Servise pasakė: „Ratai idealiai subalansuoti, galima važiuoti.“ Bet vos pasiekiate greitkelį - vairas pradeda virpėti tarsi būtų prijungtas prie vibruojančio telefono. Tai ne vaiduoklių darbas, o viena iš septynių dažniausių „nematomų“ gedimų, kurios kainuoja nuo 20 iki 600 eurų. Su šia schema per 15 minučių žinosite, ar kaltos padangos, ar slepiasi 500 eurų staigmena po kapotu.
Visgi nustatyti vibracijos kilmę ne visuomet yra paprasta. Ją iššaukiantis automatinės pavarų dėžės svirties padėties keitimas į neutralią arba stovėjimo dar nereiškia, kad transmisija reikalauja remonto. Taip pat ir vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže vairuotojai ne visuomet teisingai nuspėja problemos kilmę.
Dažniausios vibracijos priežastys ir jų požymiai
1. Padangų defektai
Balansavimas nieko nepadės, jei padangos vidinėje pusėje susidarę „kuprai“ ar įdubimai. Požymiai: dreba tik 70-90 km/h, stipriau posūkiuose. Kaina: naujos padangos 80-150 eurų/vnt.
Viena dažniausių vairo vibracijos priežasčių yra automobilio ratai, tiksliau - jų netinkamas subalansavimas. Gali atsitikti taip, kad nuo ratlankio nukrenta blogai pritvirtintas svarelis arba dirbtuvės, balansuojančios ratą, padaro klaidą, pvz., balansuoja ratą, kurio padangos protektoriuje yra įstrigęs akmuo. Todėl visuomet reikia prisiminti, kad prieš ratų balansavimą būtina kruopščiai išvalyti padangas, pašalinti visus eksploatacijos metu susikaupusius likučius.
Kita priežastimi gali būti taškinis padangos pažeidimas, t. y. guzas arba netolygus susidėvėjimas, kuris taip pat gali sukelti vairo vibraciją. Taip pat yra galimas ratlankio pažeidimas, kuris neleidžia tinkamai subalansuoti rato. Jei ratlankio nepavyks išlyginti, teks pirkti naują ratlankį.
Kartais atsiranda "laiptuotos padangos". Ypač pigios greit "susilaiptuoja", nors teko ir brangesnes vasarines padangas važinėjant iki to prižiūrėti. "Laiptuotos" padangos tampa dėl netvarkingos važiuoklės (konkrečiai - dėl šakių sailenblokų). Kai pakeli ratą ir rankomis gan nesunkiai ratą gali pajudinti pirmyn-atgal, padangos raštas "susilaiptuoja", t.y. net nereik glostyt ranka, kad atspėtum sukimosi kryptį - matosi vizualiai.

2. Deformuoti stabdžių diskai
Įkaitę diskai atvėsta netolygiai - susidaro 0,1-0,3 mm „bangos“. Balansavimas čia bejėgis. Požymiai: vibracija stipresnė stabdant, ypač nuo 100 km/h.
Dar viena vairo vibracijos priežastis - deformuoti stabdžių diskai. Tokie virpesiai bus jaučiami stabdymo metu važiuojant dideliu greičiu. Vairas „šokinės“ rankose, iš ratų pusės sklis triukšmas, o reiškinys išnyks atleidus stabdžių pedalą. Dažniausios stabdžių diskų „mušimo“ priežastys yra tokios: neprofesionalus montavimas (pvz., varžtų priveržimas netinkamu momentu) arba netinkamas stebulės nuvalymas, dėl kurio stebulė netolygiai priveržiama prie disko. Požymius, panašius į diskų deformaciją, gali sukelti pakabos guminių-metalinių sujungimų laisvumai, todėl šis reiškinys turi būti kruopščiai išnagrinėtas. Be paviršių nuvalymo kokybės patikros, rekomenduojama laikrodinio matuoklio pagalba pamatuoti disko ir stebulės mušimą. Leistinas disko storių skirtumas yra nuo 0,01 iki 0,02 mm ribose.

3. Susidėvėję pakabos elementai
Guminiai šarnyrai suskilinėja, o traukės galvutės „išsipurena“ 1-2 mm. Požymiai: dreba nelygiu keliu, girdisi „barkšt“ duobėse.
