Daugelį metų tėvams ir globėjams buvo rekomenduojama kūdikius papildomu maistu (šalia žmogaus pieno ir/ar adaptuoto mišinio) primaitinti sulaukus vos 4 mėn. Vis dėlto, išskiriami 3 požymiai, kurie atsiradę kartu, maždaug 6 mėn. amžiaus, rodo, kad kūdikis yra pasirengęs primaitinimui. 2017 m. atnaujintoje ESPGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos ir mitybos draugijos) pozicijoje teigiama, kad nors maitinimas išimtinai tik motinos pienu iki ∼6 mėn. yra pageidaujamas tikslas, visi kūdikiai turėtų pradėti papildomą maitinimą iki 26 savaičių t. y. 7-tojo mėn. pradžios (bet ne anksčiau kaip 17 savaičių t. y. Rekomendacija grįsta moksliniais kūdikio raidos tyrimais bei tuo, kas geriausia kūdikio virškinimo trakto, inkstų funkcijai bei motoriniams įgūdžiams, kad kūdikis galėtų saugiai susidoroti su papildomu maistu.

Kai kurie kūdikiai gali būti pasiruošę šiek tiek anksčiau, bet „maždaug” 6 mėn. Visi vaikai individualūs. Jie auga, vystosi ir net pasirengia valgyti papildomą maistą (šalia motinos pieno ir/ar adaptuoto pieno mišinio) skirtingais etapais. Pagrindinės organizacijos pabrėžia, kaip svarbu sulaukti kūdikio pasiruošimo primaitinimui ženklų, kurie paprastai atsiranda ≈6 mėn. Kai kūdikis sulaukia šešių mėnesių amžiaus, tėvams atsiveria naujas, jaudinantis, bet kartu ir nerimą keliantis etapas - pirmoji pažintis su maisto skoniais.

Per daug anksti pradedamas primaitinimas neturi jokių pranašumų ir yra siejamas su didesne VT bei kvėpavimo takų infekcijų rizika. Per daug vėlai pradedamas primaitinimas (vėliau kaip 6 mėnesiai) taip pat nerekomenduojamas; atidėtas kieto maisto įvedimas gali prisidėti prie maistinių medžiagų (ypač geležies, cinko, B vitaminų) trūkumo, paskatinti išrankų valgymą. Sulaukus 6 mėn. maistingas maistas būtinas optimaliam augimui. Individualiu atveju, prižiūrintis gydytojas, gali rekomenduoti pradėti primaitinimą anksčiau. Toks elgesys dažnai klaidingai interpretuojamas, kaip pasirengimo požymiai, nors tai, dažniausiai, yra tik normali kūdikio vystymosi dalis sulaukus tokio amžiaus. Žinoma, visada pravartu atkreipti dėmesį ar kai kurie iš šių požymių atsiranda kartu su pagrindiniais pasirengimo ženklais.

Kada kūdikis yra pasirengęs primaitinimui?

Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti. Jei į daugumą šių punktų galite atsakyti teigiamai, drąsiai pamėginkite pradėti ragavimo kelionę. Tik svarbu suvokti, kad mūsų kūdikiai yra mažos asmenybės, kurios elgsis taip, kaip joms tuo metu atrodys, ar kokia bus jų nuotaika. Ir tikrai neatsižvelgs į jūsų poreikius, lūkesčius ar planus. Todėl net jei mažylis ir siunčia visus signalus, kad yra pasirengęs pradėti valgyti, jis labai drąsiai gali pirmąjį kąsnį spjauti lauk, protestuoti ir atsisakyti. Nes gal, pvz., yra pavargęs ar jo nuotaika prasta. Tad nesijaudinkite! Kitą dieną mėginkite iš naujo.

Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis. Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto.

Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus turi liežuvio stūmimo refleksą - patekusį maistą jie tiesiog stumia iš burnos. Sulaukus maždaug pusės metų, šis refleksas išnyksta. Tai vienas iš svarbiausių požymių, rodančių, kad kūdikis pasirengęs primaitinimui.

Kūdikio pasirengimo primaitinimui požymiai:

• Kūdikis gali savarankiškai sėdėti arba sėdėti su minimalia atrama.
• Kūdikis tvirtai laiko galvą ir gali ją judinti nepriklausomai nuo kūno.
• Kūdikis demonstruoja susidomėjimą maistu: stebi, ką valgo kiti, bando paimti maistą ir dėti jį į burną.
• Kūdikis atlieka kramtomuosius judesius.
• Išnykęs liežuvio stūmimo refleksas (maistas nebėra automatiškai stumiamas iš burnos).

Kai kurie tėvai mano, kad vaikas naktimis prabunda dėl alkio, taigi jie pradeda anksti primaitinti mažylį, tikėdamiesi, kad, gavęs papildomo maisto, jis išmiegos iki ryto. Tačiau kūdikiai naktį prabunda dėl daugybės priežasčių, ir nėra jokių įrodymų, kad primaitinimas išsprendžia problemą.

