Vladimiras Vladimirovičius Putinas gimė 1952 m. spalio 7 d. tuometiniame Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge). Jo biografija apipinta įvairiais pasakojimais, tačiau oficialūs duomenys teigia, kad jis gimė būtent šiame mieste.
Nors oficialioji biografija teigia, kad Vladimiras Putinas gimė 1952 m. spalio 7 d. Leningrade, kai kurie šaltiniai pateikia kitokią informaciją. Lenkų žurnalistės Krystynos Redlich tyrimai kelia abejonių dėl oficialios versijos. Remiantis jos įsitikinimu, tikroji V. Putino motina galėjo būti Vera Putina, mirusi Sakartvele, o tėvas - eilinis vaikinas, ją apgavęs. Pasak šios versijos, Vera Putina išvyko į praktiką Uzbekistane, kur susipažino su kartvelų kareiviu Georgijumi Osipašviliu. Vedęs Verą, jis parsivežė ją į Sakartvelo kaimelį Metekhi. Mažasis Vova liko su moters tėvais. Pasakojama, kad jo patėvis jo nemylėjo, o nesantuokiniu vaiku Kaukaze būti buvo itin sunku. Vova buvo alkanas ir nusmurgęs, tačiau labai vertėsi. Šiame kaime jis išgyveno apie septynerius metus ir yra įrodymų, kad ten lankė mokyklą.
Vladimiras Putinas baigė teisės studijas Leningrado valstybiniame universitete. Tais pačiais metais, kai baigė universitetą, jis tapo KGB agentu. 1985 m. V. Putinas buvo išsiųstas dirbti žvalgybinį darbą į Drezdeną, tuometinę Rytų Vokietiją. Ten jis dirbo ir tada, kai griuvo Berlyno siena. 1990 m. būtent V. Putinui būnant Sankt Peterburge žlugo SSRS ir komunistinė ekonomikos sistema. Vėliau SSRS žlugimą V. Putinas pavadino „didžiausia XX a. geopolitine katastrofa“.
Ankstyvoji karjera ir politinės veiklos pradžia
1990-1996 m. V. Putinas užėmė įvairias pareigas Sankt Peterburgo administracijoje. Po SSRS žlugimo daug anksčiau valstybei priklausiusių bendrovių buvo privatizuotos.
1996-1998 m. jis dirbo Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijoje. 1998 m. V. Putinas prisijungė prie tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino komandos. B. Jelcinas jį paskyrė FSB (Federalinės saugumo tarnybos, KGB įpėdinės) vadovu. 1998-1999 m. ėjo Rusijos Federacinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus pareigas.
Nuo 1999 m. V. Putinas yra Rusijos saugumo tarybos narys. 1999 m. rugpjūčio-2000 m. gegužės mėnesiais ėjo Rusijos ministrų pirmininko pareigas.
Prezidento karjera ir politinis kelias
Nuo 2000 m. gegužės iki 2008 m. gegužės mėnesio V. Putinas ėjo Rusijos Federacijos prezidento pareigas. Jis buvo išrinktas 2000 m. kovą ir perrinktas 2004 m. kovą. Aukštos gamtinių išteklių kainos padėjo V. Putinui stabilizuoti padėtį šalyje ir palaikyti gana draugiškus santykius su Vakarais, nors iš principo jais nepasitikėjo.
Kadangi Rusijos Konstitucija neleido V. Putinui tapti prezidentu trečią kadenciją iš eilės, 2008 m. jis paliko šias pareigas, o prezidentu tapo Dmitrijus Medvedevas. Pakeitus Konstitucijos straipsnį, ribojantį Rusijos prezidento kadencijų skaičių, 2012 m. V. Putinas vėl buvo išrinktas prezidentu.
Po rinkimų represijos Rusijoje dar labiau sustiprėjo. Jo užsienio politika irgi tapo agresyvesnė. 2008 m. Rusija kariavo su Gruzija, o 2014 m. organizavo Krymo aneksiją ir ėmė remti Rytų Ukrainos separatistus (Donbaso karas). 2015 m. Rusija įsikišo į pilietinį karą Sirijoje, remdama šalies prezidentą Basharą al Assadą, o 2016 m., kaip manoma, kišosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai.
2024 m. kovo 17 d. pasibaigus vadinamiesiems „rinkimams“ ir oficialiai suskaičiavus visus balsus, Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, neva už Vladimirą Putiną balsavo 87,28 proc. rinkėjų. Oficialiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 77,44 proc. 2024 m. gegužės 7 d. per prabangią ceremoniją Kremliuje Vladimiras Putinas buvo prisaikdintas rekordinei penktajai kadencijai, turėdamas daugiau galių nei bet kada anksčiau.
