Įvadas į "Loi Macron" ir jo poveikį transporto sektoriui
Europos Komisijos ir įvairių Vakarų Europos šalių, įskaitant Belgiją, politika kelia didelį spaudimą Lietuvos transporto įmonėms.
Prancūzijoje priimtas „Loi Macron“ įstatymas reikalauja, kad vežėjas turėtų atstovą Prancūzijoje ir visą dokumentaciją pateiktų prancūzų kalba.
Šis įstatymas, kaip ir kiti panašūs Vakarų Europos šalyse priimami teisės aktai, riboja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES narių.
Tokios priemonės, kaip teigiama, yra efektyvios kovojant su socialiniu dempingu Europos Sąjungos mastu.
Atstovo Prancūzijoje vaidmuo ir atsakomybė
Vežėjai dažnai nesuvokia, kokios yra jų atstovų Prancūzijoje pareigos ir už ką toks atstovas tikrai atsako.
Pagrindinis atstovo Prancūzijoje uždavinys yra saugoti vežėjo dokumentus Prancūzijos teritorijoje ir susisiekti su Prancūzijos kontrolės tarnybomis: darbo inspekcija, žandarmerija, policija, muitine, mokesčių inspekcija ir kelių inspekcija.
Be to, nors ir neoficialiai, tačiau atsižvelgiant į vežėjų poreikius, jis turėtų atitikti keletą papildomų reikalavimų, pvz., turėti specialių sektoriaus ir teisės žinių, bei gebėti bendradarbiauti su atitinkamomis Prancūzijos tarnybomis.
Vežėjas gali pasinaudoti atstovo paslaugomis, o bendradarbiavimo pagrindas yra tarp transporto įmonės ir atstovo sudaryta sutartis.
Atstovas skiriamas 18 mėnesių laikotarpiui (nuo susitarimo dienos pasirašymo).
Deja, atstovas Prancūzijoje neatsako už jokius pažeidimus ar klaidas.
Už jo neteisėtą veiklą atsako vežėjas.
Daugelis naujų atstovo paslaugas Prancūzijoje siūlančių kompanijų nežino, kad vien tik dokumentacijos laikymo neužtenka.
Be to, daugelis vežėjų taip pat to nežino.
Pavyzdžiui, vairuotojo atlyginimo suvestinėje turėtų būti paprasto papildomos informacijos, apie ką kai kurie atstovai kartais užmiršta.
Tai pavyzdžiui tarifas bruto, dirbtos valandos (įskaitant viršvalandžius), atostogos ir valstybinės šventės bei atlyginimo dalys.
Tokio bendradarbiavimo rezultatas yra įsipareigojimų nevykdymas ir transporto įmonei paskirta nuobauda.
Deja, pagal įstatymą atstovas neatsako prieš administracinės ar baudžiamosios teisės lygmens Prancūzijos valdžios institucijas.
Tai reiškia, kad vežėjas yra atsakingas už visas atstovo klaidas ir neveikimą.
Tinkamai sudaryta sutartis apsaugos transporto įmonės interesus ir tiksliai nustatys atstovo atsakomybės mastą.
Turėtume prisiminti, kad tokia sutartis apima ne tik pagrindines atstovo pareigas, susijusias su kontaktais su Prancūzijos valdžios institucijomis ir dokumentų saugojimu, bet ir papildomą paslaugų spektrą, pvz., teisines konsultacijas, pagalbą vairuotojams Prancūzijoje, vertėjų palaikymą ir kt.
"Loi Macron" reikalavimų nesilaikymo pasekmės
Už Makrono įstatymo reikalavimų nesilaikymą Prancūzijos valdžios institucijos numato iki 2 tūkst. Eur. piniginės baudos už kiekvieną vairuotoją (baudos suma gali sudaryti iki 500 tūkst. Eur).
Pagal rugsėjo mėnesio Įstatymą Nr. 2018-771 Darbo inspekcija gali skirti 4 tūkst. Eur baudą už kiekvieną vairuotoją ir už kiekvieną nusižengimą ir 8 tūkst. Eur už pakartotinį tokio paties pobūdžio pažeidimą dvejų metų bėgyje.
