Kūdikio gimimas yra ypatingas įvykis, atnešantis daugybę pokyčių į šeimos gyvenimą. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą. Kai kuriems naujagimiams būdingų kraujosruvų. Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė. Naujagimio apsaugai nuo infekcijų svarbu, kad jis būtų maitinamas motinos pienu. Mamos pienas mažyliui - nepakeičiamas maisto šaltinis pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Pirmosios valandos ir dienos po gimimo
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją. Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad prasidėtų savalaikė motinos pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.
Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.
Naujagimio svoris pirmomis paromis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatariama naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties bei įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu. Naujagimis sveriamas pirmąją parą, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.
Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Naujagimio fizinės savybės ir sveikatos vertinimas
Pirmosios naujagimio apžiūros atliekamos gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta.
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas. Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius: Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros. Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo. Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas. Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams. „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites. Burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę. Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Apžiūrimoji, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Padukuose pilna raukšlių.
Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Naujagimio priežiūra
Kūdikių ženklų kalba. Visiems tėveliams nemalonu matyti savo kūdikius nelaimingus. Kai kūdikis kenčia nuo pilvo dieglių jis būna ne tik irzlus, bet ir stipriai verkia. Pasiruošti kūdikio priežiūrai tiesiog būtina. Žinojimas ir įvairios gudrybės jums padės įveikti įvairias bėdas, leis suprasti, kodėl mažylis neramus bei verkia, ir jam suteikti pagalbą.
Pilvo diegliai - vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius. Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus? Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro).
Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kas vakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Pavyzdžiui, daugelio mamų rekomenduojamas „Sudocrem“ kremas, kurio vandeniui nepralaidus pagrindas sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį jokioms dirginančioms medžiagoms (šlapimui ir išmatoms) liestis su oda. Be to, jo minkštinamasis poveikis padeda nuraminti sudirgintą odą ir ją sušvelninti, o sudėtyje esantis levandų aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris yra ypatingai svarbus sprendžiant užpakaliuko bėdas. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spręsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbata, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo. Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Likusios virkštelės dalis nukrenta per maždaug savaitę laiko nuo mažylio gimimo. Kai kurie kūdikiai netenka jos jau po dviejų ar trijų dienų. Būna atvejų, kad ši bambagyslės dalis, likusi pas vaiką, nukrenta tik po dviejų savaičių. Svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darysis neramus. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, skirtas užtikrinti saugumui (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.
Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.
Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Neaiškumų pirmosiomis dienomis ar net mėnesiais gali būti labai daug, tačiau, vaikui paaugus, daugelis mamų ir tėčių sutinka, kad nebuvo viskas taip sudėtinga, kaip atrodė tik gimus mažyliui. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.
Kūdikiai šilumą praranda kur kas greičiau nei suaugusieji. Didžioji jos dalis netenkama per galvos odą. Naujagimio galva visada turėtų būti pridengta. Vyšnių kauliukų pagalvėlė - šildyklė gali būti naudojama kaip natūrali priemonė sušildyti kūdikio lovytę ar vežimėlį prieš jį paguldant. Taip pat ji gali būti naudojama kaip šaltis - pamušalams, kai kūdikis karščiuoja.
Pasivaikščiojimas lauke yra būtinas tiek kūdikiui, tiek mamai. Buvimas gryname ore gerina nuotaiką, apetitą, miego kokybę, grūdina mažylį. Su naujagimiu į lauką galima išeiti jau kitą dieną po gimdymo, taigi pirmasis Jūsų išėjimas į lauką bus išvykstant iš gydymo įstaigos į namus. Su naujagimiu išeikite į lauką anksti ryte arba vėlyvą popietę, kai oras švelnus ir saulė ne tokia intensyvi. Naujagimio drabužiai turi būti lengvi, laisvi ir pagaminti iš kvėpuojančių medžiagų. Ir visiškai normalu, jeigu iš pradžių bus sunku suprasti, kaip vaikelį aprengti. Nors galite pasiruošti kuo geriau, bet kartais nepalankios oro sąlygos arba kitos aplinkybės gali sukelti netikėtumų. Vasaros metu dėl karščio mažylis dažniau gali prašyti krūties - tai normalu. Ramaus pirmo pasivaikščiojimo!
