Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ šį kartą kviečia pokalbiui dvi įkvepiančias mamas: verslininkę, laidų vedėją Katažiną Bylinską ir „Mamų darbo biržos“ įkūrėją Viktoriją Voitkevič. Abi moterys dalijasi asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip derinti motinystę su karjera, ir atvirai kalba apie sunkumus, su kuriais susiduria daugelis tėvų grįždami į darbo rinką. Kalbamės apie tai, kaip išlikti pasitikinčiai savimi, ieškoti darbo po motinystės atostogų ir rasti balansą tarp šeimos ir darbo.
Viktorija atvirauja apie sunkumus, su kuriais susiduria mamos, grįždamos į darbo rinką: „Grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai?“ Ji pabrėžia, kad būtent šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška.
Katažina Bylinska pritaria, kad svarbiausia - rasti balansą tarp šeimos ir darbo. „Motinystė nereikalauja atsisakyti karjeros. Reikia tik atrasti būdus, kaip suderinti šiuos du gyvenimo aspektus“, - sako moteris. Ji dalijasi savo patirtimi, kaip verslą vystė kartu su vyru ir kaip pirmaisiais metais teko laviruoti tarp verslo ir šeimos.
Viktorija pasakoja, kaip „Mamų darbo birža“ per keletą mėnesių pritraukė dešimtis tūkstančių mamų, ieškančių darbo. „Bendruomenė augo greitai, nes ši tema aktuali daugeliui. Motinystė neturi tapti kliūtimi siekti karjeros“, - sako Viktorija.
Laidos vedėjas Simonas užduoda klausimą visoms mamoms: kaip atgauti pasitikėjimą savimi po ilgesnės pertraukos?
Motinystė - darbas, kuriam reikia pasirengimo
Karjera ir darbinės patirtys tampa pagrindiniu mūsų gyvenimo centru, jame praleidžiame didžiąją dalį savo būdravimo laiko, ten sužinome apie save daug naujų dalykų, ten išgyvename daug emocinių situacijų, tiek džiugių, tiek sunkių. O kai tampi mama, visa tai taip akimirksniu pasitraukia į nežinia kelintą planą, buvęs kone svarbiausias užsiėmimas gyvenime tampa visai nebeaktualus. Tad kaip, kokiu būdu ten grįžti, kai jis tapo toks tolimas? Kaip prisijaukinti jį atgal?
Daugelis moterų, įskaitant ir autorę, renkasi trečius metus būti su vaikučiu, o ne grįžti į darbą. Tam įtakos turi galybė faktorių. Tačiau motinystės patirtis tikrai parodo, kad čia irgi yra labai svarbus "darbas" - auginti žmogų, kad jame atrandame tikrąją pilnatvę ir idealu būtų to nenutraukti tiesiog kai vaikui sueina dveji.
Visuomenė vis tik nėra pritaikyta natūraliai motinystei. Tačiau mamų kūrybiškumas rasti būdų, kaip auginti natūraliai ir išlikti socialiai aktyviomis žavi. Motinystė tikriausiai ne vienai pažadino ar įžiebė ir verslumo ugnelę, kurios gal anksčiau ir nežinojo esant. Patinka skaityti ir girdėti iš mamų, kurios imasi visai naujos veiklos motinystėje, nei dirbo anksčiau, asmeninius pasidalinimus. Dabar esame visai kitos nei buvome anksčiau, tad vargu ar norisi užsiimti tais dalykais, kurie tiko mums anksčiau. Dabar tai gali tiesiog nebetikti vertybiškai, laiko ar atlygio atžvilgiu, ir viskas su tuo yra OK. Jeigu kyla pasipriešinimas ar nenoras grįžti ar dirbti buvusį darbą, gal jis tiesiog jums nebetinka. Skatinu nebijoti ir klausyti savęs, atrasti kažką naujo, tai gali labai praturtinti jūsų gyvenimą. Ir nebūtinai tai kažkoks konkretus kitas darbas, gal tiesiog užsiėmimas, hobis, pomėgis. Viena mama net juokavo, kad visos mamos atranda rankdarbius iš naujo.