Bauda padidės dar 50 proc. sekančio pažeidimo atveju, kuris buvo įvykdytas per vienerius metus nuo pranešimo apie perspėjimą dėl ankstesnio tokio pat pažeidimo.
Bendra nuobaudų suma negali viršyti 500 tūkst. Eur.
Susirūpinimą kelia tai, kad vežėjai, siųsdami vairuotojus į komandiruotę į Prancūziją, ir toliau daro pagrindines klaidas.
Yra labai daug priežasčių, dėl kurių Prancūzijos pareigūnai gali nubausti.
Kartais pakanka, kad tai yra sunkvežimis su Lenkijos, Rumunijos ar Lietuvos registraciniais numeriais.
Rimtų pasekmių galima tikėtis, jei inspektorius mano, kad vairuotojas nusipelnė sumokėti baudą.
Tai viena iš pagrindinių vairuotojų klaidų - baudos priėmimas.
Jei nėra galimybės sumokėti iš karto, sunkvežimio vairuotojas gali būti sulaikytas kartu su transporto priemone ir kroviniu, kol bus sumokėta.
O retai vairuotojai turi kišenėje didelę grynųjų pinigų sumą eurais.
Yra žinomas vairuotojo iš Ukrainos atvejis, kuris dėl to, kad negalėjo sumokėti baudos, buvo sulaikytas, o jo sunkvežimis buvo pastatytas į automobilių stovėjimo aikštelę.
Prancūzijoje žandarmerijos postai nedirba 24 valandas per parą, o dėl to, kad tai buvo penktadienis, vyras turėjo visą savaitgalį praleisti aikštelėje.
Verta atkreipti dėmesį į svarbiausią minėto pakeitimo aspektą - baudos bus kaupiamos, o tai reiškia, kad viena bendrovė gali gauti kelių ar kelių dešimčių ar net kelių šimtų tūkstančių Eur baudą.
Kaip pasirinkti vežėjo atstovą Prancūzijoje?
Dekrete 2016-418 dėl kelių transporto darbuotojų komandiravimo Prancūzijoje rašoma, kad transporto įmonės atstovu gali būti juridinis SIRET numerį turintis asmuo.
Bendradarbiavimo pagrindas yra paprasta sutartis.
Deja, ir toliau atstovo pasirinkimas yra daugelio nesusipratimų priežastis.
Tikslių žinių apie atstovaujančios įmonės atsakomybės trūkumai yra dažna kliūtis santykiuose tarp vežėjo ir atstovo.
Vežėjai tam tikra prasme daro pagrįstą prielaidą, kad atstovo įmonė turėtų mokyti vežėją, o ne atvirkščiai.
Transporto įmonės paprastai neturi laiko ar galimybių instruktuoti rangovus.
Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas nori naudotis ne transporto sektoriuje veikiančio tarpininko paslaugomis (daugelis atstovų yra subjektai, pvz., iš turizmo, statybinio ar net viešojo maitinimo sektorių), pirmiausia paklauskite savęs: ar toks bendradarbiavimas yra naudingas?
Kaip pasirinkti vežėjo atstovą Prancūzijoje?
Panašių paslaugų kainos rinkoje yra gana įvairios.
Įmonių, siūlančių tik atstovavimo paslaugas atveju, mažiausia kaina už vieną vairuotoją yra apie 20-40 Eur. per mėnesį.
Į kainą įskaičiuotos tik pagrindinės pareigos: transporto įmonės atstovavimas Prancūzijoje ir dokumentų saugojimas.
Už papildomą mokestį galima užsisakyti dokumentų komplekto parengimą ir vertėjo paslaugas.
Lietuvos ir Prancūzijos verslo santykiai ir transporto sektorius
Prancūzijos Prezidento vizitas Lietuvoje - istorinis įvykis, reikšmingas ne tik politiniu, tačiau ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu.
Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas - ekonominės diplomatijos pavyzdys, kai politinę darbotvarkę papildo ekonominis komponentas ir sustiprina šalių bendradarbiavimą bei sinergizuoja dviejų šalių verslo vystymą.
