Kūdikio mityba yra viena iš svarbiausių temų, kuria rūpinasi tėvai per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra, kada kūdikis gali pradėti gerti karvės pieną. Karvės pienas yra populiarus ir maistingas produktas, tačiau ne visada tinkamas kūdikiams nuo pat gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kada yra saugu pradėti duoti kūdikiui karvės pieną, kokie yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir kaip tai padaryti teisingai.
Pirmuosius šešis mėnesius kūdikio mitybai geriausiai tinka motinos pienas arba specialiai pritaikyti mišiniai. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių.
Karvės pienas nėra tinkamas naujagimiams dėl kelių priežasčių:
- Maistinių medžiagų disbalansas: Karvės pienas turi didesnį baltymų ir mineralų kiekį nei motinos pienas, o tai gali per daug apkrauti kūdikio inkstus ir virškinimo sistemą. Be to, karvės piene yra mažiau kai kurių svarbių vitaminų, tokių kaip geležis ir vitaminas C, kurie būtini kūdikio sveikatai ir vystymuisi.
- Virškinimo problemos: Karvės piene esantys baltymai gali būti sunkiai virškinami kūdikiui, dėl ko gali kilti virškinimo sutrikimų, tokių kaip diegliai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Geležies stokos anemija: Karvės pienas turi mažą geležies kiekį ir gali trukdyti kūdikiui pasisavinti geležį iš kitų šaltinių. Dėl to gali padidėti rizika susirgti geležies stokos anemija.
Karvės piene labai daug baltymų. Karvės piene, lyginant su pieno mišiniu arba motinos pienu yra dvigubai ar net trigubai daugiau baltymų. Nebrandžiai kūdikio virškinimo sistemai yra sunku suvirškinti tokį didelį baltymų kiekį, tai gali sudirginti žarnyną ir net sukelti kraujavimą. Karvės pienas trikdo geležies įsisavinimą. Karvės piene praktiškai nėra geležies ir jis trikdo geležies įsisavinimą iš kitų šaltinių. Karvės piene yra daug druskos. Karvės piene yra iki 3-4 kartų daugiau natrio nei motinos piene arba pieno mišinyje.
Kūdikiams dažniau pasitaiko karvės pieno netoleravimas. Maži kūdikiai (ypač ankstukai) dažniau stokoja pieno cukrų skaidančio fermento laktazės, tad jiems gali pasireikšti laktozės netoleravimo simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Kada galima pradėti duoti kūdikiui karvės pieną?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir daugelio pediatrijos asociacijų rekomendacijomis, karvės pieną saugu pradėti duoti kūdikiui po pirmojo gimtadienio, t.y., nuo 12 mėnesių amžiaus. Iki tol rekomenduojama maitinti kūdikį motinos pienu arba specialiais kūdikių mišiniais, kurie užtikrina visų reikiamų maistinių medžiagų tiekimą.
Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų. Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites). Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn.
Pieno produktai yra geras baltymų, riebalų, kalcio, fosforo, vitaminų A ir B12, kalio, magnio, cinko ir kt. šaltinis. Pradėkite nuo lengviau virškinamų, fermentuotų pieno produktų. Pažintį su pienu vertėtų pradėti ne nuo pieno stiklinės, o nuo raugintų pieno produktų. Apie 7-10 gyvenimo mėnesį galima į kūdikio racioną po truputį įvesti natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema.
Kaip pereiti prie karvės pieno?
Kai kūdikiui sukanka vieneri metai, galite pradėti po truputį įvesti karvės pieną į jo mitybą. Svarbu tai daryti laipsniškai:
- Pradėkite nuo mažų kiekių: Pradėkite nuo kelių gurkšnių karvės pieno, stebėkite kūdikio reakciją. Jei nėra neigiamų reakcijų (tokios kaip bėrimai, viduriavimas ar vėmimas), galite po truputį didinti kiekį.
- Maišykite su mišiniu ar motinos pienu: Pereinant prie karvės pieno, galite pradėti maišyti jį su kūdikių mišiniu ar motinos pienu. Palaipsniui didinkite karvės pieno kiekį ir mažinkite mišinio ar motinos pieno kiekį.
- Stebėkite alergijas: Nors karvės pieno alergija nėra labai dažna, vis dėlto ji gali pasireikšti. Jei pastebite bet kokius alergijos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Duokite riebų pieną. Vaiko raidai yra labai svarbūs riebalai, kurių suvartojimo pirmaisiais gyvenimo metais tikrai nereikėtų riboti. Lieso pieno produktai vaikams nerekomenduojami - riebalai yra svarbus kalorijų šaltinis, jie yra būtini kai kurių vitaminų įsisavinimui bei smegenų ir nervų sistemos vystymuisi.
Neduokite pieno su daug geležies turinčiais produktais. Karvės piene praktiškai nėra geležies ir jis trikdo geležies įsisavinimą iš kitų šaltinių. Neduokite pieno prieš pat miegą. Karvės piene yra laktazės, dar vadinamos pieno cukrumi. Pieno (o taip pat ir bet kurių savo sudėtyje cukraus turinčių gėrimų, pavyzdžiui, pieno mišinio, saldžios arbatos, sulčių ir pan.) gėrimas vakare ar naktį yra pagrindinė buteliuko karieso priežastis.
Pieno alergija ir netoleravimas
Kūdikiams dažniau pasitaiko karvės pieno netoleravimas. Maži kūdikiai (ypač ankstukai) dažniau stokoja pieno cukrų skaidančio fermento laktazės, tad jiems gali pasireikšti laktozės netoleravimo simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu.
Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių.
Kokios pieno sveikos alternatyvos?
Žemiau išvardintos pieno rūšys puikiai tiks vaikams, kurie yra alergiški tradiciniam pienui:
- Javų: avižų pienas, ryžių pienas, kukurūzų pienas, speltos pienas;
- Ankštinių kultūrų: sojų pienas, žemės riešutų pienas;
- Riešutų: migdolų, kokosų, lazdyno, pistacijų, graikinių;
- Sėklų: sezamų, linų, kanapių, saulėgrąžų;
- Pseudo-javų: bolivinė balanda (kynva).
Sojų pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai nerekomenduojami vartoti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams tokie mišiniai turėtų būti vartojami tik prižiūrinčio asmens sveikatos specialisto sprendimu.
Karvės pienas nedideliais kiekiais gali būti naudojamas gaminant maistą arba maišomas su maistu (pvz., grūdų ar daržovių košėje, padažuose) nuo maždaug 6 mėnesių, tačiau jo negalima gerti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus, kaip pagrindinio gėrimo, pakeičiant motinos pieną arba kūdikių mišinį. Ožkos ir avies pienas taip pat netinka vaikams iki 12 mėn.
Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 5 metų negalima duoti ryžių gėrimų dėl juose esančio didelio arseno kiekio. Arsenas natūraliai randamas aplinkoje ir gali patekti į mūsų maistą ir vandenį. Mažiems vaikams negalima duoti nepasterizuoto pieno, nes yra didesnė apsinuodijimo maistu rizika.
Ar sveiki yra varškės sūreliai iš parduotuvės ir nuo kada juos galima duoti vaikui? Ne, jie neturi jokių naudingų medžiagų, nes cukrus trukdo pasisavinti jas. „Parduotuviniai“ sūreliai priskiriami prie saldumynų, todėl rekomenduojama ragauti kuo rečiau.
Puikia alternatyva „parduotuviniams“ varškės sūreliams gali tapti naminiai sūreliai. Juos tikrai paprasta pasigaminti.
Nuo seno sakoma, kad bent kartą per dieną reikia pavalgyti šilto maisto. Organizmui šiltas maistas kur kas priimtinesnis už šaltą (suprantama, tai nereiškia, kad sveikas maistas yra toks, kuris kelis kartus yra atšildomas po jo pagaminimo). Negalima persistengti ir kategoriškai teigti, kad šaltas maistas yra nesveikas. Viskam turi būti saikas ir sveika nuovoka. Bet kurio amžiaus vaikas kasdien turi gauti įvairaus, t.y. Šilto maisto vaikas turėtų gauti tiek kartų, kiek jis per dieną valgo pagrindinius patiekalus - 3-4 kartus.
Tinkama kūdikio priežiūra apima ne tik maitinimą, bet ir tinkamos maisto temperatūros užtikrinimą. Kūdikiui geriausias 34-36°C maistas. Prie šios maisto temperatūros mažylis pratinasi nuo gimimo, nes motinos pienas yra 36,6°C. Tokios temperatūros maistas geriausiai pasisavinamas. Suprantama, kiekvieną kartą termometru maisto temperatūros nereikia matuoti. Kai kūdikiui duodate pieno mišinių, jų temperatūrą patikrinkite užlašindami kelis lašus ant alkūnės linkio - čia oda jautresnė. Jei oda nepajaučia šilumos arba šalčio, tokia mišinio temperatūra tinkama. Prieš duodant tiršto maisto, aišku, jį irgi būtina paragauti, kad nebūtų per karštas ar per šaltas. Maži vaikai labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, per šiltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Dėl to jie tiesiog atsisako valgyti.
1-3 metų vaikai: 1-3 metų vaikui maisto temperatūra turi būti tokia, kaip ir kūdikiui. Kai vaikas mokosi valgyti, jis tai daro lėtai, nes valgymą suvokia kaip žaidimą. Darželinukai: Darželinio amžiau vaikų maisto temperatūra gali būti 30-32°C. Darželinio amžiaus vaikai turi dar nepakankamai savisaugos jausmo ir jiems padėtą maistą iš karto kiša į burną. Todėl tie suaugusieji, kurie prieš vaiką padeda garuojančią lėkštę, elgiasi atsainiai, nes paėmęs karšto maisto į burną mažylis pradeda springti, ne kiekvienas tuojau išspjauna. Nepamirškite vaikų pamokyti, kad prieš ragaujant maistą būtina jį pasipūsti, papilstyti lėkštėje ar panašiai pavėdinti. Tikėtis, kad vaikas elgsis atsargiai - nepatikima.
Staigi šilto-šalto maisto kaita neigiamai veikia vaiko dantis ir maisto virškinimą. Vaikui, pavalgiusiam košės, jei jis nori, galima pasiūlyti atsigerti kambario temperatūros pieno ar tik ką pagamintų sulčių, o dar geriau pasiūlyti suvalgyti šviežų vaisių, pvz., obuolį. Taip išsivalys dantukai.
Pieno po košės siūlyti atsigerti nėra gerai dar ir dėl to, kad pienas mažina skrandžio rūgštingumą (pablogina maisto paveikimą druskos rūgštimi ir tolesnį jo virškinimą). Arbata nėra tas gėrimas, kurio reikėtų siūlyti. Prieš pat vartojimą pagamintos tirštos sultys yra kur kas vertingesnės už bet kokią arbatą. Žodžiu „arbata“ yra suprantama arbatžolių arbata, kurios mažiems vaikams negalima duoti, išskyrus žaliąją, ir tai tik retsykiais ir „nestiprios“.