Patinka dirbti esant mama, dirbti sau, savo ritmu, prisitaikant prie vaiko poreikių ir kartu toliau išlikti aktyvia, veikia, savo asmeninių motyvų vedama judėti į priekį. Žinoma, kad dirbti su mažu vaiku yra papildomas iššūkis, aišku, kad tai pareikalauja papildomų planavimo, organizavimo, derinimo įgūdžių, santykių išbandymų, bet labiausiai reikia pagalbos ir palaikymo iš aplinkos. Kartais tikrai atrodo, kad visko per daug, o kartais viskas taip gražiai dera tarpusavyje. Nors ir neturime tos natūralios bendruomenės, kaip mūsų protėviai, bet ir nuotoliniu būdu gaunamas emocinis palaikymas yra labai daug.
Labai svarbu padėkoti visoms sekančioms puslapį „Natūrali Motinystė“, jūsų širdelės padeda judėti į priekį tais sunkesniais momentais (ypač po ilgo miego nepritekliaus ir susikaupusių darbų skaičiaus), o kai vėl viskas stojasi į savas vėžias, esate tokia patenkinta savimi ir džiaugiasi, kad gali dirbti tai, kas patinka ir tinka šiuo metu, kai esate mama.
Lietuvos darbo rinkos ypatumai ir motinystės išmokos
Lietuvoje geros sąlygos palyginti su kitomis šalimis: mamos turi 100 proc. apmokamas nėštumo ir gimdymo atostogas ir iš dalies apmokamas vaiko priežiūros atostogas iki 2 metų. Atlyginimo dalis, kuri yra kompensuojama, keičiasi gana dažnai, o reaguojant į Europos Sąjungos pastangas suvienodinti ir pagerinti minimalią motinų apsaugą darbo rinkoje Lietuvoje nebūtinai atsiliepia teigiamais pokyčiais.
Grįžimas į darbo rinką svarbus, nes moteris kaip darbuotoja ilgą laiką augindama vaikus namuose praranda kvalifikaciją ir tampa ne tokia patraukli darbuotoja. Tačiau taip pat svarbus ir kūdikio ar mažo vaiko žindymas.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis:
- Nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio (jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai).
- Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, - 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
- Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) pašalpų.
Darbo galimybės vaiko priežiūros metu:
Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos.
Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų.
Dažnai nustebina šeimas, kuomet pasakoma, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.
Vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.
Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatymas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.
Darbo vietos išsaugojimas ir tėvystės atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis pagal šio straipsnio 1 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (atvejai, kai darbo sutartį galima nutraukti be įspėjimo). Atsižvelgiant į tai, kad Jūs planuojate dvejiems metams eiti tėvystės atostogų, minėtu atostogų laikotarpiu pagal bendrąją taisyklę Jus yra draudžiama atleisti.
Kai nemiega pinigai. Investavimo projekte – Makaliaus strategijos ir psichologės patarimai
Žindymas ir darbas: iššūkiai ir sprendimai
Kai pasirenkate dar kurį laiką žindyti, yra įvairių aspektų, apie kuriuos reikėtų pagalvoti ir tinkamai pasiruošti. Darbų skirtingumas. Priklausomai nuo darbo pobūdžio žindymą ir darbą gali būti lengva derinti. Jeigu galite dirbti laisvu grafiku, nepilną darbo dieną ar turite lankstų darbo grafiką, jeigu galite dirbti nuotoliniu būdu - žindymo ir darbo derinimas bus mažiau sudėtingas.
Vienintelis nuotolinio darbo aspektas, apie kurį reikėtų pagalvoti - tai darbas namuose, kuriuose bus ir jūsų kūdikis. Ar galima išvykti į komandiruotes ir tęsti žindymą? Taip, galima. Grįžus iš darbo, laisvadienių ir savaitgalių metu žindymas gali būti neribojamas ir jeigu tenka pieną ištraukti darbe, kai esate su kūdikiu, kuris žinda pats, pieno traukti nebereikia.
Kūdikio maitinimas darbe:
- Kūdikiai iki 6 mėnesių: Turėtų būti išimtinai maitinami tik motinos pienu - žindomi arba pamaitinami ištrauktu pienu. Tad išeinant į darbą šiuo laikotarpiu reikėtų galvoti apie tai, kad jums darbo metu reikės traukti pieną tiek kartų, kiek kūdikis turėtų žįsti per darbo valandų laikotarpį.
