Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta esminis poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane.
Aptarsime vaikų globos namų kokybės standartus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant bendruomeninių vaikų globos namų koncepcijai, higienos reikalavimams, COVID-19 prevencijos priemonėms ir visuomenės požiūriui į globos namuose augančius vaikus.
Teisinis reglamentavimas
Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.
Pagrindiniai teisės aktai
- Socialinių paslaugų įstatymas - pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo - užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
- Tikslinių kompensacijų įstatymas - reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas - užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
- Biudžetinių įstaigų įstatymas - reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
- Viešųjų pirkimų įstatymas - reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.
Kiti svarbūs dokumentai
Be įstatymų, socialinės globos namų veiklą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai:
- Socialinių paslaugų katalogas - apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas - nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
- Higienos norma HN 125:2019 "Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" - nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusiųjų asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
- Socialinės globos normos - nustato socialinės globos kokybės reikalavimus.
- Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas - reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika - nustato socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo metodus.
- Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas - reglamentuoja maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose.
Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos modelio
Vaikų globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.
Šeimyna - lyg antra šeima. Neseniai vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Vaikų globos šeimynų kūrimasis ir plėtra: teorinės ir praktinės perspektyvos“ politikai, mokslininkai, vaiko teisių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalijosi patirtimi, kartu sprendė, kaip paspartinti vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, kad kuo mažiau vaikų augtų globos namuose.
Dainora Bernackienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja, pristatė šeimynų steigimo padėtį mūsų šalyje. Pasak jos, šeimyna savo gyvenimo turiniu ir veikla yra artimiausia šeimai erdvė. „Šeima vaikui - nebūtinai giminaičiai. Kartais juos atstoja visiškai svetimi žmonės, kurie yra artimi ir brangūs. Dėl to jie tampa šeima. Globojamam vaikui tai yra šeimyna. Tiek Civiliniame kodekse, tiek Šeimynų įstatyme šeimynoms keliamas ypač didelis uždavinys - sukurti globojamiems vaikams šeimos aplinką“, - sako ministerijos atstovė.
Šeimyna įvardijama kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, šeimos aplinkoje globojantis 6 ir daugiau vaikų (bendras globojamų ir savų vaikų skaičius - ne daugiau kaip 12). Nuo kitų metų liepos šeimyna globos nuo 4 iki 8 vaikų.
Lietuvoje vaikų, likusių be tėvų globos, nemažėja.
Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.
Higienos reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams
Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“:
- Plotas: Vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto. Taigi, namo plotas, skirtas iki 10 vaikų, turėtų būti ne mažesnis kaip 140 kv. m. Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
- Asmeninis plotas: Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m.
- Miegamieji: Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m.
- Atskirii miegamieji: Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Lovos turi būti sustatytos taip, kad prie jų galima būtų laisvai prieiti.
- Virtuvė: Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose.
Šie reikalavimai užtikrina, kad vaikai gyventų erdvioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, atitinkančioje jų poreikius.
COVID-19 prevencijos reikalavimai
COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas. Šie reikalavimai nustato, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui.
Pagrindiniai COVID-19 prevencijos reikalavimai
- Temperatūros matavimas: Užtikrinama, kad būtų matuojama visų darbuotojų, atvykstančių paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų kūno temperatūra. Jau apgyvendintų įstaigoje paslaugų gavėjų kūno temperatūrą rekomenduojama matuoti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
- Izoliavimas: Nustačius, kad paslaugų gavėjui pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), paslaugų gavėjas nedelsiant turi būti izoliuojamas ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808 dėl tolimesnių veiksmų.
- Grupinių veiklų ribojimas: Privalu užtikrinti, kad įstaigoje planuojant grupines veiklas būtų ribojamas jose dalyvaujančių asmenų skaičius (ne daugiau kaip 10 asmenų). Kiekvienam grupėje esančiam asmeniui paslaugų teikimo patalpoje turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Esant galimybei, tarp paslaugų gavėjų užsiėmimų metu užtikrinamas saugus atstumas (ne mažiau kaip 2 m).
