Menu Close

Naujienos

Aplinkybės sakinyje: paaiškinimas ir pavyzdžiai

Aplinkybės yra sakinio dalys, kurios apibūdina veiksmo atlikimą. Jos atsako į klausimus: kur? (vietos aplinkybė), kada? (laiko aplinkybė), kaip? (būdo aplinkybė), kiek? (kiekybės aplinkybė), kodėl? (priežasties aplinkybė), kokiu tikslu? Šios aplinkybės skirstomos į vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, tikslo, sąlygos bei nuolaidos aplinkybes.

Pavyzdžiui, sakinyje "Petras nuėjo prie kūdros", klausimas "Kur nuėjo?" nurodo vietos aplinkybę. Sakinyje "Jonas išėjo ryte", klausimas "Kada išėjo?" atskleidžia laiko aplinkybę.

Schema, vaizduojanti skirtingus aplinkybių tipus sakinyje

Išplėstinės aplinkybės

Išplėstinės aplinkybės yra tos, kurios išreikštos dalyviais, pusdalyviais, padalyviais kartu su jiems priklausančiais žodžiais. Tokios aplinkybės suteikia sakiniui daugiau informacijos ir detalių.

  • Pavyzdžiui, sakinyje "Atvykęs į miestelį, aplankė muziejų", "Atvykęs į miestelį" yra išplėstinė aplinkybė.
  • Sakinyje "Eidamas keliu, pamatė vežimą", "Eidamas keliu" yra išplėstinė aplinkybė.
  • O sakinyje "Užlipus į piliakalnį, atsivėrė nuostabus peizažas", "Užlipus į piliakalnį" taip pat yra išplėstinė aplinkybė.

Išplėstinės aplinkybės gali būti laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos. Svarbu pastebėti, kad vietos aplinkybė negali būti išplėstinė, nes ji nėra išreiškiama veiksmažodžio formomis.

Pavyzdys, kaip išplėstinės aplinkybės praturtina sakinio turinį

Skyrybos taisyklės, taikomos išplėstinėms aplinkybėms

Yra keletas svarbių taisyklių, kurių reikia laikytis skiriant išplėstines aplinkybes:

  1. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės gali būti atskiriamos kableliais arba visai neskiriamos. Pavyzdžiui, "Žaltys(,) atsigręžęs į Eglę(,) prašneko žmogaus balsu".
  2. Jei išplėstinė aplinkybė eina po jungtuko, jungiančio tarinius ar sudėtinio sakinio dėmenis, kablelis dedamas tiek po jungtuko, tiek po aplinkybės. Pavyzdžiui, "Jonas atsistojo ir (,)pasitaisęs akinius(,) prašneko" arba "Pamačiau, kad(,) atšilus orams(,) galima vykti į kelionę".
  3. Dvi išplėstinės aplinkybės, sujungtos nesikartojančiais jungtukais "ir", "bei", "ar", "arba", gali būti atskiriamos iš abiejų pusių abi kartu arba visai neskiriamos. Pavyzdžiui, "Berniukas(,) grįžęs namo ir tvarkingai pasidėjęs knygas(,) išbėgo pažaisti" arba "Traukinys(,) dundėdamas ir šniokšdamas(,) pasuko į stotį".

Svarbu atsiminti, kad išplėstinės aplinkybės nepradedamos jungtukais, kurie jungia vienarūšes sakinio dalis ar sakinius. Taip pat vienas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis nesudaro išplėstinės aplinkybės ir nėra skiriamas. Pavyzdžiui, "Tylint įtampa didėjo".

Lentelė su skirtingų aplinkybių tipų klausimais ir pavyzdžiais

tags: #visi #gimeme #lygus #nepriklausomai #kokioje #aplinkoje