Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, nuo 2025-ųjų metų įsipareigojęs neprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais, prieš Šv. Velykas juos sugrąžino į parduotuvių lentynas, skelbia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Tokį elgesį organizacijos vadovė vadina pirkėjų apgavyste.
Gyvūnų teisių aktyvistės teigimu, parduotuvėje esantys kiaušiniai neturi specialaus žymėjimo, nurodančio, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos. „Čia, mano galva, yra klientų apgaudinėjimas. Nes tie kiaušiniai yra net nepažymėti, kad žmogus galėtų suprasti“, - Eltai teigė gyvūnų teisių aktyvistė.
Gyvūnų teisių aktyvistės teigimu, parduotuvėje esantys kiaušiniai neturi specialaus žymėjimo, nurodančio, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos. „Čia, mano galva, yra klientų apgaudinėjimas. Nes tie kiaušiniai yra net nepažymėti, kad žmogus galėtų suprasti“, - Eltai teigė gyvūnų teisių aktyvistė.
„Tu gali apgaudinėti dėl įvairių priežasčių, bet lygiai taip pat gali neapgaudinėti - gali sakyti, kad norėdami uždirbti daugiau per Velykas mes dabar įdėsime laikinai kažkokią prekę, kurios buvome įsipareigoję nepardavinėti“, - pridūrė ji.
„Prieš Velykas apsipirksiu tik tuose prekybos tinkluose, kurie savo pažadą klientams ir gyvūnams - nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais - įvykdė ir toliau sėkmingai vykdo. Vaitkevičiūtė. „Lidl“ tokį sprendimą vadina laikinu.
„Lidl Lietuva“ paaiškinimas
Savo ruožtu „Lidl Lietuva“ tikina, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į mažėjančią laisvai laikomų vištų kiaušinių pasiūlą regione bei siekį užtikrinti nenutrūkstamą prekių prieinamumą pirkėjams švenčių metu. „Ši priemonė yra būtina, kad apsaugotume tiekimo grandinės atsparumą ir užtikrintume, jog šis pagrindinis maisto produktas mūsų klientams būtų nuolat prieinamas už palankią žemą kainą. Šis pragmatiškas žingsnis leidžia garantuoti, kad mūsų klientai turės galimybę įsigyti būtinų maisto produktų ir svarbių ingredientų Velykų laikotarpiui už skirtingą kainą, kol mes toliau bendradarbiaujame su tiekėjais, didindami laisvai laikomų vištų kiaušinių kiekius“, - atsakyme Eltai teigė „Lidl Lietuva“ atstovai.
„Lidl“ lieka visiškai įsipareigojęs savo nuolatiniame asortimente Lietuvoje prekiauti tik 100 proc. laisvai laikomų arba ant kraiko vištų kiaušiniais. Savo nuolatiniame asortimente narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakėme dar 2025 metų sausį ir jų grąžinti į savo nuolatinį asortimentą neplanuojame. Nors kartu su partneriais jau esame padarę didelę pažangą ir Velykų laikotarpiu absoliučią daugumą asortimento sudaro laisvai laikomų vištų kiaušiniai, dėl dabartinių regioninių gamybos apribojimų bei ribotos laisvai laikomų vištų kiaušinių pasiūlos, siekdami užtikrinti nepertraukiamą produktų prieinamumą ir priimtiną kainą, vienkartiniu šiuo atveju trumpalaikiame proginiame pasiūlyme prieš Velykų laikotarpį laikinai pasiūlėme ir narvuose laikomų vištų kiaušinius“, - akcentavo jie.
Tiesa, verslas pripažįsta, kad apie laikinai į parduotuvių lentynas sugrąžinamą prekę komunikavo mažiau nei apie taikomas tvarumo praktikas. „Atsiprašome, kad informacija apie laikiną šio asortimento sugrąžinimą nebuvo taip plačiai komunikuota, kaip apie tvarumo įsipareigojimus“, - prekybos tinklo atstovai.