Forumo metu Lietuvos ir Prancūzijos įmonės turi galimybę ne tik susipažinti, kelti ir spręsti aktualius klausimus, bet ir užmegzti verslo partnerystes.
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, 2019 m. Prancūzijos prekių eksportas siekė 496 mlrd. eurų, o iš Lietuvos buvo iš viso eksportuota prekių už 29,6 mlrd. eurų.
Pernai Prancūzijos importas sudarė 570 mlrd. eurų, o į Lietuvą importuota prekių už 31,9 mlrd. eurų.
2019 m. Prancūzija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 proc., 748 mln. eurų, viso mūsų šalies prekių eksporto.
Žvelgiant iš paslaugų eksporto perspektyvos, Prancūzija pernai buvo 3-a, jai teko 8,3 proc., 980 mln. eurų, viso Lietuvos paslaugų eksporto.
„Nors šalių prekybos apimtys labai skiriasi, Prancūzijos prekybiniai pajėgumai Lietuvai atveria didelį potencialą.
Jau dabar matome, kad šalių verslo bendradarbiavimas kuria didelį indelį mūsų ekonomikai, o susitikime dalyvaujančios įmonės gali prisidėti prie to indėlio augimo.
Prancūzija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, kurioje didžiulį potencialą turi Lietuvos baldų ir tradicinės bei aukštųjų technologijų inžinerijos sektoriai.
Šių sektorių eksporto plėtrai į Prancūziją skiriame didžiulį dėmesį ir pagalbą siekdami didinti lietuviškos kilmės aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtis“, - teigia „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė.
„Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimais, nuo 2015 m. kasmet Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją apimtys nuosekliai auga.
76 proc. Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją 2019 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas ir 24 proc. - reeksportas.
Lietuviškos kilmės prekėms Prancūzija 2019 m. buvo 12-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,2 proc., 568 mln. eurų, viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Iš lietuviškos kilmės prekių į Prancūziją daugiausiai buvo eksportuota trąšų - 22 proc., už 123 mln. eurų, baldų - 18 proc., už 99,5 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių - 12 proc., už 70 mln. eurų, medienos ir jos dirbinių - 6,2 proc., už 35 mln. eurų.
2019 m. Prancūzija buvo 9-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko 3,2 proc., 1 mlrd. eurų, viso Lietuvos prekių importo.
Iš Prancūzijos 2019 m. daugiausiai importuota transporto priemonių - 17 proc., už 178 mln. eurų, eterinių aliejų ir kosmetikos preparatų - 14 proc., už 149 mln. eurų, mašinų ir mechaninių įrenginių - 11 proc., už 108 mln. eurų, gėrimų - 10 proc., už 104 mln. eurų.
Europos Sąjungos direktyvos ir socialinis dempingas
Nuo 2022.02.02 įsigalioja 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, nustatanti taisykles dėl vairuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje (toliau - Direktyva).
Ši direktyva reikalauja pateikti transporto operacijos, vykdomos priimančiojoje valstybėje narėje, įrodymą, pavyzdžiui, elektroninį važtaraštį (CMR), arba įrodymą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 561/2006 priede, taip pat tachografų įrašus, visų pirma valstybių narių, kuriose vairuotojas buvo, kai vykdė tarptautines vežimo kelių transportu operacijas arba kabotažo operacijas, šalių simbolius, vadovaujantis reglamentuose (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014.
Socialinių reikalų komisarė Marianne Thyssen savo veiklos prioritetu yra numačiusi kovą su socialiniu dempingu.
Jos nuomone, komandiruojami darbuotojai, nesvarbu ar statybų, ar transporto sektoriuje, turėtų gauti vienodą atlygį už vienodos apimties darbus toje pačioje šalyje.
Tačiau Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako turįs abejonių dėl problemos masto.
„Aš nekritikuoju M. Thyssen, bet turiu abejonių.
Pasitikrinau dar kartą: komandiruojami darbuotojai sudaro 0,7 proc. darbo rinkos.
Ar tai didelė problema?
