Vokietijoje ikimokyklinio ugdymo istorija prasidėjo XIX amžiuje. Daugėjant institucinio ikimokyklinio ugdymo šalininkų visame pasaulyje ir skleidžiant teigiamo ikimokyklinio ugdymo poveikio vaikui tyrimų rezultatus, pradėjo sparčiai augti ikimokyklinio ugdymo poreikis.
Dėl augančio ikimokyklinio ugdymo poreikio ir didėjančio politinio spaudimo 1996 metais Vokietijoje priimti įstatymai, užtikrinantys vietą valstybės remiamoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba dienos priežiūros centre vaikams nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. O nuo 2013 metų rugpjūčio 1 dienos vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba dienos priežiūros centre užtikrinama ir vienerių - dvejų metų amžiaus vaikams.
Dėl šių pakitimų Vokietijoje šiuo metu tikimasi didelio vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičiaus padidėjimo. Itin didelis vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičiaus augimas buvo pastebimas nuo 2006 iki 2011 metų, kuomet šis skaičius vien tik vakarų Vokietijoje išaugo 137 proc. (nuo 138 tūkst. iki 327 tūkst. vaikų).
Vokietijoje veikia kelios skirtingų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios skiriasi ne vien tik vaikų, lankančių įstaigas, atžvilgiu, tačiau ir ugdymo paslaugų suteikimo vieta.
Vaikų lopšeliai Vokietijoje
Vaikų lopšeliai Vokietijoje yra skirti vaikams iki 3 metų amžiaus. Šioje amžiaus grupėje ikimokyklinio ugdymo plėtra nėra labai didelė, lankomumas nesiekia net 15 proc. Visgi nuo 2013 metų suteikus garantuotą ikimokyklinio ugdymo vietą vaikams nuo vienerių iki trejų metų, tikimasi, kad lankomumas šioje amžiaus grupėje išaugs.
Iš visų vaikų, lankančių vaikų lopšelius, 32 proc. ugdomi valstybiniuose vaikų lopšeliuose, 68 proc. - privačiuose vaikų lopšeliuose. Taip yra dėl to, kad Vokietijoje taikomas subsidiarumo principas, t. y. pirmenybė teikiama privatiems ikimokyklinio ugdymo programų teikėjams, o ne valstybiniams. Vis dėlto valstybės finansavimas skiriamas nepaisant, ar ikimokyklinio ugdymo programos teikėjas yra privati, ar valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Valstybiniai vaikų lopšeliai ir darželiai steigiami tik tose vietovėse, kuriose nėra privačių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų.
Darželiai Vokietijoje
Darželiuose Vokietijoje dažniausiai ugdomi vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. Tačiau pastaruoju metu išaugus jaunesnių vaikų ikimokyklinio ugdymo paklausai ir nesant stipriai vaikų lopšelių infrastruktūrai, darželiuose pradėta steigti grupes jaunesniems nei trejų metų vaikams.
Darželių lankomumas Vokietijoje yra ganėtinai didelis - 87 proc. trejų metų ir net 97 proc. penkerių metų vaikų ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš visų vaikų, lankančių darželius, 34 proc. ugdomi valstybinėse ir net 66 proc. ugdomi privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Darželiai Vokietijoje taiko įvairius ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius, pavyzdžiui, yra tiek visą dieną, tiek dalį dienos dirbantys darželiai; vadinamieji ankstyvieji darželiai, kuriuose pradedama grupėje su vaikais dirbti itin anksti ryte, ir t. t. Dėl sumažėjusių skirtumų tarp darželių ir vaikų lopšelių, pradėta kurti naujus ikimokyklinio ugdymo modelius, įtraukiant vis įvairesnio amžiaus vaikus, skirtingas ugdymo aplinkas.
Vaikų centrai ir šeimos dienos priežiūros centrai
Taip susikūrė dabar atskiru ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipu laikomi vaikų centrai ir šeimos centrai, kurie ikimokyklinį ugdymą organizuoja mišriose grupėse vaikams nuo vienerių iki šešerių metų amžiaus. Šie centrai išsiskiria tuo, kad teikia pagalbą tėvams ir juos įtraukia į vaikų ugdymo procesą.
Šeimos dienos priežiūros centrai teikia lygiavertį ikimokyklinį ugdymą namuose, kaip ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpose. Yra pastebimos kelios skirtingos šeimos dienos priežiūros centrų rūšys, t. y. kai naudojamos ne tik tėvų namų patalpos, tačiau ir savivaldybės skirtos arba išnuomotos patalpos. Nors vaikų skaičius centruose yra ribojamas iki penkių vaikų, kai kuriose federalinėse žemėse tokiuose centruose vaikų skaičius gali būti ir didesnis.