V. Putinas yra ilgametis Rusijos politikos veikėjas, nuo 1998 metų ėjo šalies Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus pareigas, 1999 metais tapo Vyriausybės pirmininku, šias pareigas ėjo ir 2008-2012 metais. Pirmą kartą į prezidento postą politikas buvo išrinktas 2000 metais, vėliau sekė 2004, 2012 bei 2018 metų kadencijos.
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 m. spalio 7 d.) - Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge.
Užsienio politika ir tarptautiniai santykiai
Vladimiro Putino užsienio politika siekia sugrąžinti buvusį Rusijos tarptautinį autoritetą ir supervalstybės statusą. Jis priešinasi NATO plėtrai į Rytus. 2014 m. organizavo Krymo aneksiją ir ėmė remti Rytų Ukrainos separatistus (Donbaso karas), daro politinį ir ekonominį spaudimą Moldavijai, Sakartvelui ir kitoms gretimoms šalims.
2015 m. nusiuntė kariuomenę į pilietinio karo apimtą Siriją (Sirijos pilietinis karas). 2022 metų vasario 24 d. Rusija Vladimiro Putino įsakymu pradėjo karą prieš Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Armėniją, siekiančią įstoti į Europos Sąjungą, kad ji negalės būti ir Europos Sąjungos (ES), ir Maskvos vadovaujamo ekonominio aljanso dalimi. Armėnija negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare, tvyrant įtampai dėl Jerevano pro-Vakarietiškų ambicijų trečiadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos - iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos santykiai su Europa yra krizėje, tačiau pridūrė manantis, kad tai ne Maskvos kaltė. Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į Rusijos Saugumo tarybą. V. Putinas pridūrė, kad Rusija niekada neatsisakė atkurti ryšių su Europos valstėmis.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras. Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, - rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, - teigiama E.
Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo - teritorinio klausimo. „Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis nepriklausomai nuo derybų, kuriomis siekiama nutraukti jau beveik ketverius metus Ukrainoje vykstančias kovas, rezultato, pirmadienį Kyjive pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Naujausi JAV ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimai gali būti naudingi Rusijai, ketvirtadienį įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „NATO iširimo grėsmė, sankcijų Rusijai sušvelninimas, didžiulė energetikos krizė Europoje, pagalbos Ukrainai sustabdymas ir paskolos Kyjivui blokavimas, kurį vykdo [Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras] Orbanas - visa tai atrodo kaip [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino svajonių planas“, - parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kasmetiniame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje pasakytoje kalboje apkaltino Ukrainą bandant sabotuoti taikos procesą, rašo „Sky News“.
Vokietijos ekspertas Rolandas Freudensteinas, vienas iš NVO „Brussels Freedom Hub“ įkūrėjų, tai sakė komentare „Ukrinform“. „Ar Rusija nepatenkinta? Taip, žinoma. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija atsisakys trišalio susitikimo, karas gali užsitęsti. Anot jo, lemiamą vaidmenį įvykių raidoje vaidins JAV ir Europos įsitraukimo lygis. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Sky news“, rašo „Kanal 24“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad yra pasiruošęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. „Aš nežaidžiu žaidimų su Putinu. Aš pasiruošęs susitikti ir aš pasiruošęs kalbėtis“, - pareiškė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad susitiktų su V. Putinu „ne rusiškoje žemėje ir ne Baltarusijoje“. „Jei sąjungininkai šiame kare. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas - surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje priims Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto. Susitikimo metu bus aptariami naftos tiekimo klausimus, pranešė Maskva. Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė, palaikanti artimus ryšius su Maskva ir V.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė savo paties geopolitinių klaidų spąstuose, kurie pavertė Rusiją technologiškai atsilikusia, izoliuota valstybe, rašo „The Telegraph“. Britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė išsamią analizę, kurioje Rusijos vadovo strategija lyginama ne su didmeistrio partija, o su „pono Byno“ elgsena. 2000 metais, pradėjęs valdyti, V.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasiūlė sandorį JAV, skelbia „Politico“. Leidinio žiniomis, V. Putinas pasiūlė nutraukti žvalgybos informacijos perdavimą Iranui, jei JAV nutrauks jos teikimą Ukrainai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bijo Jungtinių Valstijų ir jų ginklų, praneša „Clash Report“. D. Trumpas pabrėžė, kad „NATO - tai mes (JAV)“, ir teigė, jog Rusijos prezidentas bijo būtent Jungtinių Valstijų. „Jis visiškai nebijo Europos.
JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Witkoffas pareiškė Maskvai perdavęs „griežtą“ perspėjimą nesidalyti su Iranu žvalgybine informacija apie taikinius regione. Tuo metu Kremlius atsisako aiškiai pasakyti, ar toks įspėjimas buvo gautas, o įtampa dėl karo Artimuosiuose Rytuose tik didėja. Vasario 28 d.
Vidaus politika ir visuomenės nuotaikos
V. Putinas rėmė oligarchus, kurie palaikė jį, ir triuškino tuos, kurie jo nepalaikė. Jo populiarumas greitai išaugo. Daugelis piliečių ypač žavėjosi Rusijos pergale antrajame Čečėnijos kare 1999 m., sugrąžinusia Rusijai valdžią šiame regione. Vienu pagrindiniu pretekstų pradėti karą Čečėnijoje tada tapo 1999 m. įvairiuose Rusijos miestuose įvykdyti išpuoliai - susprogdinti daugiabučiai namai. Vis dėlto tokie kaltinimai iki šiol neįrodyti, o keli situaciją tyrę žurnalistai vėliau buvo nužudyti.
Per pirmąsias dvi kadencijas V. Putinas palaikė gana draugiškus santykius su Vakarais, bet iš principo jais nepasitikėjo. Po rinkimų represijos Rusijoje dar labiau sustiprėjo. Jo užsienio politika irgi tapo agresyvesnė.
Ekonomistas Igoris Lipšicas teigia, kad Rusijoje vyksta keisti procesai, kurie yra nenaudingi Vladimirui Putinui, jo oligarchams ir smarkiai paveiks eilinius rusus. Atėjus sunkiems laikams režimas imasi drastiškų priemonių.
Žiniasklaida: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot žiniasklaidos, ragina oligarchus prisidėti prie sunkumų patiriančio valstybės biudžeto. Taip norima stabilizuoti valstybės finansus dėl didelių kaštų, kurių reikalauja karas Ukrainoje, rašo „Financial Times“ ir „The Bell“, remdamiesi su situacija susipaži...
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas oligarchams pranešė apie planus tęsti karą ir paragino savanoriškai prisidėti prie biudžeto, rašo „The Moscow Times“. Per uždarą susitikimą su oligarchais, įvykusį kovo 26 d. po Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) suvažiavimo, V.
Mobilizuotasis: mes - Putino gėda. Į frontą mobilizuotas Maksimas Kondraškinas (herojaus vardas dėl saugumo buvo pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) ten išbuvo pusketvirtų metų. Buvo sunkiai sužeistas, neteko kojos, tačiau, nepaisant to, galvoja, kad jam dar labai pasisekė. Daugumos 2022 metų rudenį mobilizuotųjų jau nebėra gyvų....
Vokietija penktadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų spaudimas sušvelninti kai kurias naftos sankcijas Rusijai, siekiant sumažinti augančias energijos kainas Artimųjų Rytų karo metu, gali padėti finansuoti Maskvos karą prieš Ukrainą.
Karas Ukrainoje yra Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Todėl jo eiga priklauso nuo asmeninės V. Putino valios. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Politico“. Interviu metu jo buvo paprašyta pasidalinti mintimis apie tai, kokia Rusija gali būti po V. Putino ir ar Ukrainos santykiai su Rusija gali tapti kitokie.
Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas teigia, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „silpnėja“, rašo „Sky News“. M. Kasjanovas, kuris dirbo ministru pirmininku valdant V. Putinui, sako, kad Rusijos vadovas „silpnėja“, o padėtis Rusijoje „darosi vis blogesnė ir blogesnė“. Jis taip pat sakė laidos vedėjai Jayne Seckeriui, kad savo veiksmais Ukrainoje V. Putinas „pavogė ateitį iš Rusijos kartų“.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad šalies branduolinių pajėgų plėtra dabar, pasibaigus paskutinei likusiai branduolinei sutarčiai su JAV, yra „absoliutus prioritetas“. „Branduolinės triados, kuri garantuoja Rusijos saugumą ir užtikrina veiksmingą strateginį atgrasymą bei jėgų pusiausvyrą pasaulyje, plėtra išlieka absoliutus prioritetas“, - vaizdo pranešime teigė V.
Putino iškilimo į valdžią šešėliai | Visas dokumentinis filmas
Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Teigiama, kad pokalbis truko maždaug valandą, rašo „24 Kanal“. Skelbiama, jog pokalbio metu buvo aptarti keli tarptautinės politikos klausimai, tarp jų - situacija Irane ir karas Ukrainoje. Taip pat, kaip nurodė V.