Maždaug keturių mėnesių vaikutis jau darosi budresnis ir daugiau laiko išbūna aktyvus nei jaunesnis kūdikis. Atlikti tyrimai rodo, kad įprastai apie 4 mėnesių amžiaus kūdikių svorio augimas sulėtėja (ypač žindomų vaikų). Maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda žavėtis visokia kasdienio šeimos gyvenimo veikla: rengimusi, prausimusi, tvarkymusi ir valgymu. Burna besimokantys naudotis kūdikiai labai mėgsta tobulinti įgūdžius. Visi burna atliekami veiksmai vienodai susiję tiek su kalbėjimu, tiek su valgymu.

Didelio svorio kūdikis. Esama kūdikių, kurie gimė didelio svorio dėl genetinių savybių arba greitai jo priauga, nes gauna daugiau maisto, nei jiems reikia (dažniausiai jei yra maitinami pieno mišiniu). Tokių mažylių primaitinti nereikia. Jų virškinimo ir imuninės sistemos nėra labiau subrendusios nei kitų tokio paties amžiaus kūdikių, taigi jiems kyla lygiai tokia pati rizika kaip ir kitiems kūdikiams susirgti infekcinėmis ar alerginėmis ligomis, jei primaitinti bus pradėta per anksti. Nuostata, kad didelio svorio kūdikius reikia anksti primaitinti, mus pasiekė iš 1950-1960 metų - tuomet buvo klaidingai manoma, kad maždaug 5,5 kg svorio kūdikiams jau reikia pradėti duoti kieto maisto. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius vaikui, daug ar mažai jis svertų, reikia tik pieno.

Kūdikio primaitinimo būdai

Artėjant primaitinimo pradžiai, tėvus neretai apninka abejonės, ar mažylis jau tam pasiruošęs, kokį primaitinimo būdą pasirinkti, nuo kokios daržovės pradėti. Be abejonės, naudinga pasidomėti abiem pagrindiniais primaitinimo būdais, kurie skiriasi pateikiamo maisto būdu - gabalėliais arba tyrelėmis, ir pasvarstyti, kuris būtų priimtinesnis jums. Primaitinimo pradžioje išties svarbu, kad būtent jūs jaustumėtės komfortiškai ir ramiai, nes tėvų emocijos labai greitai persiduoda mažyliui.

Kūdikio vadovaujamas primaitinimas (Baby-Led Weaning, BLW)

Daugelis tėvų galbūt yra girdėję stebuklingą anglišką santrumpą BLW ar pavadinimą „baby led weaning“? Lietuviškas šios santrumpos ir ja užkoduotos frazės atitikmuo būtų „kūdikio vadovaujamas primaitinimas“. Šiais žodžiais apibūdinamą procesą sklandžiau ir aiškiau galima vadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais susmulkintu kietu maistu, papildomu maitinimu kieto maisto gabaliukais ar panašiai. Taip ir mes vadiname kūdikio primaitinimo metodą, kurį taikant vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios. Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley, dažnai vadinama šio metodo pradininke. ,,Frėją maitinu Baby-led weaning metodika. Tai tikrai smagus būdas maitintis. Pats vaikas pasirenka, ko ir kiek nori suvalgyti, o ne mama, kuri stovi su košės pilnu šaukštu, įsivaizduodama, kad būtent jos jam reikia.

Mažyliams maistas patiekiamas piršto dydžio gabalėliais. Siūlomas maistas turėtų būti pakankamai minkštas, kad mažylis pajėgtų jį sutrinti dantenomis (orientacijai - jūs maistą nesunkiai galite sutrinti tarp pirštų), tačiau ne per minkštas, kad suėmus delniuku iškart nesusitrintų į košelę. Kalbant apie BLW, labai svarbus ir savarankiško valgymo aspektas - ne veltui šis metodas pavadintas kūdikio vadovaujamu primaitinimu.

Kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė nei tada, kai maitinama šaukštu košele. Iš pradžių ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis.

Kaip atpažinti, kad kūdikis springsta?

• Vaikas pravėręs burną ir stumia liežuvį į priekį.
• Vaikas spjaudosi ir kosti.
• Jei užspringimas dalinis, vaikas gali pradėti kosėti.

Gabaliukais patiekiamu kietu maistu primaitinamas vaikas išmoksta valgyti jam tinkamu laiku ir tempu. Taip patenkinamas maisto medžiagų poreikis, o kartu tobulėja ir mažylio savarankiško valgymo įgūdžiai bei organizmo gebėjimas pasisavinti kietą maistą. Kramtymas treniruoja žandikaulius ir liežuvį, o tai padeda greičiau vystytis kalbai. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį.

Vienas iš pačių svarbiausių būdų, kuriuo kūdikis pažįsta pasaulį, - lytėjimas. Gebėjimas pavalgyti pačiam stiprina mažylio pasitikėjimą savimi.

