Menu Close

Naujienos

Vaikų darželiai: nuo istorijos iki šiuolaikinių ugdymo principų

Vaikų darželis - privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų.

Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa.

Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, t. p. ugdymo(si) poreikius.

Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos.

1921 vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune.

20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis.

XX a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika), vaikų lopšelius-darželius t. p.

1921 Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti.

1932 Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos.

Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).

SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti.

Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius.

1941 pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų).

Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių.

1959 vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos.

1998 priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.

Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517‑oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės.

Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.

Žaidžiantys vaikai vaikų darželyje

Vaikų darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų).

Skirstomi į grupes pagal amžių.

Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus.

Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.

Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, tai buvo terminas aprėpiantis visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas.

Šis terminas sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis.

Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Pramonės revoliucijos metu žmonėms kraustantis iš provincijos į miestus, tai dramatiškai keitė daugiavaikių šeimų socialinę aplinką, kurioje augo vaikai.

Ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius.

Tuo tarpu vaikai gyveno ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose.

Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų.

Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“.

Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika.

Bavarijos karalystėje 1839 m. „mažamečių vaikų mokyklos“ pavadinimas buvo netgi uždraustas, nes šias paslaugas teikė privatūs asmenys, o ne valstybės pripažintos įstaigos.

Bavarijos vaikų auklėjimo sistemos programoje nebuvo tokios atšakos.

Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija).

Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamąją „mezgimo mokyklą“.

"Mes rasime esminę kombinaciją tarp vaikų darželio ir prailgintos dienos vaikų grupės" (Psczolla o. J., S. 10).

Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik.

1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“.

Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi.

Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai.

Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu Vengrijoje.

Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą (bendradarbiaujant su savo dukterėčia Blanka Grėfin fon Teleki) ir namų agronomių mokyklą.

1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą.

Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į Vokietiją (Miuncheną, Augsburgą), Angliją, Italiją ir kitas šalis.

Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies.

Grafienė skatino vyriausybę reguliuoti auklėtojų mokslą ir parašė keletą knygų apie ankstyvojo amžiaus auklėjimo svarbą.

Nuo 1837 m. Vengrijoje tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai, o 1959 m. rugsėjo 1 d. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai.

Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno.

O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami.

Šiam įvykiui atminti 2015 m. birželio 6 d. Vokietijoje buvo išleistas 215 euro centų vertės pašto ženklas.

Jis buvo sukurtas grafikės Lizos Rioper iš Kaselio.

Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau.

Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas.

Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms.

Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime.

Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.

Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis

Dvejiems metams prieš pirmojo darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausiusiame kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą.

Jau 1835 m. Erfurte gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris (1794-1863 m.) paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrimą ir vaikų sveikata.

Įstaiga išgarsėjo kaip mokyklinis susivienijimas.

Kartu su penkiais miesto „gerbiamais vyrais“ 1835 m. gegužės 23 d. valdiškosios neturtingųjų komisijos dėka buvo pasirašyta įkūrimo pažyma.

Pasak to meto išsaugotų dokumentų, 1835 m. liepos 20 d. prie ligoninės vartų, kurioje vaikai turėjo būti saugojami ir prižiūrimi, buvo sulaukta tik vienos motinos su vaiku (laukiama buvo dvylikos).

Mažamečių vaikų mokykla apie 1900 m.

Iki 1846 m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais.

1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti.

Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris.

Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą.

Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas.

Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius.

Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis.

Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti.

Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės.

Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintose įstaigose.

Jos turėjo būti ištikimos valstybei.

1852 m. Bavarijos karalystėje egzistavo 91 mažamečių vaikų priežiūros įstaiga, kuriose buvo prižiūrimi 6 796 vaikai.

1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas.

To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui.

Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos.

Pavyzdžiui, Angelika Hartman 1864 m. Kėtene (Anhaltas) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas.

Mažamečių vaikų mokykla apie 1889 m.

Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi.

1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“.

1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“.

Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“.

Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams, kurie 1860 m.

Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas (mažų vaikų priežiūros įstaiga, mažų vaikų mokykla ir vaikų darželis) skaičius išaugo iki 13 %.

Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje.

1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija.

Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika.

1925 m. Klara Grunvald įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“.

Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.