- 6 - 12 mėnesių kūdikiai: Jau pradeda valgyti kitą maistą, pradžioje nedaug po to porcijos didėja ir poreikis mamos pienui mažėja. 12 mėnesių kūdikiui per parą dar reikia apie 500 ml motinos pieno. Jeigu grįžtate į darbą šiuo laikotarpiu, prieš išeidama išbandykite ar jūsų kūdikis gers jūsų ištrauktą pieną. Tokio amžiaus kūdikiai labai dažnai kategoriškai atsisako mamos pieno ne iš krūties tuo sukeldami frustraciją ir sau, ir mamoms. Galima pasiūlyti gerti iš atviro puodelio ar per silikoninį šiaudelį - žindomi kūdikiai gana greitai suvokia ką daryti su šiaudeliu. Taip pat galima pabandyti sumaišyti nedidelį kiekį pieno su vandeniu, kurio turėtumėte pasiūlyti kūdikiui kiekvieno valgymo metu ir jeigu tokį vandens - pieno mišinį kūdikis geria, galima bandyti didinti pieno kiekį vandenyje. Taip pat ištrauktą pieną galima naudoti košėms skiesti. Galima išbandyti mamos pieno ledinukus - užšaldyti mamos pieną ant plastikinės lazdelės ir duoti čiulpti kaip ledinukus, padės ir dantų dygimo skausmui malšinti.
- 12 ir daugiau mėnesių: Vaikas jau turėtų valgyti tris kartus per dieną ir gauti užkandžius, tačiau pienas vis dar svarbi jo raciono dalis.
Jeigu jūsų krūtų talpa didelė ir krūtys gali nestabdyti pieno gamybos ilgesnį laiką (nejaučiate krūtų prisipildymo, o kai žindote, vaikas ar kūdikis geria pieną), galima sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno traukimo darbe. Jeigu iki šiol tik žindėte, vaikas gali atsisakyti gerti ištrauktą mamos pieną. Galima bandyti pripratinti aukščiau aprašytu būdu.
Kaip dažnai kūdikis yra žindomas?
- Retkarčiais dienos metu - veikiausiai nebus didelių problemų paliekant kūdikį ar mažą vaiką su kitu maistu.
- Jeigu žinda dažnai labai dažnai ar be sustojimo - priklausomai nuo amžiaus gali būti naudinga suretinti dieninį žindymą pasiūlant kitų veiklų, tuo pačiu įsivertinant kiek laiko galite leisti savo krūtims būti neištuštintoms. Normaliomis aplinkybėmis krūtys neturi jaustis pilnos, tačiau išėjus į darbą būsite ne normaliose žindymui aplinkybėse, tad būtų gerai žinoti kiek galite pastumdyti pieno traukimą ar kūdikio pažindymą, kad pieno gamyba nepradėtų mažėti.
Jeigu praeina 2 valandos ir jūsų krūtys jau apsunko, vadinasi, norint palaikyti pieno kiekį, reikės traukti kas 2 valandas. Jeigu galite išlaukti 4 val., tuomet galite traukti ir kas 3 ir kas 4 val., priklausomai nuo situacijos darbe.
Niekada netraukėte pieno, o dabar ketinate tai daryti, nes grįžtate į darbą? Pabandykite pieną traukti namuose. Kartais užtrunka, kol moterys atranda tinkamą pientraukį, prisitaiko gaubtelio dydį, įveikia pasipriešinimą pieno traukimui. Juk žinote, kad pieno tekėjimas priklauso nuo oksitocino išsiskyrimo ir jeigu pientraukis jus gąsdina, tai pientraukis ir pieno traukimas darbe gali dar labiau gąsdinti ir nepavyks ištraukti pieno. Taip pat pagalvokite, ar jums užteks vieno pientraukio, kurį paliksite darbe Ar norėsite turėti pientraukį darbe ir pientraukį namuose? Kaip darysite savaitgaliais/išeiginėmis dienomis? Pientraukio pasirinkimas irgi labai svarbus. Yra įvairiausių pientraukių rūšių - rankinis, viengubas elektrinis, dvigubas elektrinis, su vienu ar dviem varikliais, su laidais ir belaidžiai, įsidedami į liemenėlę.
