Visuomenėje, kurioje alkoholio vartojimas dažnai tapatinamas su bendravimu, šventimu ir net atsipalaidavimu, sąvoka „blaivus“ turi keistoką reikšmę. Nepaisant to, kad šis žodis reiškia paprasčiausią susilaikymą nuo alkoholio, jis dažnai turi daug konotacijų ir prielaidų. Kai kas nors pasako, kad yra blaivus, reakcija gali būti labai įvairi - nuo nuostabos, smalsumo iki pasmerkimo. Bet kodėl taip yra? Kodėl blaivybė vis dar laikoma anomalija, o ne norma?
Mes gimstame blaivūs, mes blaivūs praleidžiame didžiąją dalį savo vaikystės, o kai kurie ir didžiają dalį savo viso gyvenimo. Būti išgėrusiu, neblaiviu yra ta būsena, kuri į mūsų gyvenimus įeina gerokai vėliau, kaip svetimkūnis, o ne atvirkščiai. Taip taip, “blaivus” turi savo vietą mūsų sampratoje. Tačiau šiam žodžiui yra suteikta pernelyg daug išskirtinės reikšmės. ... blaivus - tai normalu. Tai homeostazė.
Ar kada pagalvojai, kodėl mes neturime žodžio blaivus atitikmens, kai kalba pasisuka apie rūkymą ar narkotikų vartojimą? Tu arba rūkai arba nerūkai, tu arba vartoji narkotikus arba ne, tačiau kai kalba pasisuka apie alkoholį - negėrimas gauna specialų žodį “Blaivus”, “Blaivybė”, “Blaivininkas”, “Blaiviai”. Kai tu visą gyvenimą nevartoji narkotikų - tam nėra sugalvota specialaus termino, tai priimama kaip savaime suprantama būsena. Tačiau kai kažkas visą gyvenimą negeria, jis nėra priimamas kaip savaime suprantamas žmogus.
Terminas „blaivus“ šiandien reiškia nukrypimą nuo normos. Tai reiškia sąmoningą pasirinkimą susilaikyti nuo kažko, ko tikimasi arba kas yra tipiška. Ši sąvoka turi subtilią, tačiau plačiai paplitusią stigmą. Žmonės, kurie save įvardija kaip blaivius, gali būti laikomi turinčiais problemų su alkoholiu, tarsi jų blaivumas būtų priverstinė koreguojanti juos priemonė, o ne gyvenimo būdo pasirinkimas.
Alkoholio vartojimas ir jo poveikis
Alkoholis - tai cheminė medžiaga, kuri dažniausiai vartojama gėrimų, tokių kaip alus, vynas ar stiprieji gėrimai, sudėtyje. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga yra etanolis, kuris veikia kaip centrinės nervų sistemos slopiklis. Nedidelės alkoholio dozės gali sukelti atsipalaidavimo jausmą, tačiau didesnės dozės slopina sąmonę, koordinaciją ir lemia įvairius fiziologinius pokyčius. Alkoholio vartojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį organizmui, įskaitant poveikį smegenims, kepenims, širdiai ir kitiems organams.
Alkoholio koncentracija kraujyje
- Suaugusiems: Alkoholio koncentracija kraujyje matuojama promilėmis (‰) arba mg/dl. Daugelyje šalių laikoma, kad 0,0‰ yra visiškai saugi riba. Padidėjusi alkoholio koncentracija, virš 0,5‰, laikoma pavojinga ir daugelyje šalių yra leistina riba vairuojant.
- Vaikams: Vaikams alkoholio koncentracija kraujyje turi būti 0,0‰, nes vaiko organizmas yra ypač jautrus alkoholio poveikiui, o jo vartojimas yra pavojingas ir draudžiamas.