Dabar šeimos dienos priežiūros centrams taikomi griežtesni reikalavimai nei anksčiau, dėl ko buvo kilusios diskusijos visuomenėje. Tačiau Vokietijos valdžia ir toliau planuoja didinti reglamentavimą šeimos dienos priežiūros centrams, siekdama užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą. Tai, ar šeimos dienos priežiūros centras tinkamas, nusprendžia savivaldybės, kurios taip pat teikia reikiamą metodinę pagalbą, rengia mokymus darbuotojams ir net nustato tėvų įmokų dydį.
Vokietijos ikimokyklinio ugdymo sistemos decentralizacija
Kadangi Vokietijoje vyrauja decentralizuotas reglamentavimas, skirtingose federalinėse žemėse taikomos skirtingos kainos ir skirtingi darbuotojų išsilavinimo bei patalpų kokybės standartai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas Vokietijoje yra neatsiejama vaiko gerovės dalis, kuri vaikams užtikrina teisę į vietą valstybės remiamoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba dienos priežiūros centre.
Centruose teikiamas ikimokyklinis ugdymas remiasi visuminio ugdymo filosofija ir telkia dėmesį į vaikų ugdymą, auklėjimą ir priežiūrą. Tad ugdymo sąvoka labiau suprantama ne kaip institucinis ikimokyklinis ugdymas, tačiau labiau kaip pasaulio, kultūros, kalbos pažinimas per aktyvią veiklą, įsitraukimą, praktinį patyrimą.
Ikimokyklinis ugdymas Vokietijoje yra dalis visuomenės gerovės sistemos, dėl kurios atsakomybe dalijasi Vokietijos valstybė, visos 16 Vokietijos federalinės žemės bei savivaldybės. Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė priima įstatymus, reglamentuojančius bendrą nacionalinę ikimokyklinio ugdymo paskirtį, uždavinius ir principus. Vokietijos federalinės žemės atsako už tolesnį ikimokyklinio ugdymo sistemos reguliavimą, t. y. Pavyzdžiui, darbo valandos, tėvų mokesčiai, higienos normos, grupių dydis, reikiamo ploto vaikui reikalavimai, vaikų ir auklėtojų grupėse santykis, ugdymo standartai. Taigi, Vokietijoje egzistuoja 16 skirtingų ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančių įstatymų rinkinių, todėl kiekvienoje federalinėje žemėje ikimokyklinio ugdymo sistema skiriasi. Visgi kiekvienoje federalinėje žemėje negalima pažeisti bendrų reikalavimų, nustatytų Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės.
Savivaldybių vaidmuo ikimokykliniame ugdyme apima ikimokyklinio ugdymo planavimą ir įgyvendinimą vietiniu lygmeniu. Kadangi įgyvendinimo atsakomybė patikėta savivaldybėms, šioms tenka ir didžiausia finansavimo našta. Auklėtojų ir vaikų santykio reglamentavimas taip pat labai skiriasi tarp federalinių žemių: nuo vieno auklėtojo aštuoniems vaikams (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė) iki vieno auklėtojo aštuoniolikai vaikų (Meklenburgo-Pomeranijos federalinė žemė) 3-6 metų vaikams. Tik 9 federalinėse žemėse iš 16 apibrėžiami minimalūs ploto reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, visos kitos vadovaujasi protingumo principais.
Ikimokyklinis ugdymas Vokietijoje didžiausia dalimi yra finansuojamas vietinių savivaldybių: pavyzdžiui, 2009 metais 40 proc. visų ikimokyklinio ugdymo sektoriaus išlaidų padengė savivaldybės, 30 proc. padengė valstybė ir 30 proc. Vokietijos valstybė finansuoja iki 65 proc.
Tai, kad Vokietijoje nėra itin centralizuotų ir griežtai vienodai reglamentuojamų ikimokyklinio ugdymo įstatymų, galima paaiškinti akivaizdžiais Vokietijos federalinių žemių skirtumais. Vien tik ikimokyklinio ugdymo lankomumas labai skiriasi vakarų ir rytų Vokietijoje: 2009 metais rytų Vokietijoje 2-3 metų vaikų lankomumas siekė 73 proc., o vakarų Vokietijoje šis skaičius vos - 20 proc. Visgi šie regioniniai skirtumai nors ir mažėja, tačiau ne itin sparčiai: 2012 metais 1-3 metų amžiaus vaikų lankomumas rytų Vokietijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudarė 49 proc.