Istorija ir įsipareigimai
2025-ųjų kovo „Lidl Lietuva“ paskelbė oficialiai nutraukianti prekybą narvuose laikomų vištų kiaušiniais. „Šis sprendimas - vienas iš prekybos tinklo tvarumo strategijos žingsnių, siekiant prisidėti prie gyvūnų gerovės standartų gerinimo ir užtikrinti kuo tvaresnį asortimento pasirinkimą pirkėjams“, - tuomet išplatintame pranešime teigė prekybos tinklas. Be to, 2024 m. prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ pelnė apdovanojimą už tvarumo praktikas ir buvo pripažintas aplinkai draugiškiausia įmone Lietuvoje.
ELTA primena, kad 2024 m. duomenimis Europoje narvuose laikomų vištų kiaušinių įsipareigojo atsisakyti 1833 įmonės. Lietuvoje prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti daugiau nei 150 įmonių.
Europoje beveik 1 400 įmonių jau yra įsipareigojusios atsisakyti kiaušinių iš pačių blogiausių sąlygų. Šia linkme sparčiai juda ir Lietuvos verslai - prekybos ar narvuose laikomų vištų kiaušinių naudojimo gaminiuose atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti jau daugiau nei 150 įmonių. Didelė dalis pažadų jau yra įgyvendinti.
„Galime pasidžiaugti, kad iki 2026-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė daugiau nei 80 įmonių, tarp jų - „Mantinga“, „Maxima“, „IKI“, „Narvesen“, „Biržų duona“ „Subway“, „Narutis“, „Stikliai“ ir daugybė kitų. Tai rodo, kad pokytis yra įmanomas“, - teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Ne visi verslai laikosi pažadų
Vis dėlto ne visi verslai laikėsi savo pažadų. G. Vaitkevičiūtė pasakoja, jog dalis įmonių, neįgyvendinusių savo įsipareigojimų, nurodė, kad dėl paukščių gripo negali įsigyti tiek kiaušinių, kiek norėtų. Kai kurie verslai įsipareigojimo terminą nukėlė iki 2027 ar 2028 metų, kiti teigė palaipsniui didinantys ne narvuose laikomų vištų kiaušinių dalį, tačiau visiškai jų atsisakyti kol kas nepavyksta dėl ant kraiko laikomų vištų kiaušinių trūkumo ir aukštų kainų.
„Gavome pranešimų, kad kai kurie verslai, viešai atsisakę narvuose laikomų vištų kiaušinių, juos tyliai grąžino. Blogiausia, kai dalis tų kiaušinių atkeliauja iš šalių, kuriose laikymo sąlygos neatitinka ES standartų. Kas reiškia, kad gyvūnai laikomi dar blogiau nei Lietuvos narvuose. Ant pakuotės lengvai suprantamos ir matomos informacijos apie tai nėra.
„Lidl“, pavyzdžiui, oficialiai skelbia narvų kiaušinius pašalinę iš asortimento nuo 2025 metų sausio, tačiau prieš Velykas jie vėl atsirado lentynose. Verslas tai aiškina sezoniniu pasiūlos trūkumu, bet pirkėjas apie tai neinformuotas. Todėl raginu atkreipti dėmesį į perkamus kiaušinius. Jeigu ant kiaušinio yra numeris 3, tai reiškia, jis padėtas vištos, visą gyvenimą laikytos narve. O jei nėra jokio numerio - tai kiaušiniai iš dar prastesnių sąlygų“, - sako G. Vaitkevičiūtė.
„Dalis įmonių, viešai įsipareigojusių visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių, šio pažado neįvykdė. Mano žiniomis, šiuo metu bent 11 įmonių, klientams pažadėjusių nebeprekiauti kiaušiniais iš žiauriausių sąlygų iki 2025 m. pabaigos, vis dar tai daro“, - sako G. Vaitkevičūtė.
„Tušti narvai“ įvardija šias įsipareigojimo kol kas neįvykdžiusias įmones: „Crustum“, „Minordija“, „Čia market“, „Šilas“, „AVS prekyba“, „Best Western International“, „Radisson Blu“, „Pitlius“, „Mondelez Lietuva Production“, „Daumantai LT“ ir „Express Market“.