Aš prašiau lankstumo ir sveikos nuovokos: su darbuotojų išnaudojimu reikia kovoti, bet siekime subalansuoto sprendimo“, - citavo ministrą.
Prancūziją remia Belgija, Vokietija ir kitos, panašius apribojimus įgyvendinančios šalys.
Valdžios institucijos argumentuoja, kad tai yra socialinis dempingas, kuris, kaip teigia daugelis Europos ekspertų, buvo sugalvotas Europos politikų, kad pateisintų savo veiksmus.
Prancūzija ir jos remiančios šalys mano, kad Vidurio ir Rytų Europos bendrovės su Vakarų Europos šalimis konkuruoja kainomis, nes jos mažai moka vairuotojams ir skatina juos pažeisti poilsio ir darbo laiką reglamentuojančias taisykles.
Lietuvos vežėjų pozicija ir bendradarbiavimas
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas vardijo vieną ES valstybę po kitos, kurioje paskutiniu metu priimami įstatymai, ribojantys laisvą prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES narių.
„Belgijoje vairuotojai nebegali ilsėtis sunkvežimių kabinose, tačiau nėra pakankamai viešbučių su tinkama vilkikams apsauga.
Vokietijoje įtvirtintas minimalus 8,5 euro valandinis užmokestis, tačiau neįvertintos bendrovių sąnaudos administruojant ir pateikiant įrodymus, kad toks atlyginimas mokamas.
Austrijoje ir Italijoje baudos už pažeidimus siekia 40 tūkst. eurų ir grasinama vilkikų konfiskavimu“, - interviu metu kalbėjo jis.
Kad problema išties aštri, konstatuoja ir Belgijos žurnalistai.
„Mūsų vairuotojams mokama per mažai?
Ar galėčiau priminti, kad vairuotojas Lietuvoje nesudėtingai gali užsidirbti 2000 eurų?
Ir kad atlygis yra gerokai aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Praėjusiais metais atlyginimai transporto sektoriuje kilo aštuoniais procentais.
Tik suteikite mums šiek tiek laiko priartėti prie jūsų lygio“, - žurnalistams sakė E. Mikėnas.
Asociacijos „Linava“ Transporto politikos sekretorius Tomas Garuolis „Le Standaard“ nurodė, kur yra esminė dabartinės Europos Komisijos ir kai kurių ES valstybių problema: „Europa visuomet mini, jog mažosios ir vidutinės įmonės yra jos ekonomikos šerdies esmė.
Bet stabdomas būtent smulkusis verslas.
Tokia bendrovė kaip „Girteka“ gali sau leisti įdarbinti po buhalterį kiekvienoje ES šalyje, kuris dirbs ir bus puikiai susipažinęs su konkrečios šalies tvarka.
Tačiau mažesnėms bendrovėms - tai vis didėjanti nepakeliama našta.
2016-ieji jau buvo tikra katastrofa, skaičiuojant bankrutuojančių įmonių skaičių per vienerius metus.“
Lietuvos vežėjai tikrai nenusileis be kovos susidūrę su naujais sunkumais, rašinį baigia „Le Standaard“.
„Ir mes formuojame bendrą frontą drauge su kitomis Rytų Europos asociacijomis“, - sako E. Mikėnas.
„Netgi Ispanija ir Portugalija remia mus, kadangi visi esame šioje bėdoje.
Briuseliui nereikėtų bijoti, kad užblokuosime miestą.
Tačiau tęsime pasipriešinimą bet kokiems planams užkimšti Europos arterijas“, - žurnalistams kalbėjo „Linavos“ atstovas.
Mitai ir realybė: Lietuvos transporto sektoriaus modernumas
Vakariečiai norėdami pateisinti savo veiksmus, dažnai traukia stereotipus, tokius kaip pasenęs automobilių parkas ar maži atlyginimai, tačiau nieko panašaus belgų žurnalistai Lietuvoje nerado.
„Tai netiesa“, - belgų žurnalistams sakė Kristianas Mortensenas, vienas iš „Girtekos“, valdančios 3000 vilkikų parką, vadovų, paklaustas apie pasenusį ir gamtosaugos reikalavimų neatitinkantį automobilių parką.
