Vakarietiško gyvenimo modelis vis labiau paliečia ir šeimos kūrimo planus. Vis daugiau moterų atideda motinystę iki 30 metų ir ilgiau, o vaikus planuoja susitvarkiusios buitį ir karjerą. Nors pasaulis nebepanikuoja dėl didėjančio moterų amžiaus gimdant, specialistai neretai atkreipia dėmesį į galimas rizikas. Tačiau ar tikrai vėlyvas gimdymas yra tik rizika, ar jis gali turėti ir naudos?

Vėlyvos motinystės rizika ir nauda

Gydytojų genetikų teigimu, vaikelio nusprendus susilaukti vyresniame amžiuje, būtinas papildomas dėmesys sau, savo sveikatai ir gyvenimo būdui, o užbėgti už akių galimoms sveikatos problemoms gali padėti laiku atlikti tinkami genetiniai tyrimai. Prieš 20 metų Europoje vyresnių nei 35 m. gimdyvių buvo 10 proc., dabar šis skaičius kai kuriose Vakarų Europos šalyse siekia 30 proc. Nors nuo 35 m. moterims dėl rizikos atliekami papildomi genetiniai tyrimai, patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse, o tai lemia ir nesveika aplinka, mityba ar perteklinis vaistų vartojimas.

Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą ir mano, kad moteris rizikuoja savo bei mažylio sveikata. Bet kai kurie specialistai tvirtina priešingai - esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui ir mamai. Tad ar tikrai rizikinga 35 - 40 metų sulaukusiai moteriai planuoti vaikelį?

Reprodukcinis moters periodas prasideda apie 16-17 metus ir tęsiasi iki 27-28 m. Biologinio laikrodžio neapgausi - po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Ne vienai moteriai šiuo periodu pasireiškia pirmieji osteoporozės, osteochondrozės požymiai, įvairios ginekologinės problemos, trukdančios pastoti ar išnešioti kūdikį (vyresnė moteris paprastai pastoja per ilgesnį laiką, ir padidėja persileidimo rizika). Besilaukiančios vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis. Nėštumo metu organizmas patiria stresą, dideles hormonų permainas, o jaunas organizmas su šia hormonų audra susidoroja lengviau. Be to, vėlyvas gimdymas pavojingas ir būsimam kūdikiui. Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Tuomet galima rekomenduoti imti donorinę kitos moters kiaušialąstę. Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė. Štai Teksaso universiteto mokslininkai, kurių tyrime dalyvavo 2200 moterų, tvirtina, jog 34 metai yra tinkamiausias moters amžius susilaukti pirmagimio. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu būna optimaliai subalansuota moters sveikata ir materialinė gerovė. Pasak tyrimo vadovo, pagimdžiusi būdama 34 metų, moteris jausis sveikesnė ir atjaunėjusi 14 metų, palyginus su ta gimdyve, kuri susilaukė pirmagimio būdama 18 metų.

Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Vis dėlto kol kas tiksliai nenustatyta, kokios priežasties tai lemia. Kad egzistuoja ryšys tarp vėlyvo gimdymo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, atrado Jutos universiteto mokslininkai. Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Norint įvertinti savo šansus tapti ilgaamžiu reikėtų sužinoti, kiek moterų jūsų giminėje susilaukė vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Anot mokslininkų, vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežastys, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą. Mokslininkai ištyrė 1,6 mln. žmonių demografinius ir medicininius duomenis, taip pat - istorinius Monrealio ir Vakarų Ontario (Kanada) universitetų dokumentus apie 1608-1850 metų 400 tūkst. Kvebeko gyventojų. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.

Buvo atlikti ir unikalūs tyrimai, publikuoti „Human Reproduction“ žurnale, kurie parodė, kad už amžiaus faktorių kur kas svarbesnis yra tėvų gyvenimo būdas ir bendra sveikata. Gydytojas genetikas pateikia ir pavyzdį: jei moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27 metų turės didesnę riziką susilaukti Dauno sindromu sergančio vaiko nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.