„Tai, kad didelė dalis įmonių Lietuvoje įsipareigojimą neprekiauti ir nenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių jau įgyvendino, rodo, jog gyvūnų gerovė ir įsipareigojimai klientams didžiajai daliai verslų rūpi. Tikimės, kad artimiausiu metu įsipareigojimus įgyvendins ir likę verslai“, - teigia G. Vaitkevičūtė.
Kiaušinių žymėjimas ir jo reikšmė
Kiaušinių žymėjimas numeriais 3, 2, 1 ar 0 nurodo, kokiomis sąlygomis laikomos kiaušinius dedančios vištos. Kuo mažesnis skaičius - tuo geresnės sąlygos.
- Nr. 3 - narvuose laikomos vištos, mažai erdvės, narve neužtenka vietos išskleisti sparnus.
- Nr. 2 - ant kraiko laikomos vištos, daugiau erdvės, vištos gali judėti ir išskleisti sparnus.
- Nr. 1 - laisvai laikomos vištos, daugiau erdvės, vištos gali išeiti į lauką.
- Nr. 0 - ekologiškai laikomos vištos, ekologiškas pašaras, daug erdvės, vištos gali išeiti į lauką.
Kiekvienas parduotuvėje parduodamas kiaušinis ir jo pakavimo dėžutė yra ženklinami. Prekybos tinklų atstovai aiškino, jog kiekvienas skaičius ar raidė pirkėjui pasako viską, nuo kiaušinio kilmės iki jo svorio ir laikymo sąlygų. „Ant dėžutės turi būti nurodytas pakavimo centro kodas, kiaušinių kokybės klasė, kiaušinių svorio kategorija, minimalus tinkamumo vartoti terminas, nuoroda apie vištų auginimo būdą bei kiaušinių laikymo sąlygos (patarimas kiaušinius laikyti šaltai). Kiekvienas dėžutėje esantis kiaušinis yra žymimas skaitiniu kodu, kurį sudaro skaičius, nurodantis vištų laikymo būdą (0, 1, 2 ar 3); šalies, kurioje registruotas paukštynas, raidinis kodas (pvz. LT) bei paukštynui suteikto veterinarinio patvirtinimo numeris“, - apie tai, į ką pirkėjams reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kiaušinius parduotuvėje, pasakojo prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Pagal kokybę kiaušiniai skirstomi į tris klases, kurios žymimos raidėmis AA, A ir B. „Jos priskiriamos atsižvelgiant į kiaušinio trynio išvaizdą ir baltymo storį. AA raidės žymi aukščiausios kokybės kiaušinius, A klasė - šiek tiek žemesnės kokybės nei AA kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai dažniausiai naudojami perdirbtiems produktams gaminti“, - aiškino prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kiaušinių svorį nusako standartinis ir visiems pažįstamas raidinis S, M, L ir XL žymėjimas. Kiaušiniai taip pat skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip auginamos vištos - nors dažnai tai sufleruoja žodžiai ant kiaušinių pakavimo dėžutės, pavyzdžiui, „Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai“, tam yra sukurta speciali žymėjimo sistema skaičiais nuo 0 iki 3. „0 pažymėti ekologiški kiaušiniai - vištos auginamos laikantis ekologinio ūkininkavimo standartų ir gali išeiti į lauką, 1 žymimi laisvai laikomų vištų kiaušiniai - vištoms sudaromos sąlygos laisvai būti lauko erdvėse, 2 žymimi ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai - vištoms sudaromos sąlygos laisvai judėti tvartuose, 3 pažymėti narvuose laikomų vištų kiaušiniai - vištos laikomos narvuose, ribotoje erdvėje“, - paaiškino prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
Kiaušinių spalva ir maistingumas
Vištų kiaušinių lukšto spalva priklauso tik nuo vištos veislės atmainos. Lietuvoje šiuo metu pramoniniuose paukštynuose laikomos dėslaus tipo vištų veislės - leghornai. Iš šios veislės vištų mokslininkų selekcininkų išvestos atskiros atmainos - krosai - gali dėti baltus ir rudus kiaušinius. Sovietmečiu vištas dedekles laikančiuose pramoniniuose paukštynuose buvo laikomos vištos, dedančios kiaušinius baltu lukštu, o kaimo žmonės namų sąlygomis laikydavo ir šiuo metu dažniausiai laiko vietinių veislių vištas, kurios deda kiaušinius rudu lukštu. Vyresnio amžiaus žmonėms išliko stereotipas, kad kiaušiniai rudu lukštu yra kaimiški, o baltu lukštu - pramoniniu būdu auginamų vištų kiaušiniai. Nuo 1990 metų pramoniniuose paukštynuose pradėtos auginti ir leghornų atmainos vištos, dedančios kiaušinius rudais lukštais.
