Kai mėnesinės vėluoja, ne visada tai reiškia, kad moteris laukiasi. Tačiau, jei turite lytinius santykius, net ir naudojant kontraceptines priemones, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie nėštumą. Todėl atlikite nėštumo testą, kai mėnesinės vėluoja 7 dienas, nes vėlavimas iki 7 dienų laikomas norma. Jei mėnesinės reguliarios, o šįkart vėluoja, rekomenduojama palaukti 2 savaites, o nesulaukus - kreiptis į specialistą. Reikėtų atlikti ultragarsinį tyrimą. Svarbu paminėti, kad mėnesinių vėlavimas apie 10 dienų nėra norma, bet gali pasitaikyti 2-3 kartus per metus.
Kiekviena moteris yra kitokia, ir tai taikoma jos nėštumo patirčiai. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, netgi tai pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą. Be to, kadangi ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, šie simptomai ne visada atpažįstami. Toliau aprašomi kai kurie dažniausiai pasireiškiantys ankstyvi nėštumo simptomai. Turite žinoti, kad juos gali sukelti ir kitos priežastys, ne tik prasidėjęs nėštumas. Todėl, kad pastebėjote vieną ar kelis šių simptomų, nereiškia, kad jūs tikrai esate nėščia. Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Dingusios menstruacijos
Pats akivaizdžiausias ankstyvas nėštumo simptomas, daugumą moterų paskatinantis įsigyti nėštumo testą, yra menstruacijų nebuvimas. Tačiau menstruacijų nebuvimo ar vėlavimo priežastis ne visada būna nėštumas. Nėščios moterys taip pat gali kraujuoti. Jei esate nėščia, gydytojo klauskite, ką turite žinoti apie kraujavimą. Pavyzdžiui, kada kraujavimas yra normalus reiškinys, o kada tai yra skubios pagalbos reikalaujančios situacijos požymis? Menstruacijų gali nebūti ir ne dėl nėštumo. Jų gali nebūti, jei jūs priaugote ar netekote per daug svorio. Taip gali atsitikti ir dėl hormonų sutrikimų, nuovargio ar streso. Kai kurioms moterims menstruacijos išnyksta nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Bet jei menstruacijos vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą.
Kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją?
Negausus kraujavimas ir spazmai
Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs.
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
Krūtų pokyčiai
Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole.
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni.
Nuovargis
Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies.
Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
Pykinimas (rytinis šleikštulys)
Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Taip pat kai kurios nėščios moterys jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja. O iki to reikia pasirūpinti sveika mityba, kad jūs ir jūsų augantis kūdikis gautų būtinų maisto medžiagų. Galite su gydytoju pasitarti, kaip maitintis.
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
Kiti ankstyvi nėštumo simptomai
Nėštumas sukelia jūsų hormonų pusiausvyros pokyčių. Tai gali sukelti kitų simptomų.
- Dažnas šlapinimasis. Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio.
- Vidurių užkietėjimas. Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą.
- Nuotaikos svyravimas. Nuotaikų svyravimas yra įprastas dalykas, ypač per pirmąjį nėštumo trimestrą. Jis taip pat yra susijęs su hormonų pokyčiais.
- Galvos skausmas ir nugaros skausmas. Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas.
- Galvos svaigimas ir alpimas. Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai - oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Šlapimo nelaikymas: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Mėnesinių vėlavimo priežastys
Mėnesinių vėlavimą gali sąlygoti daugybė veiksnių, neapsiribojant vien nėštumu.
- Stresas. Intensyvus stresas yra vienas iš veiksnių, galinčių sutrikdyti hormonų sekreciją ir pusiausvyrą. Dėl reguliaraus menstruacinio ciklo hormoninės struktūros sutrikimo gali vėluoti. Streso šaltiniai gali būti labai įvairūs: egzaminų sesija, naujas darbas, egzotiška kelionė ir pan.
- Mitybos pokyčiai (svorio staigus kilimas ar sumažėjimas). Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą. Dėl drastiško kūno masės sumažėjimo ar įvairių dietų mėnesinės gali visai išnykti. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų.
- Preparatų vartojimas (vaistai ar skubi kontracepcija). Menstruacijų ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t. Per kelis mėnesius prieš tai turėjau problemėlę: neapskaičiavusi per 3 savaites išgėriau 2 skubiosios kontracepcijos tabletes. Todėl susimasčiau, kad galbūt dabar tik jų poveikis ir man vėluoja.
- Kelionės (klimato, laiko juostų pasikeitimai).
- Infekciniai susirgimai.
- Sportas. Per didelis fizinis krūvis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Sportuoti sveika, nes tai padeda ir suderina hormoninę sistemą, bet nereikia savo kūno alinti.
- Hormonų sutrikimai. Hormonų sutrikimai taip pat susiję su nereguliariomis menstruacijomis. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą. Kai kurioms mergaitėms pasireiškia padidėjęs hormono androgeno lygis, dėl to atsiranda gausesnis plaukuotumas ant veido, smakro, krūtinės ir pilvo bei sutrinka menstruacijų ciklas. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės.
- Lėtinės ligos. Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą.
- Premenopauzė ir menopauzė. Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių.
- Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja, mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas.
- Žindymas. Žindymo laikotarpiu po gimdymo gali atsirasti menstruacijų sutrikimų. Baigus maitinti krūtimi, menstruacinis ciklas normalizuojasi.
Kai mėnesinės nereguliarios, užsilaikymas tampa normaliu reiškiniu. Tuomet į specialistą kreipiamės, kai mėnesinių nėra daugiau nei 3 mėnesius iš eilės.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Jeigu mėnesinės vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą. Jei mėnesinės vėluoja 3 dienas, NT jau turėtų parodyti, jeigu laukiatės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.
Kada svarbu kreiptis į specialistą dėl mėnesinių sutrikimų?
Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėnesį arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis nei 35 dienos, reikėtų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena. Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.
Kai mėnesinės vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas. Jei mėnesinės reguliarios, o šįkart vėluoja, rekomenduojama palaukti 2 savaites, nesulaukus - kreipkitės į specialistą. Reikėtų atlikti ultragarsinį tyrimą.
Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymui), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