Vieni reikšmingiausių sklandaus kūdikio vystymosi pagalbininkų - žaislai. Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat.
Pledas yra vienas reikalingiausių daiktų auginant kūdikį. Kuo lauke užkloti kūdikį?
Kitos svarbios temos
Kūdikiai ir maži vaikai iki 3 metų yra itin jautrūs infekcijoms, virusams, nes jų imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs. Todėl mažyliai dažnai serga.
Mažylio, ypatingai naujagimio, nagučių priežiūra neretai tėveliams tampa tikru iššūkiu. Juk kūdikis yra toks mažytis, trapus, jautrus išoriniams dirgikliams.
Koks rankšluostis kūdikiui tinkamiausias? Šis klausimas labai dažnai kamuoja pirmagimio susilaukusius tėvelius.
Drėgnos servetėlės yra puiki šiuolaikinių tėvelių, auginančių mažylį, pagalbinė priemonė.
Priežiūra auginant kelis vaikus
Su kito vaiko žavesiu kyla naujų klausimų. Kaip žindysite naujagimį, jei pirmasis laipios per jus? Kaip galėsite prižiūrėti juos tuo pačiu metu? Kaip pavyks nešiotis visus tuos kūdikių daiktus? O kas bus, jei mažylis pradės verkti ir pažadins vyresnį vaikutį? Juk jis ką tik ėmė gerai miegoti. Ir ką pirmasis galvos apie kitą vaiką?
Štai keletas būdų, kad vyresnėlis lengviau priimtų antrą, trečią ar ketvirtą vaiką.
Iki gimdymo
Nuolat priminkite, kad laukiate kūdikio. Dar vieno šeimos nario atsiradimas mažam ar metų sulaukusiam vaikučiui yra abstraktus teiginys, tad reikia nuolat apie tai kalbėti. Kai jūsų pilvuką ims pastebėti kiti, paaiškinkite štai kaip: „Mamytės pilvuke yra kūdikis“ arba „Tu būsi puiki vyresnioji sesutė.“ Vaizdas vertesnis už tūkstantį žodžių. Rodykite vyresnėliui kūdikystės nuotraukas ir kalbėkite apie tai, kad dabar jis jau didelis berniukas. Leiskite vaikui pačiupinėti jūsų pilvuką. Tuo pat metu vis šnekėkite, kad jis bus didysis brolis ir naujagimis nepaprastai džiaugsis, turėdamas tokį užtarėją.
Ruošitės drauge su vaiku. Jei atrodo susidomėjęs, dalykitės su juo pasiruošimo rūpesčiais. Leiskite padėti papuošti kūdikio kambarį. Ištraukite senus žaislus, kuriuos jis norėtų padovanoti naujagimiui. Nenustebkite, jei vaikas ims savintis daiktus, kuriais jau keletą mėnesių nesidomėjo.
Ligoninėje
Vaikas labiausiai ilgisi jūsų. Jei vyresnėlis lankys jus (ir naujagimį) ligoninėje, tegul mažylis pabūna kūdikių kambaryje. Net labiausiai susižavėjęs vaikas vis viena ilgisi mamos, ir jei įėjęs pamatys, kaip laikote naujagimį, pamanys, kad šis pakeitė jį. Jei tėtis ar slaugė įneš kūdikį į palatą, naujagimis bus suvokiamas kaip dovana visai šeimai.