- Apsaugos priemonės: Rekomenduojama, kad bendrose patalpose paslaugų gavėjai naudotų nosį ir veidą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taip pat rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys asmenys - vyresni nei 60 m ir sergantys lėtinėmis ligomis - pagal galimybes būtų apgyvendinami atskirai.
- Lankymo draudimas: Šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose žmonių lankymas draudžiamas.
Finansavimo sistemos problemos ir "paslaugų krepšelis vaikui"
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Valdymas ir administravimas
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai).
Tyrimai ir apklausos
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.
Vadovų kompetencija ir veiklos planavimas
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmo planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.
Finansavimo iššūkiai ir normatyvai
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi.
Visuomenės požiūris ir mitai apie globos namuose augančius vaikus
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Vaikų ašaros sugraudina ne visus.
Pastaruoju metu daug kalbama apie vaikų globos sistemos pertvarką, vyksta konkretūs jos žingsniai, po truputį atsisakoma įprastinių vaikų globos įstaigų. Kaip viena iš vaikui palankesnių globos formų įvardijama šeimyna. Tačiau pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Globos namų auklėtinių išpažintys: „Mokykloje sužinojo – bendravimas iš karto pasikeitė“
Kas gali steigti šeimyną?
Pagal įstatymus, šeimynos steigėjas turi būti fizinis asmuo, kuris atitinka visus Civiliniame kodekse vaiko fiziniam globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir yra ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos steigimo vykdęs vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas. „Nuo kitų metų liepos šeimyną galės steigti ne tik buvęs globėjas, bet ir kitas veiksnus fizinis asmuo, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus bei turintis ne mažesnę kaip trejų metų darbo su be tėvų globos likusiais vaikais, vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, neįgaliais vaikais ir (ar) šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, patirtį, ar veiksnus fizinis asmuo, kuris turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse“, - aiškina D. Bernackienė.
Šeimynos steigėjas iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi gauti savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą apie steigiamos šeimynos tinkamumą tapti vaikų globėju (rūpintoju) ir per 3 mėnesius gauti jos rašytinį patvirtinimą apgyvendinti būsimojoje šeimynoje be tėvų globos likusius vaikus ir užtikrinti jų socialinės globos finansavimą. Taip pat šeimynos steigėjas turi gauti savo sutuoktinio (nuo kitų metų liepos - ir kartu gyvenančių pilnamečių vaikų) rašytinį pritarimą steigti šeimyną arba rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu.
Šiuo metu 29 Lietuvos savivaldybėse veikia 56 šeimynos.
Finansinė parama šeimynoms
Šeimyna gali gauti iš valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų finansinę ir materialinę pagalbą šeimynos veiklai užtikrinti, finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą, sudaryti sandorius, neprieštaraujančius šeimynos veiklos tikslams, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentus bei informaciją, tiesiogiai susijusią su šeimynos globojamais (rūpinamais) vaikais, ir kt.
„Vaikų globa (rūpyba) šeimynoje finansuojama iš valstybės biudžeto (4 bazinės socialinės išmokos, arba 152 eurai), o šių vaikų socialinė globa - iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Šeimynos dalyviams garantuojamos išlaikymo pajamos - nuo kitų metų liepos jos turės būti ne mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1,5 minimaliosios mėnesinės algos dydžio, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Tai būtų 570 eurų“, - sako D. Bernackienė.
Pagal Šeimynų įstatymą, šeimynos dalyviai yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir nuo 2017 m. privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Taip pat šeimynos dalyviai privalomai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šios įmokos „Sodrai“ mokamos tada, kai šeimynos dalyvis yra įsiregistravęs kaip individualiąją veiklą pagal pažymą vykdantis asmuo.
