Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas Pasvalio ligoninės struktūrinių permainų klausimas, apimantis ir akušerijos-ginekologijos skyriaus likimą. Šis siūlymas nėra staigus sprendimas, o atsakymas į vis prastėjančią demografinę situaciją ir mažėjantį gimdyvių skaičių.

Per pastaruosius dešimt metų vaikų ligų skyrius dirbo nuostolingai dėl nuolat mažėjančio pacientų skaičiaus. COVID-19 pandemija dar labiau pakeitė skyrių veiklą: nuo 2020 m. lapkričio 15 d. palatas užėmė kovidiniai pacientai. Vėliau įkurtas izoliacinis skyrius, o nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. vėl atidarytas COVID-19 skyrius. Dėl šių aplinkybių vaikų ligų skyriaus nebėra daugiau nei metus. Nuo 2022 m. vasario 1 d. nedarbo valandomis, per išeigines ir šventes vaikams teikiamos tik ambulatorinės skubios pagalbos paslaugos. Vidutiniškai per mėnesį sulaukiama nuo 15 iki 45 mažųjų pacientų, iš kurių 5-10 per mėnesį išsiunčiami į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Atsitraukus COVID-19 bangai, buvusio vaikų ligų skyriaus palatas planuojama skirti palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientams.

Biržų, Kupiškio, Pakruojo ligoninėse taip pat uždaryti vaikų ligų skyriai, tai rodo bendrą tendenciją.

Akušerijos-ginekologijos skyriaus iššūkiai

Pasvalio ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrius, nors ir modernizuotas panaudojant Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšas, susiduria su sunkumais. Nepaisant modernios įrangos ir gerų sąlygų gimdyvėms, gimstamumas nei Pasvalio, nei kaimyniniuose rajonuose nepadidėjo. 2018 m. sulaukta 170 gimdyvių, 2020 m. - 153, 2021 m. per 9 mėnesius - tik 74. Šie skaičiai, kartu su mažėjančiu gimdyvių skaičiumi, lemia blogėjančius skyriaus finansinius-ekonominius rodiklius.

Neigiamas akušerijos-ginekologijos skyriaus balansas turi didelės įtakos visos ligoninės finansiniams rodikliams. Darbuotojų atlyginimai, būtini apmokėti pagal darbo sutartis, atima lėšas iš kitų skyrių, todėl nukenčia ir jų darbuotojų atlyginimai, nes reikia dengti akušerijos-ginekologijos skyriaus patiriamus nuostolius.

Jau 2017 m. Pasvalio ligoninė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama leisti uždaryti akušerijos-ginekologijos skyrių. Tuomet buvo gautas atsakymas, kad turi būti tęsiama Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programa, kuri baigiasi 2022 m. balandžio 30 d. Nutraukus veiklą anksčiau šios datos, tektų grąžinti visą paramos sumą - 440 tūkst. eurų. Dėl šios priežasties ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Rastauskas siūlo uždaryti akušerijos-ginekologijos ir vaikų ligų skyrius ne nuo sausio 1 d., o nuo 2022 m. balandžio 30 d.

Uždarius akušerijos-ginekologijos skyrių, likusi moderni įranga bus panaudota: dalis, pvz., narkozės aparatas, operacinis stalas, bus panaudota ligoninėje, o gimdymo lovos, naujagimių staleliai ir kita specifinė įranga bus parduodama aukcione.

Regiono sveikatos apsaugos pertvarka ir jos įtaka

Pasvalio ligoninės vadovas informavo skyrių darbuotojus apie siūlomus struktūrinius pertvarkymus. Dalį darbuotojų planuojama perkelti į kitus skyrius, kiti - siųsti į perkvalifikavimo kursus. Daugiausia atleisti numatoma pensinio amžiaus darbuotojų. Vaikų ligų skyriaus personalas, išskyrus gydytojus, jau dirba COVID-19 bei palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, todėl tikimasi, kad vidurinės grandies personalo atleisti nereikės. Darbo netekusių abiejų skyrių medikų išeitinėms pašalpoms reikės apie 90 tūkst. eurų. Svarstoma galimybė palikti pusę ginekologo etato konsultacinėje poliklinikoje.

Savivaldybės tarybos socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė gydytoja Nijolė Matulienė pažymėjo, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į gyventojų poreikius, tačiau nepalanki demografinė situacija verčia neatidėlioti pertvarkos.

Regiono posėdyje, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, pristatyta šalies sveikatos apsaugos vizija ir ligoninių tinklo pertvarka. Pastebima, kad daugėja palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų poreikis, tačiau kyla sunkumų pritraukiant jaunus gydytojus į rajonus, viena iš priežasčių - nedideli atlyginimai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad sveikatos apsaugos sistema netenkina gyventojų, didelis mirtingumas ir trumpesnė gyvenimo trukmė, palyginti su kitomis ES šalimis. Ministerija siekia, kad pacientai daugumą medicinos paslaugų gautų savivaldybėse veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, prioritetą teikiant ambulatorinėms ar dienos paslaugoms, o ne stacionarioms.

