Vladas Žulkus (g. 1945 m. balandžio 16 d. Telšiuose) - žymus Lietuvos archeologas, istorikas ir pedagogas, kurio darbai padėjo giliau suprasti Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos istoriją bei kultūrą.
Asmeninis gyvenimas ir išsilavinimas
Vladas Žulkus gimė 1945 m. balandžio 16 d. Telšiuose. Mokyklą baigė Palangoje, o vėliau studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. Jo akademinis kelias tęsėsi Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kurį baigė 1976 m., įgydamas istoriko ir istorijos dėstytojo specialybę. Vėliau, 1985-1988 m., jis studijavo aspiratūroje TSRS Mokslų Akademijos Archeologijos institute Maskvoje, kur 1988 m. apgynė kandidatinę disertaciją tema „Klaipėda ir jos regionas XI-XVII amžiais“. Ši disertacija 1993 m. buvo nostrifikuota.
1964-1967 m. Vladas Žulkus tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Vėliau, nuo 1969 m. iki 1990 m., dirbo Paminklų konservavimo institute (vėliau - Klaipėdos restauravimo-projektavimo institutas) Klaipėdos skyriuje, kur ėjo jaunesniojo ir vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas, o nuo 1979 m. vadovavo archeologų grupei.

Akademinė ir profesinė karjera
Vlado Žulkaus profesinė karjera neatsiejama nuo Klaipėdos universiteto ir su juo susijusių mokslo įstaigų. 1990 m. jis tapo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje direktoriumi. Nuo 1992 m. dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, kuris 2003 m. buvo reorganizuotas į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Šiame centre jis ėjo direktoriaus pareigas 1993-1997 m. ir 2001-2002 m.
Nuo 1992 m. iki 2022 m. Vladas Žulkus dirbo ir Klaipėdos universitete, kur 1998-2001 m. vadovavo Istorijos katedrai, o nuo 2001 m. tapo profesoriumi. 2002-2011 m. jis ėjo Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, o nuo 2022 m. jam suteiktas rektoriaus emerito vardas.
Vlado Žulkaus iniciatyva buvo įkurtas Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (vėliau - Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas). Jis taip pat yra vienas iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vykdomo projekto „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“ vadovas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Moksliniai tyrimai ir publikacijos
Vladas Žulkus daugiausia tyrinėjo Klaipėdos senamiestį ir piliavietę (Klaipėdos pilis) bei kuršių geležies amžiaus paminklus. Jis yra pirmasis Lietuvoje pradėjęs povandeninės archeologijos tyrimus. Jo mokslinių interesų laukas apima Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos archeologiją, Baltijos jūros regiono istoriją.
Prof. habil. dr. Vladas Žulkus yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių Klaipėdos krašto ir Vakarų Lietuvos archeologijos temomis. Jo svarbesnės publikacijos apima tokias temas kaip:
- Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais (su L. Klimka, 1989)
- Klaipėdos senojo miesto raidos modelis (1991)
- Palangos viduramžių gyvenvietės (1997, anglų kalba 2007)
- Viduramžių Klaipėda: miestas ir pilys, archeologija ir istorija (2002)
- Kuršiai Baltijos jūros erdvėje (2004)
Jis taip pat yra keturių monografijų, keturių kolektyvinių monografijų ir daugiau kaip 50 tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, anglų, lenkų, rusų kalbomis autorius ir bendraautoris. Jo darbai publikuoti įvairiuose Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose.

Apdovanojimai ir pripažinimas
Vlado Žulkaus indėlis į Lietuvos archeologiją ir istorijos mokslą buvo įvertintas ne kartą. 2009 m. jis tapo Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityje laureatu už fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994-2008 m.)“. 2011 m. jam buvo įteiktas Gedimino ordino Karininko kryžius. Nuo 2011 m. jis yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, o nuo 2020 m. - narys emeritas. Taip pat jis yra UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys.
Dokumentinis filmukas apie Klaipėdos kraštą
Jo darbai ir tyrimai ne tik praturtino Lietuvos istorijos žinių bagažą, bet ir prisidėjo prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo.

