Profesorė Stasys Šalkauskis (1886-1941) - viena ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių, filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir moksle. Jo gimimo metinės minima Šiauliuose tradiciniais renginiais, suburiančiais mokslininkus, pedagogus, moksleivius ir miesto bendruomenę.
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, gydytojo Julijono Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje. Jis buvo trečiasis vaikas šeimoje, nuo vaikystės dažnai sirgęs. Vėliau, 1888-1890 m., su šeima gyveno Rygoje, o po to grįžo į Šiaulius. Mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje, kurią baigė, o 1911 m. - Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1911 m. gyveno Samarkande, o nuo 1915 m. - Šveicarijoje. Čia, Fribūro universitete, 1915-1920 m. studijavo filosofiją, kur jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1920 m. grįžo į Lietuvą.
Grįžęs į Lietuvą, S. Šalkauskis aktyviai įsitraukė į akademinį ir visuomeninį gyvenimą. 1921-1922 m. Kaune dėstė Aukštuosiuose kursuose, o nuo 1922 m. iki 1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas). Čia jis dėstė filosofiją, pedagogiką, logiką ir estetiką, jam buvo suteiktas docento, o vėliau - profesoriaus vardas. 1922 m. jis tapo vienu iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigėjų, o 1938-1940 m. jai vadovavo. 1939-1940 m. S. Šalkauskis ėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus pareigas.
S. Šalkauskis buvo ne tik iškilus mokslininkas, bet ir aktyvus visuomenės bei kultūros veikėjas. Jis 1921-1922 m. redagavo žurnalą „Romuva“, o 1932-1934 m. - žurnalą „Židinys“. Jo raštai, tokie kaip „Kultūros-filosofijos metmenys“ (1926), „Visuomeninis auklėjimas“ (1932), „Lietuvių tauta ir ideologija“ (1933), „Ateitininkų ideologija“ (1933) ir „Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“ (1938), nagrinėjo svarbiausias lietuvių tautos ugdymo, ideologijos ir kultūros problemas.
Filosofas buvo pirmasis lietuvių mąstytojas, kurio raštai buvo skirti tautai ugdyti. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. Pasak prof. Arūno Sverdiolo, S. Šalkauskis buvo „tautos ugdytojas, grynuolis ir šviesuolis“, tikėjęs jaunimu ir matęs jame tautos ateitį.
Stasys Šalkauskis gyveno ir kūrė Šiauliuose, todėl miestas ypač jį mini ir pagerbia. Gegužės 16 d. Šiauliuose vyko tradiciniai renginiai, skirti jo gimimo metinėms, - mokslinė konferencija „Stasio Šalkauskio idėjos XXI amžiuje: tęstinumas ir nauji horizontai“, pagerbimo ceremonija ir piligriminis žygis „Vilties piligrimai - pašaukimų atradėjai“. Konferencijoje dalyvavo žymūs svečiai, dalijęsi įžvalgomis apie filosofo idėjų aktualumą.
Šiauliuose tęsiama prasminga tradicija minėti vieną iškiliausių krašto asmenybių. Renginių ciklas, skirtas S. Šalkauskio atminimui, apima mokslinę konferenciją, žygį, piešinių konkursą „Menas kaip žaidimas“, parodas, tokias kaip „Ką reiškia būti lietuviu? Ką pasakytų S. Šalkauskis?“ ir „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“. Taip pat veikia komiksų paroda „Komiksų mozaika: Stasys Šalkauskis ir Šiauliai“. Šie renginiai patvirtina, kad Stasys Šalkauskis išlieka svarbus intelektinis ir dorovinis kelrodis Šiaulių miestui.
Prof. S. Šalkauskio idėjos aktualios ir šiandien. Jis buvo vienas iš „pilnutinės demokratijos“ koncepcijos kūrėjų, siūlantis alternatyvą autoritarizmui ir liberaliai demokratijai. Taip pat jis ieškojo kraštutinumų sintezės tarp individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Jo filosofija nagrinėjo ir meno autonomiškumo sampratą, ir universalumo, harmonijos bei subordinacijos principus ugdyme.
Stasio Šalkauskio atminimui įamžinti 1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija. 2002 m. Šiaulių universitete atidaryta jo vardo auditorija, o 2007 m. Religijos studijų kolegijai suteiktas Stasio Šalkauskio vardas (dabar tai Stasio Šalkauskio kolegija). 2011 m. buvo išleistas jo vardo pašto ženklas.
S. Šalkauskis mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, netrukus po to, kai jam buvo pavesta vadovauti Vilniaus universitetui.
Stasys Šalkauskis (1886 m. gegužės 16 d. - 1941 m. gruodžio 4 d.) buvo filosofas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, gimęs Ariogaloje. Jo gyvenimo ir veiklos kelias neatsiejamai susijęs su Šiauliais, kur jis augo ir brendo, taip pat su Kaunu ir Vilniumi, kur dėstė ir kūrė. 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, o 1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro universitete Šveicarijoje, kur įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, o vėliau - Vytauto Didžiojo universitete, kur tapo profesoriumi ir universiteto rektoriumi. S. Šalkauskis buvo aktyvus lietuvių katalikų mokslo akademijos narys ir jos pirmininkas, taip pat vadovavo Ateitininkų federacijai. Jo redaguoti žurnalai „Romuva“ ir „Židinys“ buvo svarbūs kultūriniai leidiniai. Filosofas paliko reikšmingą darbų, nagrinėjančių tautos ugdymą, kultūrą ir ideologiją, rinkinį.
tags: #stasio #salkauskio #gimimo #data
