Menu Close

Naujienos

Mįslių pasaulis: nuo senovės žvakių iki skaitmeninių kartotekų

Mįslės - tai neatsiejama kultūros dalis, suteikianti mums galimybę praplėsti akiratį, lavinti protą ir pažvelgti į pasaulį netikėta perspektyva. Jos keliauja per kartas, keičiasi, tačiau išlaiko savo esmę - kvietimą į mąstymo žaidimą.

Senovėje, kai vieninteliu šviesos šaltiniu namuose tamsiais vakarais buvo žvakė, ji buvo apdainuota ir aprašyta mįslėmis. Viena iš tokių mįslių skamba taip: "Aukso galvelė, linų širdelė, visų žolynų marškinėliai." Kita, gal kiek lengvesnė, variantas: "Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė." Šios mįslės atskleidžia ne tik žvakes kaip šviesos šaltinį, bet ir simbolinę jų reikšmę buityje ir kultūroje.

simbolinė žvakės reikšmė

Batai, kaip ir mįslės, yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Sunku patikėti, kiek kiekviena batų pora gali papasakoti apie žmogų ir laikmečio istoriją. Tai dar vienas pavyzdys, kaip kasdieniai daiktai gali tapti įkvėpimo šaltiniu ir simboliu.

Mįslės taip pat gali būti susijusios su kitomis meno formomis. Pavyzdžiui, knygų iliustracijos ir viršeliai dažnai tampa mįslingais, kviečiančiais atpažinti personažus ar siužetus. Visiems žinomas „Šviesos“ leidyklos mokinukas, žygiuojantis vadovėlių ir kitų leidinių viršeliais, su kuprine ant pečių, taip pat gali būti laikomas savotiška mįsle, simbolizuojančia mokslą ir kelionę per žinias.

Lietuvių tautosaka yra turtinga įvairių mįslių. Skaitmeninė mįslių kartoteka, kuri yra sudedamoji Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, apima apie 100 000 mįslių. Ši kartoteka yra kuriama remiantis korteline lietuvių mįslių sistemine kartoteka, kurią pradėjo kurti akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka maždaug prieš 30 metų. Jo vadovaujami studentai iš Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles, kurios pagal įminimus (atsakymus) buvo suskirstytos abėcėlės tvarka.

Mįslių žanras yra gana platus ir skirstomas į skyrius. Didžiąją dalį masyvo sudaro objektų mįslės, žymiai mažiau yra objektų ir tikrųjų minklių, o visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų. Kiti skyriai apima: mįsles apie konkretų atsitikimą, mįsles apie raides, garsus ir žodžius, anekdotines minkles, galvosūkius.

Mįslių kartotekos kūrimas ir sisteminimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Nuo 1997 m. pabaigos kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Nuosekliau sisteminamos buvo vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.

Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė, kuri buvo kuriama 2006-2011 metais vykdytame projekte. Šio projekto metu į informacinę sistemą suvesta didžioji dalis lietuvių mįslių masyvo. Buvo užtikrintos rankraščiuose saugomų mįslių ir kortelėse egzistuojančių sistemų apsaugos sąlygos - sukurta elektroninė mįslių tipų rodyklė.

Šie darbai buvo pratęsti Lietuvos mokslo tarybos 2012-2014 m. vykdomame projekte. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, išplėsta jos struktūra, mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis. Sukurta vartotojo prieiga.

Šiuo metu vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas. Ji atspindi daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę. Tai didžiulis ir vertingas lietuvių tautosakos lobynas.

Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui.

Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis - versijomis, o per jas - su tipais. Objektas yra apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija. Fiksacija yra apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt.

Mįslės, kaip ir piliakalniai, yra svarbi mūsų praeities dalis, kurią reikia pažinti, saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos neša savyje istoriją, kultūrą ir išmintį, kviesdamos mus mąstyti ir atrasti.

Lietuvos piliakalnių žemėlapis

tags: #pakulinis #vaikas #tauku #sermega #aukso #kepure