„Girteka“ praėjusiais metais pateikė užsakymą „Mercedes“, kuris yra didžiausias per visą kompanijos istoriją.
Savo Vakarų ir Šiaurės Europos maršrutuose vairuojame tik naujausius vilkikus“, - cituojamas K. Mortensenas.
Jam antrino ir belgų kalbintas įmonės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Mūsų vilkikai tikrai nėra taršos šaltiniai.
Visi mūsų 300 sunkvežimių atitinka Euro-5 arba Euro-6 standartus.“
Pasak „Linavos“ prezidento E. Mikėno, Vakarų Europoje lietuviai pristatomi kaip modernūs klajokliai, nepaklūstantys jokiems įstatymams.
„Tačiau tai kategoriškai kertasi su tikrove“, - sako jis.
Straipsnyje pateikiama „Girtekos“ patirtis, kuomet ant automobilių buvo dedamas elektroninio pašto adresas ir kiekvienas norintis galėjo pranešti apie nedrausmingą vairavimą - tokių skundų sulaukta labai mažai.
Pasak K. Mortenseno, per metus vien „Girtekos“ vairuotojams vyksta 8000 apmokymų.
Kaip elgtis sustabdžius Prancūzijoje?
Prieš vairuotojui priimant baudą, būtina nedelsiant išsiaiškinti, kokį nusižengimą jis padarė.
Jei darbuotojas negali susikalbėti su inspektoriumi, jis turėtų paskambinti vadovui arba atstovui.
Kontaktuose su Prancūzijos tarnyba yra labai svarbus gebėjimas numatyti tam tikras situacijas.
Svarbus yra gebėjimas derėtis situacijose, kai vairuotojai nepadarė nusižengimo ir yra tuo įsitikinę.
Deja, Prancūzijos politika Rytų Europos vežėjų atžvilgiu sukėlė tai, kad prancūzai griežtai laikosi taisyklių.
Ne visada pagal įstatymą.
Kartais būna, kad blogai yra suprantama esama situacija arba patys inspektoriai nežino taisyklių, o kartais tai tiesiog „prisikabinimas“.
Vairuotojai nemoka paaiškinti, jie bijo, dažnai nežino savo teisių.
Kalbos barjerai taip pat sukelia daug problemų.
Pavyzdžiui, neseniai buvo bandoma priskirti įsipareigojimą, kuris taikomas vairuotojams ne iš ES.
Kalbama apie profesinės kvalifikacijos pažymėjimo patvirtinimą, jei vairuotojas važiuoja transporto priemone, kurios masė viršija 3,5 t.
Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių, kai prekės gabenamos transporto priemonėmis, kurių didžiausia leistina masė neviršija 3,5 t, tokia licencija nėra reikalinga.
Kitame atveju vairuotojas perėmė sunkvežimį Vokietijoje, kur jo kolega atvažiavo anksčiau iš Lenkijos.
Inspektorius Prancūzijoje pateikė rimtus kaltinimus, kad vairuotojas turi dvi korteles.
Deja, situaciją apsunkino kalbos barjeras.
Vairuotojas negalėjo paaiškinti situacijos, ir nors jis nepadarė jokio nusižengimo, nedaug trūko, kad gautų 8 tūkst. Eur baudą.
Neseniai vienas vairuotojas buvo sustabdytas Prancūzijos ir Belgijos pasienyje.
Vairuotojas paliko keltą Kalė mieste o anksčiau transporto priemonė ilgai stovėjo bazėje Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau darbo laikas rodė, kad sunkvežimis buvo kelyje jau mėnesį.
Labai didelės baudos buvo išvengta tik dėl to, kad vairuotojas galėjo įrodyti, jog dieną prieš tai jis atvyko į JK maršrutiniu autobusu ir tik tada pradėjo kursą.
Svarbūs buvo bet kokie įrodymai - sąskaitos, kvitai, net telefonu padarytos kelionės nuotraukos.
Transportavimas į Prancūziją nėra lengvas, tačiau tai nereiškia, kad darbas šioje rinkoje yra nepelningas.
tags: #vezeju #atstovavimas #loi #macron #dekretas