Maistinės kiaušinių savybės visiškai nepriklauso nuo lukšto spalvos. Kiaušinių sudėčiai didžiausią įtaką turi lesalai ir laikymo sąlygos. Jei višta gauna visavertį lesalą, tuomet ji deda vertingus kiaušinius.
Tiek pramoniniu būdu laikomų, tiek ekologiniuose ar kaime laisvai laikomų vištų kiaušiniai savo sudėtimi (baltymais, mineralais ir vitaminais) paprastai labai nesiskiria, tačiau ekologiniuose ūkiuose ir kaime laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau karotinoidų. Karotinoidai svarbūs žmonių sveikatai. Į jų sudėtį įeinančio, pagrindine beta karotino, kaip vitamino A šaltinio, funkcija jau senai žinoma. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant vėžinių susirgimų, širdies bei akių ligų riziką.
Laisvėje laikomų vištų kiaušinių trynys dažniau būna ryškiai geltonas, tačiau tai lemia ne laikymo sąlygos, o pašarai. „Kai kurie ūkininkai į juos deda morkų, burokų išspaudų, tada trynys patamsėja. Jis taip pat tampa tamsesnis, kai vištos lesa daugiau žolės. Tačiau ir kiaušinių iš paukštynų tryniai gali būti tamsesni, jei į jų pašarus dedama karotinoidų, dažančių natūralių medžiagų. Karotinoidai - tai nesotieji angliavandeniliai, geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai. Tai, kad jų kiaušinyje yra, patvirtina ryškiai geltona trynio spalva“, - į ką atkreipti dėmesį patarė specialistai.
VMVT specialistai taip pat pabrėžė ir tai, jog nesvarbu, kokiu būdu paukštynuose yra auginamos vištos - jų kiaušiniai savo maistine verte beveik nesiskiria. „Vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei.
Kiaušinių laikymas ir galiojimo terminas
ES galiojančiais teisės aktais nustatyta, kad kiaušinio tinkamumo vartoti terminas yra ne ilgesnis kaip 28 dienos po jo padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5 C iki +18 C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, plauti tik prieš vartojimą. Kad būtų užtikrintas terminų laikymasis, rekomenduojama pirkti kiaušinius, supakuotus į pakuotes, kurių ženklinime būtų pateikta informacija apie kiaušinių vartojimo terminą ir kiti vartotojui naudingi duomenys. Virtus kiaušinius ne šaldytuve ilgiausiai galima laikyti ne daugiau kaip 2 paras, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius reikia dažyti tokį kiekį, kad juos suvartotumėte per 3 paras ir kad jų nereikėtų išmesti praėjus šventėms.
Kiaušinių rinka Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra užregistravusi ir veterinarinį patvirtinimą suteikusi 20 vištų dedeklių laikytojų. Didžiausias iš jų - ,,Vievio paukštynas“ , kuris 2008 m. pagamino per 300 milijonų vnt. Viso Lietuvoje per metus surenkama apie 1 milijardas kiaušinių. Daugiausia lietuviai valgo Lietuvoje auginamų vištų kiaušinius. Įvežami kiaušiniai iš Lenkijos sudaro nežymią dalį ir jie daugiausia parduodami turgavietėse. Prekybos tinklų parduotuvėse prekiaujama daugiausia tik lietuviškais kiaušiniais. Apie 200 milijonų kiaušinių 2008 m. buvo išvežta į kitas ES šalis.