Vis kartokite, kad vaikas yra nuostabus didysis broliukas. Vos tik naujagimį įneš į palatą, pradėkite kalbėti: „Tu esi toks geras didysis brolis“ „Tu toks švelnus“ ir „Tavo sesutė labai laiminga, turėdama tokį brolį.“
Nenustebkite, jei vaikas išmėgins ribas, žiūrėdamas, kiek jūsų dėmesio gali gauti. Įprasčiausias elgesys - naujagimio mušimas. Vaikas nenori rimtai sužaloti kūdikio, jis tiesiog siekia pamatyti, kada atkreipsite į jį dėmesį. Tarkim, jis sėdės šalia naujagimio ir švelniai jį tapšnos, tada pasisuks, pažiūrės į jus ir elgesys taps vis šiurkštesnis, kol pagaliau trinktels mažyliui. Jei nuo pradžių skirsite vyresnėliui daug dėmesio, jam nereikės bjauriai elgtis, kad sulauktų meilės.
Palatoje išdėliokite keletą pažįstamų daiktų. Šalia naujagimio lovytėje padėkite porą vyresnėlio nuotraukų. Be to, naujo šeimos nario vardu įteikite jam dovanėlę ir leiskite išsirinkti daiktą, kurį jis norėtų padovanoti jaunesniam broliukui ar sesutei. Šitoks veiksmas skatina dalijimąsi.
Skirkite daugiau dėmesio. Tegu visi jūsų lankytojai ligoninėje ir namuose eina tiesiai prie vyresnėlio, pasilenkia ir pasisveikina, prieš skirdami dėmesio naujagimiui, kuriam dar nerūpi, kad jo nepaisoma, bet, patikėkite manimi, tai labai svarbu vyresnėliui. Įsivaizduokite, kad anksčiau visi įeidavo į kambarį ir puldavo jus myluoti, o dabar jie praeina kaip pro tuščią vietą ir visą dėmesį skiria kitam žmogui. Koks siaubingas jausmas!
Namuose
Skirkite laiko tik judviem. Jei mama vyresnėliui visada skaitydavo pasaką, tegul taip būna ir toliau. Jei tėtis vesdavosi jį į parką, tegu tai daro ir gimus antram vaikučiui. Stenkitės laikytis senos dienotvarkės, kad vaikas sulauktų kuo daugiau jūsų dėmesio. Gali atrodyti, kad vyresnėliui skiriama daugiau dėmesio nei anksčiau, o naujagimio nepaisoma.
Žinoma, jūs, kaip šeima, privalote būti drauge, bet svarbu, kad vyresnėlis jaustųsi kuo svarbesnis. Esu matęs, kad didieji vaikai iš pradžių labai žavisi naujagimiu, o po poros dienų klausia tėvų: „Ar dabar kūdikis jau važiuos namo?“ Kai tėvai paaiškina, kad tai jo namai, duktė atšauna: „Ne, dabar kūdikis važiuos į kitus namus“, tarsi jis būtų nauja, bet jau pabodusi lėlė.
Visiems patinka dovanos. Namuose turėkite mažų dovanėlių vyresnėliui. Kiekvienas lankytojas atneša po dovaną naujagimiui, o didįjį dažnai pamiršta. Skirkite vyresnėliui darbų ir leiskite jaustis atsakingam. Visa, ką darote su naujagimiu (maitinate, keičiate vystyklus, paimate ant rankų, kai jis verkia), yra dėmesio atėmimas iš vyresnėlio.
Štai kodėl daugelis jų vėl nori gerti iš buteliuko, mūvėti vystyklus ar miegoti vaikiškoje lovytėje - jie jaučia, kad tai geras būdas sulaukti jūsų dėmesio. Kai žindote, nenustebkite, jei pirmagimis norės užsikarti jums ant kelių, tad skirkite jam darbą. Pasakykite: „Žinai, išties pagelbėtum mamytei, jei padėtum ranką man ant kelio” arba „Branguti, ar galėtum atnešti vystyklą savo broliukui?“ Tačiau gali būti atvejų, kai tiesiog turėsite pasakyti: „Mamytė dabar užsiėmusi, pažaisiu su tavimi vėliau“, kad ir kaip įtūžtų vyresnėlis.
Mano mėgstamiausias būdas suvienodinti dėmesį yra vyresnio vaiko akivaizdoje papeikti naujagimį.