Dviejų dešimtmečių reforma ir Nyderlandų pavyzdys
Šiuo metu 29 Lietuvos savivaldybėse veikia 56 šeimynos. Kitose (31) savivaldybėse šeimynų nėra. Veikiančioms šeimynoms priklauso 72 dalyviai ir 20 samdomųjų darbuotojų. Šeimynos globoja daugiau negu 450 vaikų. Norėtųsi, kad šeimynų būtų daugiau, tačiau kol kas procesas juda gana vangiai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės teigimu, šeimynos, kaip institutas, Lietuvoje veikia jau 20 metų, ir per tą laiką tiek pačios šeimynos, tiek jas prižiūrinčios institucijos susidūrė su daug problemų ir iššūkių.
„Buvo atvejų, kai šeimynos dėl labai objektyvių priežasčių nutraukė savo veiklą, tačiau šiandien iš esmės gyvuoja nusistovėjusi šeimynų veiklos praktika, nustatėme teisinį reglamentavimą, išryškinome jo trūkumus, dabar bandome juos taisyti“, - dėsto pašnekovė. E. Žemaitytė apgailestauja, kad lygiai tiek pat laiko, kiek egzistuoja šeimynų institutas, vykdome vaikų globos sistemos reformą. „Mes nuolat deklaravome siekį sumažinti vaikų, globojamų institucijose, skaičių. Deklaravome, kad suprantame, jog vaikui geriausia aplinka yra šeima, ir sakėme, jog suvokiame, kokią žalą jo raidai daro institucinė globa. Tačiau šiandien mes nematome šeimynų plėtros proveržio“, - pabrėžia ekspertė.
Pasak pašnekovės, to proveržio buvo tikimasi jau 2015 m., kai Seimas priėmė Prezidentės inicijuotas Civilinio kodekso pataisas, kurios nustatė, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali vykti ne ilgiau nei 12 mėnesių, o vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių: vaikui yra reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba globa yra nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje ar šeimynoje.
„Šios nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. sausio, tad turėjome pusantrų metų joms įgyvendinti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kokie pokyčiai įvyko vaikų globos srityje, kaip minėtos nuostatos daro įtaką tiems pokyčiams. Tyrimo metu mes lyginome duomenis, kuriuos mums pateikia savivaldybės ir kuriuos mes rinkome nuo 2015 m. Ką matome? 2015 m. gruodžio 1 d. buvo globojamas 9 331 vaikas. 59 proc. jų augo šeimose, 5 proc. - šeimynose. Šių metų gegužės 1 d. globojamų vaikų buvo 8 949, 62 proc. jų auga šeimose, 5 proc. - šeimynose. Tačiau per tą laiką vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo, tad, jeigu skaičiuosime procentinį santykį su bendru vaikų skaičiumi šalyje, matysime ne progresą, o regresą. Beveik 2 proc. padaugėjo vaikų, likusių be tėvų globos, nemažėja ir vaikų, augančių globos institucijose“, - sako E. Žemaitytė. Pirmuosius penkis šių metų mėnesius 16 vaikų iki trejų metų globa institucijose truko ilgiau negu 3 mėnesius. Dažniausia priežastis ta, kad tokių vaikų nėra kur kitur apgyvendinti.
„Mes, kaip valstybė, nelabai žinome, kaip tobulinsime pagalbos šeimoms ir šeimynoms sistemą, nes iki galo neidentifikuojame, kokios pagalbos reikia. Kyla rizika, kad, kaip ir prieš 20 metų, kai buvo vykdoma reforma, taip ir dabar galime nepasiekti iškeltų tikslų“, - teigia pašnekovė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė pabrėžia realios pagalbos būtinybę. Pasak jos, ne šeimynos turi eiti į savivaldybę ir klausti, kur jos galėtų gauti teisinę pagalbą, kas galėtų surašyti ieškinį, kaip spręsti vieną ar kitą situaciją, o tos institucijos, kurios turi būti arti vaiko, arti šeimynos, šeimos, turi sakyti, kad žino, kokios pagalbos reikia, ir suteikti visas būtinas paslaugas. „Vien finansinės pagalbos teikimas nedavė naudos. Vadinasi, turime ir toliau teikti finansinę pagalbą, bet kartu ieškoti kitų priemonių, kurios skatintų šeimas globoti vaikus. O su profesionalių globėjų atsiradimu sietinas dar vienas svarbus aspektas - mes turime nesupriešinti vaikus globojančių šeimų ir profesionalių globėjų, kad vienų padėtis netaptų geresnė nei kitų“, - dėsto E. Žemaitytė.
Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Brigita Kairienė sako, kad teisiniai pokyčiai ne visada atspindi gyvenimiškus pokyčius - situacija staiga nesikeičia iš esmės, nes tam reikia laiko. „Jeigu kas nors prisiima atsakomybę padėti vaikams, kurie liko be biologinių tėvų globos, mes, kaip visuomenė, turėtume padėti tam žmogui. Ir pradėti reikia nuo mūsų visų požiūrio. Labai dažnai vaikus globojančios šeimos yra stigmatizuojamos, neretai apie tokias šeimas girdime baisių dalykų, pavyzdžiui, kad jos tai daro dėl naudos. Norėčiau taip manantiesiems pasiūlyti patiems gauti tą naudą. 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir visus metus be poilsio“, - teigia ekspertė.
Pasak B. Kairienės, vadinamoji deinstitualizacija yra svarbi, nes kai vienoje vietoje auga 60-70 vaikų, suteikti jiems visiems tai, kas geriausia, tiesiog neįmanoma. Tačiau ir institucinės globos skaidymas nėra tai, kas atitinka geriausius vaiko interesus. „Vaikui globa yra didžiulis stresas. Šiandien mes nepadarėme namų darbų taip, kad šeimų ar šeimynų, kurios imtų globoti vaikus, būtų pakankamai. Tie žmonės, kurie norėtų ir galėtų tapti globėjais, girdi, kad tai nėra lengvas kelias, jiems sudarytos nepakankamos sąlygos. Šeimos ir šeimynos pačios turi rūpintis daugeliu dalykų, ieškoti pagalbos, nors turėtų būti atvirkščiai“, - aiškina pašnekovė.
Ekspertė pabrėžia, kad kiekvienas į šeimą ar šeimyną atėjęs vaikas atsineša savo nelengvą patirtį, be to, ir pačiai šeimai, kurioje yra biologinių vaikų ar vaikų, ilgiau gyvenančių toje šeimoje, sunku priimti naują narį. Tėvai neretai nesusitvarko netgi su biologiniais vaikais, kuriuos sieja brolystė, o visiškai svetimas žmogus, kamuojamas savo problemų, tampa tikru iššūkiu. „Tokioms šeimoms būtina labai didelė pagalba jau vien dėl specifinės jų sudėties“, - įsitikinusi B. Kairienė.
Iš esmės deinstitualizacija Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Kitos šalys šioje srityje turi gerokai didesnę patirtį. Zuydo taikomųjų mokslų universiteto atstovas dr. Gosas Kardolas sako, kad Nyderlanduose vaikų globai šeimose ir šeimynose skiriamas didžiulis dėmesys. „Globa šeimose mūsų šalyje yra svarbi tiek globojamiems vaikams, tiek pačiai šaliai, nes ji yra pigesnė nei institucinė globa. Daug globojamų vaikų mūsų šalyje gyvena giminių ar draugų šeimose, tačiau nemažai jų globojama ir šeimynose, kur jais rūpinasi profesionalūs globėjai. Tokių šeimynų turime daugiau nei 16,6 tūkst.“, - teigia G. Kardolas.
Pasak specialisto, jeigu biologiniai vaiko tėvai - gyvi, daroma viskas, kad vaikas grįžtų į savo šeimą, tačiau, deja, neretai nepavyksta to pasiekti. „Suprantama, kad vaikas turi augti šeimos aplinkoje, nes ji yra palankiausia vaiko interesams. Globos institucijoje apgyvendinti vaiką galima tik tada, kai išbandomos visos kitos galimybės“, - aiškina G. Kardolas.