Patikra: pakelkite ratą, judinkite 9-3 ir 12-6 val. Kai pakabos guminių-metalinių sujungimų laisvumai yra dideli, gali atsirasti vibracija. Tai reikalauja kruopštaus patikrinimo ir, esant reikalui, dalių keitimo.
4. Rato guolio gedimai
Rato guolis pradeda „švilpti“ 50 000-100 000 km, o dreba dar prieš garsą. Požymiai: vibracija stipresnė vienoje pusėje, girdisi ūžesys didėjant greičiui.
Jei rato guolis yra susidėvėjęs, jis gali sukelti vibraciją. Dažnai tai prasideda kaip tylus ūžesys, kuris didėjant greičiui stiprėja, tačiau vibracija gali pasireikšti dar prieš garsą. Stipresnė vibracija vienoje pusėje gali signalizuoti apie guolio problemą.
5. Vairo kolonėlės ar jos sistemų problemos
Į sistemą patenka oras - vairo kolonėlė „šokinėja“. Požymiai: dreba tik posūkiuose, girdisi „ūžimas“ iš po kapoto.
Oro patekimas į vairo sistemos hidraulinę dalį gali sukelti vairo kolonėlės „šokinėjimą“ ir vibraciją, ypač posūkiuose. Taip pat gali girdėtis ūžimas iš po variklio dangčiu.
6. Pavaros sistemos gedimai
Galinės ašies automobiliai dreba per kardaną, priekiniai - per granatas (CV jungtis). Požymiai: vibracija didėja tiesiai, stipresnė akseleruojant.
Vibracija gali kilti dėl pavaros sistemos elementų susidėvėjimo. Galinės ašies automobiliuose tai gali būti susiję su kardaniniu velenu, o priekinės ašies - su CV (homokinetinėmis) jungtimis. Tokia vibracija dažniausiai jaučiama važiuojant tiesiai ir stiprėja akceleracijos metu.
„Ieškant vibracijos priežasčių, be ratų, reikia atkreipti dėmesį į automobilio pavaros sistemą. Visų pirma, reikia patikrinti varančiuosius pusašius, vidinius ir išorinius lankstus bei jų apsaugas. Vibraciją gali sukelti vidinio lanksto pažeidimas. Be jaučiamos vairo vibracijos, sukant, pradedant judėti arba važiuojant didesniu greičiu lankstas gali skleisti pašalinius garsus. Lankstų pažeidimai įvyksta dėl prakiurusių guminių apsaugų arba dėl per didelių automobilio apkrovų. Kartais pakanka pakeisti tik apsaugą, tačiau dirbtuvės vis dažniau nutaria keisti visą lankstą, taip siekdamos išvengti pakartotinio gedimo.

7. Ratlankio deformacija
Ratlankis sulinksta 1-2 mm po duobės - balansavimo svarsčiai nieko neišlygina. Požymiai: dreba pastoviu greičiu, stipriau vienoje greičio zonoje.
Jei ratlankis buvo pažeistas, pavyzdžiui, po stipraus smūgio į duobę, net ir idealiai subalansuoti ratai negalės kompensuoti deformacijos. Tokiu atveju vibracija gali pasireikšti pastoviu greičiu ir būti stipresnė tam tikroje greičio diapazone.
Variklio ir transmisijos pagalvių reikšmė
Kita vairo vibracijos priežastis - susidėvėjusios variklio arba pavarų dėžės pagalvės. Jų užduotis yra slopinti šių elementų išilginius ir skersinius judesius. Pagalvės pažeidimas labiausiai pasireikš varikliui dirbant tuščiąja eiga, kai automobilis stovi ir neatsiranda kitos vibracijos, susijusios su važiavimu. Pagalvių keitimo kaina priklauso nuo to, kiek sunkus priėjimas prie jų bei nuo pačių pagalvių tipo, nes kai kuriuose aukštesnės klasės automobiliuose važiavimo komfortui pagerinti naudojami hidrauliniai sprendimai su kintama slopinimo charakteristika. Tai reiškia, kad variklio pagalvė turi kanalų sistemą, kurioje alyva paduodama į atskiras kameras. Slopinimas taip pat gali būti reguliuojamas elektromagnetiniu stiprintuvu.