Kai kurios moterys renkasi į liemenėlę įdedamus pientraukius ir tikisi pieno traukimo metu galėti tęsti savo darbus. Pagalvokite, ar tai būtų priimtina jūsų situacijoje? Kaip jausitės jeigu teks bendrauti su žmonėmis kai tuo pačiu metu bus traukiamas pienas?
Kas prižiūri kūdikį?
- Jeigu darbas yra netoli nuo namų, galbūt kūdikį galima atvežti pažindyti?
- Jeigu žmogus, prižiūrintis jūsų kūdikį namuose sutinka vežioti, tai gali būti galimybė išvengti pieno traukimo.
- Jei atvežti negali, galbūt jūs galite parvažiuoti namo per prailgintą pietų pertrauką ir pažindyti kūdikį?
Taip pat svarbu pabrėžti, kad likus nedaug laiko iki mamos sugrįžimo kūdikio nereikia primaitinti ištrauktu pienu ar kitu maistu.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 37 str. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Biudžetinėse įstaigose darbo savaitė auginant vaiką iki 3 metų vienam iš tėvų gali būti trumpinama iki 32 val. Taip pat prisiminkite, kad jums priklauso ir vienas arba du mamadieniai, priklausomai nuo vaikų skaičiaus.
Niekas negali liepti mamai nutraukti ar tęsti žindymą. Tai tik mamos ir vaiko reikalas. Nesikiškite. Tačiau bendruomenės palaikymas yra labai svarbus. Labai svarbu kalbėti su darbdaviu kokios gali būti sudarytos sąlygos jums žindyti kūdikį. Gali būti baisu apie tai pradėti kalbą, juk darbe turime dirbti, o ne ieškoti sau išskirtinių sąlygų. Bet pagalvokite ir apie tai, kad galbūt yra ar bus kitų mamų, kurioms reikės to paties, kad einama link tikslo, suderinti motinystę ir darbą ir jeigu kūdikio maitinimas motinos pienu yra svarbi motinystės dalis, tai darbdavys turėtų pasistengti sudaryti sąlygas tai derinti. Kita vertus, darbdavys ar vadovė gali palaikyti žindymą, turėti teigiamos patirties. Jeigu darbdavys neturi patirties su žindymu ir mamos bei kūdikio poreikiais, nebijokite pasakyti, kokia aplinka jums būtų tinkama ir kokia tikrai netinkama žindymui. Bandykite surasti abiem priimtiną variantą.
Pagavokite, kiek privatumo jums reikia ir kiek privatumo reikia kūdikiui, kad nesiblaškytų valgydamas? Kiek erdves yra darbe: dirbate mažoje kavinukėje, kur vos galima apsisukti ar dideliame ofise, kuriame galima įrengti ar paskirti atskirą patalpą? Pieno ištraukimui gali reikėti kiek kitokios erdvės nei žindymui. Tikriausiai norėsis, kad tai būtų privati erdvė, joje turėtų būti rozetės, švarus tekantis vanduo, šaldytuvas/krepšys su šaldymo elementais, vieta pasidėti pientraukiui, pieno laikymo indeliams ar maišeliams, atsarginėms baterijoms.
Kaip išsimiegoti?
Žindomi ir kartu su tėvais miegantys kūdikiai ir maži vaikai naktį keliasi dažniau, nei nežindomi ar miegantys atskirai. Įvertinkite, kokios aplinkybės leistų jums naktį daugiausiai išsimiegoti. Jeigu paliksite kūdikį iki 12 mėnesių, tuomet verta sukaupti atsargų vienai dienai, jeigu iki 6 mėnesių - dviem, trim dienom. Stebėti savo krūtis dėl pieno sąstovų. Net jeigu žindote retai, išėjus į darbą ir neištuštinant krūties pakankamai dažnai ar pakankamai gerai, gali susidaryti pieno sąstovos ir mastitas. Stebėkite krūtis ir laiku imkitės priemonių. Laikui bėgant krūtys gali prisitaikyti prie retesnio traukimo, žindymo, bet nebūtinai, gali sumažėti pieno gamyba - dėl krūties talpos, atsinaujinus mėnesinėms ir pan. Kūdikį ar mažą vaiką gali reikėti daug žindyti ir nešioti prie savęs, daug bendrauti, žaisti ir daryti darbus kartu, kad atnaujintumėte ryšį su vaiku. Pirmasis darbas kurį turėtumėte padaryti, tai nusiplauti rankas ir imti žindyti, kol kūdikis pats pasitrauks nuo krūties.
