Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet technologijos sparčiai žengia į priekį, o žmonės vis labiau atitolsta nuo gamtos ir kaimo, kyla poreikis vaikams suteikti kuo daugiau praktinių žinių apie gyvąjį pasaulį. Vienas iš populiarių edukacinių projektų, skirtų supažindinti vaikus su gamtos ciklais, yra viščiukų ir ančiukų perinimas inkubatoriuje. Tačiau už šio, iš pirmo žvilgsnio, nekaltu ir švietėjišku projektu slypi ne tik teigiamos patirtys, bet ir svarbūs etiniai klausimai.

Kokie yra edukaciniai viščiukų auginimo projektai?

Šie projektai sukurti su tikslu supažindinti vaikus su kiaušinio gemalo vystymosi etapais ir viščiuko gimimu. Apvaisinti vištų kiaušiniai dedami į ugdymo įstaigose įrengtus inkubatorius ir laikomi tol, kol išsirita. Kartais naudojami net specialūs spinduliai, leidžiantys stebėti embriono vystymąsi. Pasibaigus projektui, išperėti paukščiukai dažniausiai grąžinami tiekėjui, tačiau jų likimas ne visada aiškus.

„Magiški kiaušiniai“ - populiarus projektas

Lietuvos ugdymo įstaigose populiarėja projektas „Magiški kiaušiniai“. Jis skirtas vaikų darželiams, pradinių klasių moksleiviams, senelių slaugos namams ar privatiems ūkiams, norintiems parodyti vaikams stebuklą - skylančius kiaušinius ir išsiritančius paukščiukus. Projekto organizatoriai teigia, kad tokiu būdu siekiama parodyti, kaip iš paprasto kiaušinio atsiranda nauja gyvybė, nes daugelis vaikų, ypač gyvenančių miestuose, neturi supratimo, iš kur atsiranda parduotuvėje parduodami kiaušiniai, o juo labiau nėra matę išsiritančio viščiuko.

Paukščių ryšys su motina - itin svarbus

Nors projektų tikslai atrodo kilnus, svarbu nepamiršti, kad paukščiams, kaip ir kitiems gyvūnams, itin svarbus ryšys su motina. Vištos, auginančios viščiukus, demonstruoja stiprius motiniškus instinktus: jos bendrauja su dar neišsiritusiais mažyliais, švelniai glaudžiasi prie kiaušinių ir kudakuoja. Viščiukai taip pat reaguoja į motinos balsą, skleisdami iki 30 skirtingų vokalizacijų. Naudojant kiaušinius ir išsirpočius paukščius edukaciniais tikslais, atimama galimybė jiems natūraliai mokytis iš motinos, pažinti pasaulį ir socializuotis.

Ką tik išsiritę viščiukai šaukiasi motinos, tačiau jos nesulaukia. Šildymo lempa niekada neatstos motinos šilumos ir rūpesčio. Augdami dirbtinėmis sąlygomis, jie neturi galimybės įgyti išgyvenimui būtinų savybių. Tai prieštarauja ugdymo tikslui - ugdyti meilę, švelnumą ir pagarbą kiekvienai gyvybei.

Vištos - intelektualūs paukščiai

Sąvoka „kvaila kaip višta“ yra neteisinga. Mokslininkai pastebėjo, kad vištos turi sudėtingą socialinę struktūrą, gerą atmintį, individualų charakterį ir skirtingas asmenybes. Jos geba mąstyti dedukciniu būdu, turi empatijos ir patiria įvairias emocijas, tokias kaip baimė ar nerimas. Kai kurios vištos yra meilios ir draugiškos, kitos - atsargios ar baikščios. Paukščiai geba užmegzti stiprius ryšius ne tik tarpusavyje, bet ir su žmonėmis.

Projektai daro žalą ne tik psichologinę, bet ir fizinę

Inkubatoriuose auginami viščiukai gali išsiristi savaitgalį, kuomet pamokų nevyksta ir nėra kam jiems padėti. Tai gali sukelti badą ir dehidrataciją. Paukščių vystymosi poreikiai inkubacijos metu dažnai nebūna patenkinti, todėl viščiukai gimsta pasiligoję, o jų organai gali deformuotis.

Paukščių benamystės problema

Edukaciniai projektai gali prisidėti prie benamių gyvūnų problemos. Dažnai po projekto pabaigos žmonės nežino, ką daryti su išsirpousiais paukščiais. Ypač gaidžiai, kurie neturi komercinės vertės, atsiduria gatvėse ar miškuose, kur negali išgyventi. Tai kelia nerimą dėl paukščių gerovės ir didina benamių gyvūnų problemą.

Vaikus ugdyti galima ir kitaip

Nors noras parodyti vaikams paukščių vystymosi stadijas yra suprantamas, inkubatoriuje auginami viščiukai nėra geriausias būdas supažindinti vaikus su gyvąja gamta. Kiaušinių perinimas specialioje įrangoje neatspindi natūralaus paukščių auginimo ir gyvenimo proceso. Mokant vaikus prižiūrėti viščiukus, kurie vėliau bus sunaikinti, siekiama trumpalaikių ir savanaudiškų tikslų.

Kaip tinkamai prižiūrėti vienadienius viščiukus?

Jei vis dėlto nusprendžiama auginti vienadienius viščiukus, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas:

• Šiluma: Pirmomis dienomis optimali temperatūra yra 33-35°C. Naudojamos specialios elektrinės kaitinimo lempos. Temperatūrą reikia palaipsniui mažinti, kol viščiukai apsiplunksnuoja (apie 15-20 dienų).
• Vanduo: Rekomenduojama naudoti specialias girdyklėles, kad viščiukai nesušlaptų. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros.
• Lesalas: Naudojamas specialus kombinuotas lesalas viščiukams. Nuo trijų savaičių amžiaus galima duoti kitų lesalų.
• Šviesa: Pirmą savaitę rekomenduojamas apšvietimas dieną ir naktį. Vėliau šviesą galima išjungti kelioms valandoms.
• Kraikas: Geriausia naudoti sausas pjuvenas ar drožles. Svarbu, kad kraikas būtų visada sausas.

Svarbu atkreipti dėmesį į viščiukų elgesį: jei jiems per karšta - jie pasitrauks, jei per šalta - susispaus po lempa.

Alternatyvūs ugdymo metodai

Nors viščiukų auginimo projektai gali būti įdomūs, svarbu ieškoti alternatyvių būdų ugdyti vaikų meilę gamtai. Edukacinės programos, gyvūnų stebėjimas gamtoje, knygos ir filmai apie gyvūnų pasaulį gali suteikti vaikams žinių ir įspūdžių nepažeidžiant gyvūnų gerovės.

tags: #visciuku #auginimas #darzely

• Darbas auklės pozicijoje
• Patarimai nėštumo metu Airijoje
• Kaip vitaminas C veikia moters sveikatą
• Gyvybės evoliucija
• Kaip lavinti vaiko kalbą žaidžiant