statomas, žmonės ne tik entuziastingai žiūrėjo Volto kurtus animacinius filmukus, bet ir 1955 m. prasidėjusią TV laidą „Peliuko Mikio klubas“ (angl. Mickey Mouse Club). Čia savo karjerą pradėjo ir Britney Spears, ir Christina Aguilera bei Justin Timberlake.
Apie 1960 m. Volto Disnėjaus „imperija“ turėjo milžinišką pasisekimą ir tapo pasaulio lyderiu tarp norinčių atostogas leisti kartu šeimų. O be to, be Disneilendo, Voltas turėjo gausybę kitų idėjų. Tačiau baigiantis 1966 m. jam buvo nustatytas plaučų vėžys, tapęs jo mirties priežastimi. Voltas mirė po savo 65 gimtadienio. „Walt Disney Company“ iki mirties valdė jo brolis Rojus Disnėjus. Net ir praėjus daugiau nei 40-čiai metų nuo Volto Disnėjaus mirties „imperija“ tebegyvuoja. Dabar „Walt Disney Company“ priklauso 5 kurortai, 11 teminių parkų, 2 vandens parkai, 39 viešbučiai, 8 animacijos ir 6 įrašų studijos, 11 kabelinių ir 1 palydovinė televizija.
Įkvepiančios Volto Disnėjaus animacinė biografija
Voltas Disnėjus yra vienas žymiausių filmų prodiuserių, kuris taip pat įkūręs vieną žinomiausių pramogų parkų - Disneilendą bei kartu su broliu - Walt Disney Productions kompaniją. Kartu su kompanijos nariais Voltas sukūrė vieną populiariausių istorijoje animacinių herojų - Peliuką Mikį (angl. Pirmiausia serialas „Peliukas Mikis“ buvo panašus į nebylųjį kiną. Tačiau pastebėjęs, kad tokio tipo kinas nepatraukia žiūrovų dėmesio, Voltas Disnėjus nutarė filmuką įgarsinti. Iki pat 1946 m. Peliukas Mikis kalbėjo paties Volto Disnėjaus balsu. Peliukui Mikiui suteiktas balsas padėjo tapti animaciniam filmukui itin populiariam - 1930 m. 1934 m. Voltas Disnėjus ėmė svajoti apie pilnametražį animacinį filmą. Labiausiai jis norėjo animuoti pasaką apie Snieguolę. 1937 m. pirmą kartą buvo viešai parodytas animacinis filmas „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Premjerą žiūrėjusi publika pasibaigus filmui atsistojo ir kūrėją pasitiko ovacijomis. Po 1940 m. Walt Disney kompanija sukūrė dar kelis pilnametražius finansiškai sėkmingus filmus: „Alisa Stebuklų šalyje“ ir „Piteris Penas“. Taip pat gimė ir dar vienas filmas, sulaukęs tokios pat sėkmės kaip ir „Snieguolė“ - filmas „Pelenė“. Tačiau, kad ir kaip Voltui patiko pilnametražiai filmai, jis nepamiršo ir serijinių animacinių filmukų - dienos šviesą išvydo triušis Bagsis (angl. Bugs Bunny). Netrukus naujasis personažas Ančiukas Donaldas (angl. Taigi, Volto Disnėjaus kūryba garsi visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
Šešiolikmetis Voltas Disnėjus metė mokyklą, kad galėtų eiti į kariuomenę. Deja, kariuomenei dar buvo per jaunas. Disnėjus gavo daugiau akademijos apdovanojimų ir nominacijų nei bet kas kitas. Prieš įsteigdamas „Walt Disney Company“ Waltas užsiėmė dulkių siurblių verslu. Disnėjaus namų tvarkytoja buvo turtinga moteris, kiekvienais metais per Kalėdas jai būdavo atiduodamos kompanijos atsargos.
Faktai apie Voltą Disnėjų:
- Voltas Disnėjus pradėjo piešti animacinių filmų siužetus dar būdamas vaikas.
- V. Disnėjaus protėvių gimtinė - Airija. Taip pat turi prancūziškų šaknų.
- V. Disnėjus, turėdamas 16 metų, metė mokyklą, kad galėtų eiti į kariuomenę.
- Peliukas Mikis nebuvo pirmasis išgarsėjęs V. Disnėjaus personažas.
- Nuo 1928 iki 1946 metų pats V. Disnėjus įgarsino Peliuką Mikį.
- „Džiunglių knyga“ buvo paskutinis filmas, kurį V. Disnėjus baigė prieš mirtį.
- Prieš savo mirtį animatorius planavo atidaryti slidinėjimo kurortą, tačiau galiausiai buvo nuspręsta įkurti V.
- Garsusis V. Disnėjaus parašas, kurį ir šiandien naudoja kompanija, iš tiesų visai neprimena tikrojo animatoriaus parašo.