Valčiūnų vaikų lopšelis-darželis - tai šiuolaikinė, besimokanti, tobulėjanti, atvira pokyčiams įstaiga, kurioje dirba profesionalūs vadovai ir pedagogai, skleidžiantys savo gerąją darbo patirtį įstaigoje ir rajone, turinti estetinio - meninio ugdymo kryptį, kuri sąlygoja strateginį darželio tikslą - auginti vaiką kūrėju.

Lopšelio-darželio pedagogai, vadovaudamiesi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, stengiasi kuo įvairiapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus.

Atsižvelgiant į Vaiko gerovės valstybės, politikos konvenciją, ugdymas organizuojamas orientuojantis į vaiko interesus.

Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį.

Keliaujame į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais.

Esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.

Lauko mokykla - privati mokykla Vilniuje, kuri vadovaujasi lauko pedagogikos principais.

Dalis užsiėmimų vyksta patogiose, jaukose, pradinukams pritaikytose klasėse, kur pro langus galime matyti nuolat besikeičiančią gamtą.

Galimybė švęsti bet kokiomis orų sąlygomis naudojantis įrengtomis patalpomis, lauko terasa, erdviu kiemu ir Pavilnių reg.

Dūksime kieme, dirbsime su įrankiais, leisimės į žygius Pavilnių reg.

Stovykla Dukra lankė stovyklą.

Jau penkta lankyta pamaina.

Galiu pasakyti tik labai gerus žodžius ir palikti puikius atsiliepimus.

Šventės vaikams Net lietus ir griausmai nesugadino šventės!

Puikus ir įdomus žygis po bunkerius, buvo smagi vaikų pradinės užbaigimo nata.

Džiaugiamės, kad apie mūsų darželį rašo!

Įgyvendinome projektą „Ar aš pažįstu Lietuvą“, kurio metu vaikai susipažino su mūsų šalimi, Lietuvos miestais ir tradicijomis.

Projektas “Ar aš pažįstu Lietuvą?

Mūsų darželio pedagogės D. Dovkša, V. Dailydienė ir I. Lisovskienė 2026 m. sausio-kovo mėn.

Šiandien mūsų darželyje paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Kovo 11-ąją.

Renginį pradėjome iškilmingai sugiedodami Lietuvos himną.

Tavo darželis! Mes suprantame koks tai atsakingas momentas rasti tinkama vaikų darželį jūsų mažajam džiaugsmui, todėl rūpinamės, kad patirtys būtų kuo geriausios tiek jums, tiek mažajam dalyviui.

Esame lankstūs, tad pasikalbėkime ir rasime tinkamiausią būdą visiems vieni prie kitų priprasti.

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

Mes tikime, kad viskas, kas geriausia, yra sukuriama bendromis pastangomis.

Puikus darželis su dar nuostabesnėmis auklėtojomis.

Nuo pirmų dienų ramia širdimi paliekame savo 1,5 m.

Puikus darželis su nuostabia atmosfera ir profesionaliu kolektyvu!

Dukra labai greitai adaptavosi.

Pats geriausi atsiliepimai ir nuoširdžios rekomendacijos darželiui.

Čia kiekvienas vaikas yra mylimas ir gerbiamas.

Esame be galo dėkingi visai komandai už kartu praleistą laiką!

Tik atėję, buvome priimti ir visą laiką laikomi šeima.

Vaikui darželyje labai patiko - praėjus keturiems metams, vis dar prisimena ir pasiilgsta.

Didžiausią klaidą daro tėvai, kurie iš anksto „žino“ kaip jų vaikas jausis pirmąsias savaites darželyje.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iškart užmegs kontaktą su kitais vaikais.

Žaidžiamumu ir meile vaikams pulsuojanti ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo įstaiga, įkvėpta begalinės meilės vaikams.

Mūsų MISIJA - užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą.

Mes laikomės nuostatos, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir geba patys kurti savo savarankišką mokymąsi.

Bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi ir išsamiai nagrinėdami jiems aktualias temas, vaikai tampa savo žinių ekspertais.

Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas.

ŽAIDIMAS. Tai yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma.

Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus.

VAIKŲ POREIKIAI. Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius tokius, kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos.

PARTNERYSTĖ. Didelį dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.

🌸 Kaziuko mugė atkeliavo ir į mūsų darželį!

Rekomendacijos pradedantiems lankyti darželį.

Artėja Jūsų vaikučių naujo gyvenimo etapo pradžia.

Tai ypatingas ir kupinas emocijų laikotarpis.

tags: #velzio #vaiku #darzelis