Specialisto teigimu, Nyderlanduose didžiulis dėmesys skiriamas šeimoms dėl to, kad manoma, jog kuo stipresnė ir saugesnė bus biologinė šeima, tuo daugiau ji pati galės rūpintis savo vaikais. „Kai šeima nesusitvarko, ja ima rūpintis visas įvairias socialines paslaugas teikiančių specialistų tinklas. Į šį procesą įsitraukia įvairios organizacijos, tačiau tuo metu vaikas vis dar būna biologinėje šeimoje. Jeigu vaiko globa - būtina, pavyzdžiui, kai įvyksta krizė, vaikui teikiama laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 6 savaites. Egzistuoja ir ilgalaikė globa, kai vaikas auginamas tol, kol užauga. Tuomet jau nebesiekiama jo grąžinti į biologinę šeimą, tačiau vaiko ir biologinės šeimos ryšiai dažnai išlieka. Tai, žinoma, labai apsunkina globėjų dalią“, - pabrėžia G. Kardolas.
Nyderlanduose profesionaliais globėjais gali būti žmonės, vyresni nei 21 metų. Dažniausiai tai yra poros, turinčios ir savų vaikų. Svarbi sąlyga - asmenys negali būti teisti. Šis reikalavimas taikomas ne tik patiems globėjams, bet ir jų vaikams, vyresniems nei 12 metų. „Globėjams - sunku. Mūsų šalyje jų mažėja. Deja, po 5-6 metų žmonės pavargsta ir nebenori būti profesionaliais globėjais, tačiau mes darome viską, kad juos motyvuotume. Tos šeimynos gauna visokeriopą pagalbą, finansinę paramą. Ir kuo globojamų vaikų daugiau, tuo ši parama didesnė“, - teigia G. Kardolas.
3 straipsnis. 1. Šeimynos veiklos tikslas - užtikrinti šeimynos globojamo (rūpinamo) vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, bei saugią aplinką šeimynoje laikinai apgyvendintam vaikui. 2. Šeimynos veiklos paskirtis - užtikrinti vaikų globą (rūpybą), priežiūrą pagal vaikų globą (rūpybą) bei laikiną apgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus ir teikti socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius vaikų poreikius, įskaitant specialiuosius vaikų su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius, lemiamus jų amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių arba kitų ypatumų, bei jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Šeimyna savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Socialinių paslaugų įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais šeimynų nuostatais (toliau - Šeimynų nuostatai), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko laikiną apgyvendinimą, jo globą (rūpybą) ir (ar) šeimynos veiklą, ir šeimynos įstatais. 4. Šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami tos savivaldybės teritorijoje, kurioje įsteigta šeimyna, likę be tėvų globos vaikai. Savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytiniu tarpusavio sutarimu dėl likusių be tėvų globos vaikų apgyvendinimo ir jų globos (rūpybos) šeimynoje finansavimo užtikrinimo bei finansinės ir materialinės pagalbos šeimynos veiklai užtikrinimo šeimynoje gali būti globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami ir kitos savivaldybės teritorijoje likę be tėvų globos vaikai.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Iįstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242.Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.
Jeigu jūs mylite vaikus ir norite save įprasminti jais besirūpindamas, kviečiame pagalvoti apie šeimynos steigimą. Šeimynoje, šeimos aplinkoje globojami 4 ir daugiau vaikų. Šeimynos steigėjas iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi gauti Tarnybos išvadą apie tinkamumą tapti vaiko globėju (rūpintoju), kad šeimynos steigėjas atitinka visus LR civiliniame kodekse vaiko fiziniam globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus, o steigiamos šeimynos patalpos, kuriose gyvens šeimynos globojami (rūpinami) vaikai, atitinka socialinę globą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat asmuo turi dalyvauti globėjų mokymuose ir gauti teigiamą išvadą dėl pasirengimo priimti į savo šeimą vaikus. Steigiant šeimyną, reikės nustatyta tvarka patvirtinti šeimynos įstatus, kurie yra ir šeimynos steigimo sandoris. Šeimynos dalyviai, įstatymų nustatyta tvarka, draudžiami sveikatos draudimu ir valstybiniu socialiniu draudimu.