Psichologiniu požiūriu paprastai ji brandesnė, kantresnė, atsakingesnė. Šiuolaikinės jaunos mamytės išties „sukasi” greitai, tačiau kiek labai jos visko nori, tiek labai ir turi „suktis”. Šiuolaikinės mamos veiklios, nes pagreitėjo mūsų gyvenimo tempas. Kitas dalykas, dažniausiai jos dar nestovi tvirtai ant karjeros laiptų, todėl būna priverstos vaiko auginimą derinti su mokslais, beprasidėjusia karjera. Vėlyva motinystė paprastai reiškia visišką atsidavimą kūdikiui, nes karjera ir pajamos dažniausiai būna jau pakankamai stabilios, todėl visas dėmesys ir mintys atitenka mažyliui. Jums nebūtina įsisukti į tą bėgimo verpetą, kad jaustumėtės viską daranti ir viską suspėjanti. Turėdama mažiau pareigų (darbas, mokslai ir panašiai), turėsite daugiau laiko kokybiškam bendravimui su mažyliu.

Pirmieji nėštumo požymiai ir pasiruošimas

Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją?

Pagrindiniai nėštumo simptomai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Vyresnio amžiaus moterims pirmiausia reikėtų pasitikrinti bendrąją sveikatos būklę: išsitirti, ar nėra mažakraujystės, ar netrūksta kalcio kraujyje, nes tai gali didinti dantų problemų riziką nėštumo metu. Neigiamos įtakos vaisiaus raidai ir nervinio vamzdelio formavimuisi turi ir vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas.

Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Kada reikėtų atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Genetiniai tyrimai nėštumo metu

Prieš 20 metų Europoje vyresnių nei 35 m. gimdyvių buvo 10 proc., dabar šis skaičius kai kuriose Vakarų Europos šalyse siekia 30 proc. Nors nuo 35 m. moterims dėl rizikos atliekami papildomi genetiniai tyrimai, patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse, o tai lemia ir nesveika aplinka, mityba ar perteklinis vaistų vartojimas.

Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - apsigimimo rizikos santykis yra 1 iš 20. Vis dėlto kiekvienas pastojimas yra unikalus ir jam įtaką daro be galo daug veiksnių, įskaitant ir psichologinį pasiruošimą vaiko atėjimui.

Rekomenduojami genetiniai tyrimai

Pasirūpinus savo bendrąja sveikatos būkle, vyresnėms nei 35 m. moterims dr. D. Serapinas rekomenduoja atlikti ir šiuos tyrimus:

• 11-14 nėštumo savaitė. Atliekamas biocheminis Prisca I tyrimas, kuriuo įvertinama vaisiaus chromosominių ligų rizika. Jo jautrumas apie 70-85 proc.
• 15-20 nėštumo savaitė. Jei nespėta atlikti pirmojo Prisca tyrimo, šiomis savaitėmis galima atlikti Prisca II.
• 16-20 nėštumo savaitė. Jei gydytojai nustatė, kad Prisca II tyrimas gali būti rizikingas, tuomet galima atlikti invazinį vaisiaus vandenų tyrimą. Gydytojui išrašius siuntimą, valstybinėse įstaigose šie tyrimai yra nemokami, jei moteris priklauso rizikos grupei (amžius ir kiti faktoriai).
• 9-20 nėštumo savaitė. Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų. Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Šį tyrimą galima atlikti kaip pirmo pasirinkimo tyrimą arba po rizikingesnių biocheminių tyrimų rezultatų.
• 9-20 nėštumo savaitė. Tyrimai rodo, kad 1 iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai. Jie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Šių sindromų riziką galima nustatyti atliekant tą patį NIPT neinvazinį tyrimą.

Pasaulinės sveikatos organizacija savo rekomendacijose pabrėžia, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu, tai patvirtina ir gyd. D. Serapinas: „Tyrimų metu, ypač tiriant brandaus amžiaus nėščiąsias, pasitaiko įvairių netipinių tyrimų rezultatų, kurių vertinimas reikalauja atitinkamos kompetencijos, todėl ypač svarbu, kad visų tyrimų rezultatus interpretuotų gydytojas genetikas arba perinatalinės medicinos specialistas.“

Naudingi papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

Rekomenduojami papildai

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
• Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