Taigi, apibendrinant Vokietijos ikimokyklinio ugdymo apžvalgą, galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo sektorius reglamentuojamas decentralizuotai, kas sudaro sąlygas taikyti visiškai skirtingus ikimokyklinio ugdymo modelius skirtingose federalinėse žemėse.
Vokietijos karių vaikų ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje, bendradarbiaujant su Vokietijos gynybos ministerija, steigiamas naujas ugdymo modelis Vokietijos karių vaikams. Tai svarbus žingsnis stiprinant dvišalius santykius ir užtikrinant tinkamas sąlygas karių šeimoms.
„Mes gyvename prie sienos su Rusija ir Baltarusija. Vokiečių karių ir jų šeimų buvimas čia siunčia stiprią žinią, kad mes nesame vieni“, - teigė D. Šakalienė antradienį vokiečių mokyklos atidarymo ceremonijoje. Kancleris Merzas pasakė aiškiai - Vokietijos gynyba prasideda čia, Lietuvos žemėje. Taigi, kuo mūsų visuomenės ir šeimos yra arčiau, tuo stipresni mes esame. Vienybė yra tai, kas svarbu, ne tik mūsų kariai, ginklai, mokymosi teritorijos, bet ir visuomenės dvasia. Šeimos yra neatsiejama to dalis“, - tvirtino ji.
Savo ruožtu Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nilsas Hilmeris sako, kad tai bus didžiausia Bundesvero karių vaikams skirta mokykla už Vokietijos ribų. „Tai bus kertinis akmuo mūsų įsitraukimui čia“, - sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad steigiamoje mokykloje ugdoma bus pagal Vokietijos švietimo programą. Visgi, ji neatmetė, kad tam tikros lietuviškos neformalaus ugdymo veiklos bus prieinamos ir vokiečių vaikams. „Jeigu tik bus toks noras, bendradarbiaujant kartu su bendruomene, su tėvais, aš manau, kad tikrai bus galimybė mokytis ir lietuvių kalbos“, - sakė ministrė.
Pasak jos, laikinosios infrastruktūros patalpose šiuo metu mokosi 47 vaikai. 17 iš jų yra pradinukai, o 30 - ikimokyklinio amžiaus vaikai. „Bet tai yra toks laikinas procesas. Nuo 2026 m. rudens planuojame šitose patalpose, būtent Aklųjų ir silpnaregių centre, rekonstruoti tam tikras patalpas ir čia jau įsikurs 5-11 klasių mokiniai“, - nurodė R. Popovienė.
„Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek šeimų atvyks. Mes bendradarbiaujame, kalbamės, pagal tai planuojame. Bet pastovi mokykla tikrai planuojama ir darbai pradedami kartu su Vilniaus miesto savivaldybe“, - tęsė ministrė. R. Popovienė taip pat pažymėjo, kad pradinių klasių moksleivių direktorė ir mokytoja yra atvykusios iš Vokietijos. Tuo metu ikimokyklinį ugdymą vykdo Lietuvos pedagogai.
Ateities gatvėje įsikūrusi ir 1,9 milijonų eurų kainavusi mokykla yra laikina, tačiau ilguoju laikotarpiu sostinėje turėtų iškilti atskira ugdymo įstaiga Vokietijos karių vaikams. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad šiuo metu yra tik parengtas dviejų hektarų sklypas Drujos gatvėje, kur planuojama pastatyti 700 vietų mokyklą ir 200 vietų darželį vokiečių šeimų vaikams.
„Bet šiai dienai dar neturime galutinių patvirtinimų, ar tie sprendiniai, kurie yra pasiūlyti iš mūsų pusės, yra tinkami vokiečių pusei. Tai ta komunikacija yra šiek tiek lėtoka, norėtųsi tuos sprendimus greičiau priimti ir judėti su darbų įgyvendinimu“, - komentavo V. Benkunskas. Pasak sostinės vadovo, projekto įgyvendinimas gali trukti 4 ar 5 metus.
„Mes jokio išskirtinumo šiam projektui neturime ir visą šitą infrastruktūrą reikės statyti bendrąja tvarka, pereinant visą tą biurokratiją, kurią mes kasdien turime ir su savo įstaigomis - visi konkursai, projektavimai, rangos“, - teigė jis. „Esame pasikreipę į Vyriausybę su siūlymu įtraukti šitą civilinę infrastruktūrą į vieną sąrašą, pagal kurį yra kuriama visa karinė infrastruktūra, kad pagreitinti procedūras, bet kol kas atsakymo neturime. Dėl to ruošiamės dirbti bendrąja tvarka“, - sakė sostinės meras.