Rusija tiektų naftą ir dujas Europos pirkėjams, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas būtų „ilgalaikis“ ir nedarytų politinio spaudimo Maskvai, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Jei Europos įmonės ir Europos pirkėjai staiga nuspręs persiorientuoti ir pasiūlys mums ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą, laisvą nuo politinio spaudimo, tuomet pirmyn. Mes niekada neatsisakėme“, - sakė V.
Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V.
Karas Ukrainoje. Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą - grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos.
V. Putiną po tariamos pergalės pasveikino vos keletos šalių lyderiai.
Ekspertai: rinkimų Rusijoje rezultatai buvo suklastoti ir rusų nuotaikų neatspindi.
Ekspertas: Rusija Trumpo komandą įstūmė į labai nemalonią padėtį.
Rusija kelia reikalavimus, kad Ukraina pasitrauktų iš jos kontroliuojamos Donbaso dalies, ir „tada karas baigsis“. Apie tai žurnalistams papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, spaudimą Kyjivui daro ir JAV. Tiesa, Vašingtonas tai neigia.
„Nežinau, prie ko tai prives“: Rusijoje - keisti dalykai.
„Krizė - neišvengiama“: Rusijos karo tinklaraštininkai pakeitė toną. Ukrainos gebėjimas vykdyti strateginius smūgius prieš Rusiją kelia vis didesnį nerimą Rusijos ultranacionalistinėje informacinėje erdvėje, teigia Karo studijų instituto analitikai. Iš tiesų rusų karo tinklaraštininkų ar vadinamųjų ekspertų socialiniuose tinkluose, taip pat televizijos laidose vis da...
Putino padėjėjas mįslingai užsiminė apie JAV pasiūlymus dėl Ukrainos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pareiškė, kad JAV, esą, pateikė Maskvai keletą „įdomių pasiūlymų“, kaip užbaigti Rusijos karą su Ukraina, skelbia nv.ua, remdamasi Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS informacija.
Buvęs Rusijos premjeras: va tada Putinas pradės gauti rimtų pajamų. Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas mano, kad JAV sankcijų panaikinimas Rusijos naftai kol kas turės ribotą poveikį Kremliui. Vis dėlto, jei karas Irane užsitęs, šalies galimybės išties gali pagerėti.
Wadephulas: Putino noras neturi išsipildyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Mobilizuotasis: mes - Putino gėda. Į frontą mobilizuotas Maksimas Kondraškinas (herojaus vardas dėl saugumo buvo pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) ten išbuvo pusketvirtų metų. Buvo sunkiai sužeistas, neteko kojos, tačiau, nepaisant to, galvoja, kad jam dar labai pasisekė. Daugumos 2022 metų rudenį mobilizuotųjų jau nebėra gyvų....
Savo planus papasakojęs Putinas oligarchams turi „pasiūlymą“. Uždaro susitikimo su oligarchais, įvykusio kovo 26 d., po Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos suvažiavimo, metu Vladimiras Putinas pranešė apie ketinimą tęsti karą su Ukraina ir pasiūlė stambiajam verslui savanoriškai mokėti įmokas į biudžetą.
Pamatinė Rusijos ideologija niekada nepasikeitė. Todėl Ukraina turi sukurti tokias sąlygas, kurioms esant Rusija nustos egzistuoti kaip imperija, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas interviu metu „Al-Modon“. „Valdžios pasikeitimai Rusijoje nepakeitė jos esmės. Nepaisant dabartinio pavadinimo, jos pagrindinė ideologija išlieka nepakitusi“, - pabrėžė K.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tęsia karą Ukrainoje, kai padėtis fronte iš esmės yra aklavietėje, o šalies ekonomika patiria vis didesnių sunkumų, rašo „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad žiemos bombardavimo kampanija nesugebėjo priversti ukrainiečių kapituliuoti, nors per dar vieną masinę naktinę ataką dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“.
Ištremtoji Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad dedant intensyvias pastangas užbaigti karą Ukrainoje, jos šalis neturi tapti „paguodos prizu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak S.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kasmetiniame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje pasakytoje kalboje apkaltino Ukrainą bandant sabotuoti taikos procesą, rašo „Sky News“.
Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai. Apie tai jis kalbėjo savo naujausiame interviu BBC. Interviu buvo paskelbtas sekmadienį.
tags: #vladimiras #putinas #gimimo #vieta