Žindymo nutraukimas nėra vienintelė alternatyva kad ir kokio amžiaus žindomą kūdikį ar vaiką auginate.
Motinystės vaidmuo visuomenėje ir kultūroje
Vis dažniau moterys bando keisti situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikis dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų joms yra toks pat svarbus kaip ir vyrams. Gyvename neoliberaliame, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė.
Motinų vaizdinys mūsų kultūroje yra istoriškai sukonstruotas kaip atsakingų už vaikų auginimą ir tai suprantama daug plačiau nei fizinis rūpinimasis jais. Lietuvoje motinos nuo seno vaizduojamos kaip kalbos saugotojos, taip pat atsakingos ir už platesnį kultūrinį perdavimą savo vaikams. Kalbos, kultūros perdavimas kaip ir pati motinystė nėra natūralus, jokių pastangų nereikalaujantis procesas, kaip jis dažnai vaizduojamas Vakarų literatūroje, kalbančioje apie emigrantes.
Motinystės vaidmens tema, ypač tarptautinėse šeimose, yra svarbi todėl, kad dabar, o tiksliau - prieš karantiną, gyvenome hipermobilumo amžiuje. Žmonės daug keliauja ir tai turi tokių pasekmių, kad tarp įvairių tautybių žmonių pradeda kurtis daug santykių, iš kurių gimsta vaikai.
Daugeliui motinų, kurios į naują šalį atvyko dėl savo prestižinio, gerai apmokamo darbo ir susilaukė vaikų dirbdamos, visus tuos darbus pavyko išlaikyti ir po motinystės atostogų į juos grįžti, nes turėjo finansines galimybes samdyti aukles savo vaikams.
Moterims, kurios vaikus prižiūri namuose, išgyvena sunkius vidinius konfliktus, pasakoja, kad jos labai daug mokėsi, visą gyvenimą dirbo ir buvo laimingos, o atvykusios į kitą šalį suprato, kad negali dirbti savo darbo - neteko savo profesinės tapatybės.
Tai yra toks šeimos modelis, kur vyro pareiga - uždirbti ir išlaikyti šeimą, o moters pareiga - rūpintis šeima. Į rūpinimosi sąvoką ten įeina ne tik fizinė vaiko priežiūra, bet ir kultūrinis, lavinamasis ugdymas, kad jie užaugę galėtų toliau priklausyti buržuazijos klasei. Tokie šeimos modeliai egzistuoja beveik visoje Vakarų Europoje, o juos dar labiau pastiprina valstybinė sistema.
Tačiau, sutarus tarpusavyje, sprendimų, kaip abiem derinti karjerą ir vaiko auginimą, galima rasti įvairių ir net labai kūrybiškų. Būna tokių atvejų, kai partneriai dar prieš sukurdami šeimą ir gimstant vaikams aptaria, kaip jie gyvens, kad abudu galėtų ir dirbti, ir turėti vaikų. Pavyzdžiui, sutaria, kad jie vienas paskui kitą seks paeiliui. Pirmus trejus metus visa šeima gyvena ten, kur žmona turi kontraktą, kitus trejus ten, kur vyras gauna darbą. Žinoma, tokio plano ne visada pavyksta laikytis, nes jį lemia ir daug išorinių aplinkybių, bet šis modelis yra grįstas etiniu (sąžiningu) sprendimu.
Tokiais atvejais, kai vienas žmogus paaukoja savo karjerą, jis atsiduria labai pažeidžiamoje pozicijoje, ir ne tik finansiniu požiūriu. Kaip moterims būtų galima lengviau suderinti motinystę ir karjerą? Visų pirma mums reikia įsisąmoninti, kad jokie procesai nevyksta natūraliai, dėl jų yra priimami sprendimai. Niekas natūraliai nepraranda karjeros ir netampa vaikų prižiūrėtoju. Be to, šalyse turi veikti nacionalinės programos, kurios padėtų migrantų šeimoms adaptuotis svetimoje šalyje ir jos darbo rinkoje. Didelės tarptautinės kompanijos turi irgi sparčiau keisti požiūrį į darbuotojus ir negalvoti, kad jos įdarbina tik vieną žmogų, jos įdarbina šeimą.