Primaitinimas tyrelėmis

Primaitinant tyrelėmis pradedama nuo visiškai sutrinto maisto. Dažniausiai maistą šaukšteliu siūlo tėvai, kadangi dėl skystos konsistencijos mažyliui sudėtinga valgyti pačiam. Šaukšteliu vaiką labai lengva permaitinti, o nereikalingos kalorijos skatina nutukimą.

Abiejų būdų derinys

Tikrai neprivaloma pasirinkti tik vieno primaitinimo būdo. Drąsiai galima derinti abu primaitinimo būdus: duoti valgyti trinto maisto ir šalia patiekti tų pačių ingredientų gabalėlius. Taip pat galima pradėti ne nuo visiškai skystų tyrelių, bet siūlyti tirštesnę košę, kurią kūdikiui bus lengviau rankomis kabinti ir įsidėti į burną pačiam. Palaipsniui košėje galima palikti gumulėlių ir tokiu būdu padėti mažyliui treniruotis kramtyti. Pradėję primaitinti galite išbandyti visus aprašytus būdus ir stebėti savo mažylį - jis tikrai parodys, kuris būdas jam įdomesnis ir priimtinesnis.

Nuo ko pradėti primaitinti?

Yra kelios teorijos, rekomenduojančios skirtingą primaitinimo tempą bei būdą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažylius pradėti primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Kada jūsų kūdikis bus pasirengęs pradėti valgyti, nuspręsite jūs, stebėdami ir atsižvelgdami į kūdikio siunčiamus ženklus bei gydytojo rekomendacijas.

Pirmosios daržovės ir vaisiai

Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia virti garuose, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Geriausios pirmosios daržovės: pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija bei avokadas.

Pirmąją daržovę duokite bent kelias dienas - įsitikinus, kad vaikui nepasireiškia alerginė arba maisto netoleravimo reakcija, pridėkite dar vieną. Pavyzdžiui, pradėjus primaitinti nuo moliūgo po kelių dienų ar savaitės galite duoti paragauti cukinijos, po kelių dienų - saldžiosios bulvės, dar po kelių - brokolio. Stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, ar nepučia pilvuko, ar nepasireiškia kiti negalavimai.

Visiškai normalu, kad kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iškart pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Geležis - svarbi nuo 6 mėnesių

Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.

Kruopų košės

Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės.

Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų.

Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio. Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami. Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę. Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Tradicinis grikių paruošimo būdas - virimas puikiai tinka kūdikiams.

Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių. Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.

Kiti svarbūs aspektai

Riebalai

Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug.

Alergenų turintis maistas

Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y. Gliutenas. Cukrus ir druska. Geležis. Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos). Vegetariška ir veganiška mityba. Požiūris į maistą. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.

Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti). Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus.

Karvės pienas

Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn.

Druska ir cukrus

Nerekomenduojama kūdikiui duoti maisto su druska - kūdikis dar negali jos apdoroti. Taip pat reikėtų vengti cukraus iki vienerių metų.

Kiti produktai

Daug smulkių kaulų turinčių žuvų - tai pavojus užspringti. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.

Maisto įvairovė

Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.

Kūdikio primaitinimo planas (orientacinis)

Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.

Tinkami indai ir įrankiai

Tinkamai parinkti indai ir įrankiai gali gerokai palengvinti kūdikio primaitinimą, suteikdami jam smagią, saugią ir patogią patirtį. Pasirinkę tinkamus įrankius, seilinukus, lėkštes ir puodelius, užtikrinsite, kad valgymas bus ne tik maistingas, bet ir malonus.

• Pirmieji kūdikio įrankiai turi būti lengvi, ergonomiški ir pritaikyti jo mažoms rankytėms. Rekomenduojama rinktis stalo įrankius su neslystančiomis rankenėlėmis, kad kūdikiui būtų patogu juos paimti ir laikyti.
• Lėkštės su skyriais leidžia atskirti skirtingus maisto produktus ir tekstūras, skatina sveikos mitybos įpročius bei stimuliuoja kūdikio motorinę raidą.
• Indai su limpančiu dugnu padeda išvengti situacijų, kai vaikas numeta lėkštę ar dubenėlį ant grindų.
• Kūdikio primaitinimo etape švara yra ypač svarbi, todėl rekomenduojama rinktis lengvai išardomus indus, kad plyšiuose ar tarpuose nesikauptų maisto likučiai ir bakterijos.
• Puodeliai ir gertuvės. Pradėjus primaitinimą, svarbu pasirinkti kūdikio gebėjimams pritaikytą puodelį ar gertuvę. Geriausia rinktis lengvus, mažoms rankytėms patogiai suimamus puodelius su minkštais kraštais arba rankenėlėmis. Iš visų kūdikiams skirtų gertuvių tinkamiausia yra 360 laipsnių modelio gertuvė, nes ji mažiausiai trukdo taisyklingam žandikaulio vystymuisi.

tags: #viskas #apie #kudikio #primaitinima

• Parama gyvūnams Lietuvoje
• Vyro vaisingumo tyrimas
• Vaikų gebėjimų ugdymas
• Žaismingas mokymasis su kompiuteriais
• Tikrumas gimsta tikrume