„Renkantis kiaušinius vienu svarbiausių kriterijų išlieka kaina, todėl populiariausiais išlieka tie kiaušiniai, kurių kaina yra mažiausia - pažymėti trečiuoju numeriu. Ekologiški ar laisvai vaikštančių vištų kiaušiniai yra brangesni, žmonės juos renkasi kiek rečiau“, - prekybos tinklo patirtimi pasidalijo G.Kitovė. Tiesa, ji pridūrė, jog pirkėjai dažniau atsižvelgia į vištų laikymo sąlygas, o ir pats prekybos tinklas stengiasi prisidėti prie vištų gerovės - palyginti su praėjusias metais, narvuose laikomų vištų kiaušinių savo parduotuvių lentynose sumažino perpus, o iki 2025 metų planuoja jų visiškai atsisakyti. Panašia patirtimi pasidalijo ir kito prekybos tinklo atstovė. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių - laisvai laikomų vištų, ekologiški ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 81 proc. visų mūsų turimų kiaušinių asortimento. Skaičiai rodo, kad eilę metų narvuose laikomų vištų pardavimai mažėja - 2020-aisiais palyginti su 2023-aisiais narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis sumažėjo penktadaliu, pernai palyginus su 2022-aisiais - beveik 10 proc. O ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai, savo ruožtu, padidėjo 10 proc“, - statistika pasidalijo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. E.Krasauskienė taip pat pasidžiaugė, jog nepaisant pastarojo meto ekonominių iššūkių, ne narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis nuolat auga. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimente populiariausi yra 2 numeriu pažymėti kiaušiniai, kurie sudaro 64 proc. viso ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimento. Nr. 2 pažymėtų kiaušinių pardavimų apimtys, palyginti su 2020 m., išaugo 50 proc., o 2023 m. pardavimai augo dar 4 proc“, - pasidžiaugė E.Krasauskienė. Tiesa, pašnekovė pastebėjo, jog dėl didelės infliacijos 2022 metais, klientai ėmė rinktis mažesnės kainos alternatyvas.
Pasakojama, kad Skandinavijoje balti kiaušiniai kaip tik populiaresni už rudus. „Ir tai ateina labiau iš tų laikų, kai tais vadinamaisiais tarybiniais laikais industriniuose paukštynuose laikomos baltos vištos gamindavo baltus kiaušinius, tai žmonės traktuodavo, kad rudas kiaušinis yra kaimiškas, vertingesnis“, - aiškino A.
Yra kas baltų neperka, nes ieško tik lietuviškų kiaušinių, manydami, kad jie geresni. „Iš tiekėjų Latvijoje, Lenkijoje. Bet žymėjimų gali būti ir iš kitų rinkų, pavyzdžiui, Rumunijos“, - sakė S. „Žmonės labiau kreipia dėmesį į kainą, o ne iš kur yra tas kiaušinis. Dažniausiai atsivežame iš Estijos ir iš Švedijos, tai čia yra pagrindinė rinka“, - teigė L.
Kiek kiaušinių Velykų metu sveika suvalgyti?
Remiantis sveikos mitybos piramidės principu, sveikas žmogus turi vartoti maisto produktus, teikiančius organizmui visaverčius baltymus. Šioje grupėje yra gyvulių mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2-3 porcijas. Dietologų rekomenduojamas vartoti kiaušinių kiekis yra 2 kiaušiniai 2-3 kartus per savaitę, tai yra 4-6 kiaušiniai. Viename kiaušinyje yra apie 190 mg cholesterolio, todėl žmonėms, kurie yra jautrūs maiste esančiam cholesteroliui ir kurių kraujyje aukštas cholesterolio kiekis, reikėtų vartoti vieną kiaušinį. Tada cholesterolio norma neviršys 200mg. Arba reikia nevalgyti kiaušinių trynių, o tik baltymus, kuriuose cholesterolio nėra. Galima teigti, kad švenčių dienomis nereikėtų viršyti dienos normos - 2 kiaušinių.