Psichologinis pasiruošimas ir iššūkiai

Vaikas jau užaugintas, gyvenimas teka sava vaga, ir štai - netikėta žinia apie nėštumą. Keturiasdešimtmetį peržengusi moteris ima natūraliai abejoti, kas dabar bus, ar susitvarkys ji su naujais gyvenimo iššūkiais? Iš skaitytojos laiško: „Esu sutrikusi, nes neplanuotai pastojau. Nors jau turiu vieną vaiką ir galiu pasidžiaugti šalia esančiu mylinčiu vyru, visa bėda ta, kad man 42-eji, o mano jau turimas vaikas - dvidešimtmetis vaikinas… Aš lyg ir džiaugiuosi tokiu netikėtumu, bet kartu ir nerimauju. Kaip reikės apie tai pranešti sūnui? Esu pakankamai tikra, kad jo reakcija bus audringa ir jis nelabai apsidžiaugs, kad taps vyresniuoju broliu. Mūsų šeima jau „užaugusi”, ir mes esame laisvi - veikiame, ką tik norim ir kada norim. Galim keliauti, galim ilgai vakaroti, galim triukšmauti ir nei vienas nepradeda verkti, kai naktį kažką išgirdęs ima garsiai loti mūsų šuo. O čia staiga viskas pasikeis ir kartu turėsim pasikeisti ir mes visi. Negimdyti aš nė nesvarstau, tik vis pagalvoju ar aš sugebėsiu tinkamai pasirūpinti mažyliu? Tiek metų praėjo po pirmojo vaiko gimimo ir viskas dabar taip pasikeitę, įtariu, kad turėsiu kaip reikiant suktis, kad suspėčiau tiek, kiek šiuolaikinės mamytės“.

Atsako psichologė Karolina Gurskienė. Jūsų sprendimas, kaip ir požiūris į šį nėštumą - sveikintinas. Jūs nedejuojate ir esate ryžtingai nusiteikusi permainoms - o tai didelis žingsnis sėkmingos motinystės link. Tikėtina, kad jums gali tekti atlaikyti vyresniojo vaiko skeptiškumą, tačiau tai labai priklauso nuo jūsų pačios ir nuo žinios pateikimo. Apie nėštumą sūnui praneškite labai neatidėliodama, būtų gerai, kad jis tai išgirstų iš jūsų pačios, o ne laukti, kol pats supras. Kiekvienas nori būti įvertintas, todėl jūsų dėmesys ir asmeniškas nėštumo pristatymas yra svarbus veiksnys. Būkite drąsi, tvirta ir pozityvi - tai jūsų sprendimas, o ne diskusijų objektas, todėl tiesiog ramiai tai praneškite. Nors iš pradžių sūnaus reakcija gali būti visokia, duokite jam laiko. Kaip ir jums, taip ir jam reikia laiko viską suprasti, apgalvoti ir apsiprasti su šia mintimi. Neišsigąskite ir nenusiminkite, jei sūnus sureaguos abejingai arba ypač priešiškai. Žmonės iš esmės į naujoves yra linkę reaguoti gynybiškai ir priešiškai, todėl tokia jo reakcija būtų tikrai normali ir netgi tikėtina. Dabartinis jūsų darbas - sūnui pranešti apie nėštumą, todėl stenkitės atsiriboti nuo vertinimo, kiek tinkama ar netinkama yra jo reakcija, ir tiesiog mėgaudamasi nėštumu ramiai palaukite.

Nesvarbu, kelintas tai nėštumas ir kiek metų moteriai, kūdikio laukimas visada kelia susirūpinimą ir dvejones. Vėlyva motinystė turi savų privalumų lyginant su jaunų moterų nėštumu. Jums nebūtina įsisukti į tą bėgimo verpetą, kad jaustumėtės viską daranti ir viską suspėjanti. Turėdama mažiau pareigų (darbas, mokslai ir panašiai), turėsite daugiau laiko kokybiškam bendravimui su mažyliu. Baiminatės, kad viskas dabar labai pasikeitę, tačiau esminiai motinystės principai nepakitę - tai meilė, rūpestis ir priežiūra. Juk su pirmuoju vaiku nemokėjote nieko, tačiau visko išmokote. Kažką teks prisiminti, kažką iš naujo išmoksite.

tags: #velyvas #pirmas #nestumas

• Kaip gauti pagalbą vaikams visą parą
• Antro vaiko išmokos
• Veiksmingi metodai vaiko elgesiui
• Bugaboo dvynukų vežimėlių apžvalga
• Gyventojų tarybos vaidmuo