Transmisijos gedimai ir jų požymiai
Lietuvos rinkoje dominuojantys dyzeliniai motorai patiria didžiulį krūvį, todėl specialistai pataria pajutus vibraciją, visų pirma, dėmesį reikėtų atkreipti į potencialius jų gedimus. Kartais gali užtekti tiesiog pakeisti tvirtinimo pagalves.
Tuo metu automatinės transmisijos gedimus dažniausiai išduoda dirbdamos aukščiausiomis pavaromis. Nebūtinai kalta pavarų dėžė. „Pavarų centro“ direktorius Karolis Kisielis pastebėjo, kad nepriklausomai nuo automatinės pavarų dėžės tipo (vienos automatiškai jungia neutralią padėtį, o kitos „laiko“ pavarą), keisdamas padėtis vairuotojas neturėtų jausti jokios papildomos vibracijos. „Kažkas tokiu atveju yra tikrai negerai. Galbūt teks keisti dėžės ar variklio pagalves. Dažnai būna problemų su dyzeliniais motorais, juolab, kad dabar tokių daugiausiai ir yra. Jie ir šiaip linkę smarkiau vibruoti, bet pati dėžė jų nekelia“, - patikino meistras.
Įjungus neutralią padėtį didesnė vibracija juntama susidėvėjus hidrauliniam konverteriui, tačiau kaip patikino specialistas, tai fiksuojama itin retai. K. Kisielis pastebi, kad tokiu atveju didesnė tikimybė yra, kad gedimas nebus susijęs su pavarų dėže. Baimės dėl transmisijos gedimo dažniausiai nepasitvirtina, kartais gali užtekti sutvarkyti duslintuvo sujungimus. „Po remonto duslintuvas gali liestis prie korpuso. Tuomet atsiranda labai šlykštus garsas ir klaiki vibracija“, - komentavo pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad maždaug pusė vairuotojų, kurie kreipiasi dėl pavarų dėžės remonto galiausiai sužino, kad gedimas yra visai kitokio pobūdžio. Kitų sričių meistrams automatinės transmisijos vis dar yra šokia tokia mistika, todėl joms priskiria nebūtas problemas. „Jos dažniau kyla su varikliais, ypač su dyzeliniais. Dėl traukos sumažėjimo ar turbinų gedimo motoras gali siųsti blogą signalą pavarų dėžei, o tuomet ji dirbs blogai“, - aiškino K. Kisielis.
Meistras pasakojo, kad šiuolaikinė pavarų dėžės įprastai neleidžia kilti didelėms vibracijoms. Prietaisų skydelyje užsidegus rėksmingam pranešimui apie gedimą transmisija persijungia į avarinį režimą. Įprastai automatinių pavarų dėžių gedimai juntami važiuojant aukštesne pavara. Tuo metu „prašoka“ užrakinimo mechanizmas, kuris yra tarsi atleistos sankabos mechaninėje transmisijoje analogas. Jei jis praslysta - atsiranda nemaloni vibracija. „Kaip taisyklė, ji dažniausiai juntama aukščiausia ar priešpaskutine pavara. Taip pat labiau pastebima, kai automobilio mazgai jau yra įšilę“, - dėstė K. Kisielis.
Tokiu atveju reikalingas brangus pavarų dėžės remontas, už kurį teks pakloti maždaug 600-700 eurų. Tiksli kaina priklauso nuo konkretaus modelio, tačiau meistras pataria tokiu atveju visuomet keisti tepalus ir filtrą. Anot pašnekovo, vis dar pasitaiko klientų, kurie nekreipia dėmesio į rekomendaciją keisti tepalus. Jiems netgi nerūpi, kad tokiu atveju negaus siūlomos pusės metų garantijos. „Įsivaizduokite: žmogus perka hidraulinį valdymo bloką, kadangi automobilis prastai važiuoja, tačiau atsisako keisti tepalų ir filtro. Jis sutaupo, tarkime, 120 eurų, bet tik laiko klausimas kada vėl reikės remonto, nes valdymo blokas ir sugedo būtent todėl, kad buvo nekeisti tepalai“, - pastebėjo K. Kisielis.