Vokiška mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ yra ugdymo įstaiga, skirta Vokietijos karių šeimų vaikams. Taip pat veikia ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės vokiečių kalba. Laikinojoje infrastruktūroje įsikūrusioje mokykloje šiuo metu mokosi 17 pradinių klasių mokinių, o darželio grupes lanko 30 vaikų. Ugdymą vykdo mokytojai, specialiai komandiruoti iš Vokietijos mokyklų ir dirbantys pagal vokišką ugdymo programą. Nuo 2026-2027 mokslo metų planuojama pradėti ir vyresniųjų klasių ugdymą.
Numatoma, kad Lietuvoje ugdomų vokiečių karių vaikų skaičius augs nuo 2026 m. rugsėjo. Didžiausias planuojamas vaikų skaičius - iki 500 vaikų nuo 2027 m. Vilniuje. Kaune Vokietijos brigados karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje - planuojama, kad pirmieji ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai čia gali atvykti 2026 m.
Lėšos bus skirtos reikalingų patalpų pritaikymui, taip pat kitos būsimos mokyklos-darželio Vokietijos karių vaikams pastato, kurį planuojama statyti Verkių gatvėje, kapitalinio remonto techniniam projektui. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 28 vokiškos šeimos, o iki spalio mėnesio laukiama dar 33 šeimų su vaikais. Trumpuoju laikotarpiu atvykstančių karių vaikai gali rinktis tarp privačių tarptautinių ugdymo įstaigų arba naujosios vokiškos mokyklos.
Papildomas ikimokyklinio ugdymo pasirinkimas yra valstybinis lopšelis-darželis „Dainorėliai“, kuriame nuo 2024 metų veikia dvi vokiškos grupės. Nuo rugsėjo Vilniaus darželį „Dainorėliai“ lankys iki 20 Vokietijos brigados karių vaikų. Trečiadienį vyksiančiame sostinės tarybos posėdyje ketinama pritarti siūlymui sudaryti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos gynybos ministerija dėl karių vaikų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo sąlygų.
„Bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vokietijai buvo pasiūlytos kelios ugdymo įstaigų alternatyvos Vilniuje, kur nėra priėmimo eilėje laukiančių vaikų. Iš jų Vokietija pasirinko darželį-mokyklą „Dainorėliai“, pagal išreikštą poreikį, nuo rugsėjo bus pasirengta priimti iki 20 vaikų“, - nurodė G. Grubinskas.
Kaip skelbta anksčiau, birželį Vyriausybė nutarė, jog į Lietuvą perkeliamų Vokietijos brigados karių vaikai mokysis Vilniaus darželyje „Dainorėliai“ bei Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje. 77 primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas - per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis. Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Aiškėja daugiau detalių apie tai, kaip planuojama mokyti nuo rugsėjo į sostinės darželį-mokyklą „Dainorėliai“ pradėsiantiems eiti Vokietijos brigados karių vaikams.
Anot Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, Vokietijos karių vaikai bus ugdomi pagal lietuviškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. „Tiek lietuvių, tiek vokiečių grupes lankantys darželio-mokyklos „Dainorėliaiׅ“ vaikai dalyvaus bendrose šventėse, projektuose, ugdomosiose veiklose“, - teigia savivaldybės atstovas. Nurodoma, jog šalia įprastų pedagogų su Vokietijos brigados vaikais dirbs ir pedagogės, mokančios vokiečių kalbą - ikimokyklinio ugdymo mokytoja, kuri jau dirbo darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja, kuri dirbti darželyje-mokykloje pradėjo visai neseniai. „Šie vaikai į Lietuvą atvyksta ne trumpam laikotarpiui, todėl bus siekiama, kad visu buvimo Lietuvoje laikotarpiu jie sklandžiai įsilietų į mūsų visuomenę ir taptų pilnaverčiais jos nariais“, - sako G. Grubinskas.
Ruošiantis priimti naujus ugdytinius, Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ atliekamas remontas. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, nuo rugsėjo čia mokysis vienas vaikas. Iki tol, kol atvyks daugiau vokiečių karių vaikų, jį planuojama integruoti į lietuvių grupę. „Darželyje vokiečių karių vaikams numatyta visa ikimokyklinio ugdymo grupė. Vertinsime šeimų poreikius - gali atsirasti ir daugiau įstaigų, kurias lankytų vokiečių karių vaikai“, - pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Vokietijos brigados karių vaikai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, nuo 2024 m. ketina lankyti sostinėje įsikūrusias tarptautines mokyklas iki tol, kol atsiras galimybė mokytis vokiškoje mokykloje. ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas - per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis. Balandį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Alfons Mais teigė, jog kol kas nėra aišku, koks skaičius vokiečių karių į Lietuvą atvyks su savo artimaisiais. Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
tags: #vokietijos #ikimokyklinio #ugdymo #istaigos #foto