Reforma bus vykdoma stiprinant šeimos gydytojo instituciją, pertvarkant ligonines ir kuriant sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo tinklą. Savivaldybėse atsiras sveikatos centrai, orientuoti į ambulatorines paslaugas, skubią mediciną, vidaus ligų stacionarines paslaugas ir ilgalaikę priežiūrą. Aktyvus gydymas, kai negalima pagalbos suteikti ambulatorinėmis sąlygomis, bus perkeltas į ligonines, turinčias daugiau gydytojų ir geresnę aparatūrą.

Pagal naująjį projektą Lietuvoje bus penki funkciniai regionai antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Trys kompetencijų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūrą.

Planuojamas tinklinis įstaigų bendradarbiavimas trimis lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos. Mažoms savivaldybėms (iki 21 tūkst. gyventojų) tinkamas modelis yra visų sveikatinimo įstaigų susijungimas į vieną darinį. Didesnėse savivaldybėse skatinamas funkcinis bendradarbiavimas, kai įstaigos gali likti atskiros, tačiau sudaromos bendradarbiavimo sutartys.

Siekiama mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, dalį jo perims komandos nariai: bendruomenės slaugytojas, akušeris, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas ir kiti. Planuojama diegti telemedicinos paslaugas, e. sveikatos sprendimus.

Nuo 2024 m. vidurio visoje šalyje bus vykdomas pacientų pavėžėjimas pagal nacionaliniu lygiu nustatytą tvarką. Tam rengiamos bendros pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo taisyklės.

Ministerijos nuostata yra, kad tinkamą chirurgijos, akušerijos paslaugų kokybę galima pasiekti tik tuomet, kai gydytojai atlieka pakankamą operacijų skaičių, priima tam tikrą gimdymų skaičių. Dėl mažėjančio paslaugų poreikio tampa sudėtinga užtikrinti aktyvaus gydymo paslaugų kokybę ir ekonominį tvarumą, todėl būtina paslaugas koncentruoti daugiaprofilinėse ligoninėse, kartu užtikrinant geografinį paslaugų prieinamumą.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. teritorinės ligonių kasos nesudarė sutarčių dėl akušerijos paslaugų apmokėjimo su Vilkaviškio, Kėdainių, Ukmergės, Kretingos ir Trakų ligoninėmis. Visagino ir Pasvalio ligoninėse akušerijos paslaugos neteikiamos nuo metų pradžios.

Dalis ligoninių atstovų nepritaria tokiam veiklos ribojimui. Tačiau ministerija aiškina, kad ligoninės nebus uždaromos, o bus plečiamos ambulatorinės ir poliklinikų paslaugos. Svarbiausi veiksniai stabdant stacionaro skyrių veiklą yra pacientų skaičiaus mažėjimas (ypač aktualu regionuose) ir sveikatos paslaugų kokybės standartų užtikrinimas.

Panevėžio ligoninės vaidmuo regione

Respublikinė Panevėžio ligoninė tapo pagrindine įstaiga, teikiančia akušerijos paslaugas regione po to, kai aplinkiniuose rajonuose užsidarė gimdymo skyriai. Akušerijos-ginekologijos klinika nuolat gauna „Naujagimiui palankios ligoninės“ vardą. Nuo 2021 m. klinikai vadovauja Darius Jaseliūnas, turintis patirties Danijoje.

Nors gimstamumas mažėja ir pačiame Panevėžyje, klinika siekia užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Dėl užsidariusių akušerijos skyrių daliai darbuotojų iš aplinkinių rajonų teko ieškoti naujo darbo.

Panevėžio ligoninės specialistai teigia, kad nėra pagrindo nerimauti dėl gimdyvių ir naujagimių sveikatos rizikos. Esant sudėtingoms situacijoms, geriau, kad jos būtų sprendžiamos didesnėje, geriau aprūpintoje ligoninėje. Panevėžio ligoninė yra pasirengusi priimti gimdyves iš visų aplinkinių rajonų, teikiant ne tik to paties, bet ir dar geresnio lygio paslaugas, atnaujinant įrangą ir gerinant sąlygas gimdyvėms.

Respublikinė Panevėžio ligoninė yra viena iš penkių didžiausių regioninių ligoninių ir klasterinių centrų Lietuvoje, teikianti akušerinę ir neonatologinę pagalbą. Kasmet į Panevėžį gimdyti atvažiuoja apie tūkstantį moterų iš Panevėžio ir aplinkinių rajonų, įskaitant ir Pasvalį.

Dalis pacientų, ypač iš aplinkinių rajonų, renkasi gimdyti Panevėžio ligoninėje dėl patogumo ir kokybiškų paslaugų.

Pasvalio ligoninė, kaip patikima sveikatos priežiūros įstaiga, teikia profesionalias ir kokybiškas medicinos paslaugas, orientuodamasi į pacientų saugumą ir šiuolaikinius medicinos sprendimus.

tags: #pasvalio #ligonine #akuserijos #skyrius #budi

• Loginiam mąstymui lavinti
• Lietuviškos pasakos vaikams
• Parduodamos vaikiškos lovytės
• Kaip įrengti dviejų vaikų kambarį
• Daugiau informacijos apie privatumą ir slapukus.