Padidėjęs alkoholio kiekis kraujyje
- Suaugusiems: Gali rodyti laikiną apsvaigimą, priklausomybę nuo alkoholio, lėtinį alkoholio vartojimą, kuris gali lemti kepenų ligas, arba pavojingą būseną, pvz., kvėpavimo slopinimą, sąmonės netekimą ar net mirtį.
- Vaikams: Yra rimtas pavojus ir gali rodyti atsitiktinį alkoholio suvartojimą ar apsinuodijimą, arba priklausomybės riziką paaugliams, jei alkoholis vartojamas tyčia.
Sumažėjęs alkoholio kiekis kraujyje
- Suaugusiems: Rodo, kad asmuo yra blaivus ir neturi alkoholio likučių kraujyje.
- Vaikams: Rodo, kad vaikas yra blaivus ir neturi alkoholio poveikio požymių.
Piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmės
Daugelį metų geriant didelius alkoholio kiekius nukenčia organizmas - piktnaudžiavimas alkoholiu pažeidžia tokius organus kaip: smegenys ir nervų sistema, širdis, kepenys ir kasa. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali turėti ne tik didelį poveikį sveikatai, bet ir ilgalaikių socialinių pasekmių. Remiantis Nacionalinės sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos (2020) duomenimis, kai kurie žmonės gali gerti alkoholį norėdami atsipalaiduoti arba įveikti kasdienį stresą, tačiau ši narkotinė medžiaga padidina depresijos, nerimo ir streso atsiradimo riziką. Alkoholis gali neigiamai paveikti mintis, jausmus, veiksmus ir prisidėti prie psichikos sveikatos problemų atsiradimo arba laikui bėgant esančias problemas pabloginti. Autoriai teigia, kad alkoholis taip pat veikia gebėjimą priimti racionalius sprendimus, todėl gali padidėti smurto ar agresyvaus elgesio tikimybė.
Svarbu paminėti tai, kad sveikimas nuo priklausomybės nuo alkoholio nėra vien abstinencija nuo alkoholinių gėrimų.
Alkoholio vartojimas ir depresija
Alkoholio vartojimas ir depresija yra glaudžiai susiję reiškiniai, neretai tampantys uždaru ratu, iš kurio sunku ištrūkti. Dažnai manoma, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti ir pakelia nuotaiką. Tačiau tai tėra laikinas efektas, slepiantis gilesnes problemas. Depresija gali būti viena iš priežasčių, skatinančių žmones ieškoti paguodos alkoholyje. Tačiau alkoholis tik dar labiau gilina depresiją, nes veikia smegenų neurotransmiterius, kurie reguliuoja nuotaiką.
Depresijos priežastys ir kelias į pasveikimą
Depresiją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant nepasisekusius santykius, prarastus lūkesčius, kaltės jausmą. Nors kelias į pasveikimą gali būti ilgas ir sunkus, svarbu neprarasti vilties ir tikėjimo. Galų gale, visi esame girdėję, kad alkoholiką gali pagydyti tik buvęs alkoholikas. Tą patį galėtų pasakyti ir apie psichikos ligas. Ar tai ne tiesa, kad duodamas taip pat gauni?
Alkoholikų šeimų vaikų problemos
Alkoholizmas šeimoje palieka gilų pėdsaką vaikams, kurie auga tokioje aplinkoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausos duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje patyrė mažesnių ar didesnių sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Vadinasi, kas antras lietuvis augo stebėdamas sudėtingą artimo žmogaus kovą su priklausomybe ir vaikystėje įgijo skausmingą patirtį - jie rūpinosi girtaujančių tėvų poreikiais, apleisdami savuosius, todėl galiausiai tapo be galo svetimi patys sau.
Vaikų psichologinės problemos
Psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė teigia, kad šeimose dažniausiai girtauja tėvas. Jis augančio berniuko sąmonėje suformuoja bejėgio, nestabilaus, neva nevyriško vyro vaizdinį. Taigi, užaugusio vaiko vyriška savivertė ir savigarba jau iš anksto yra stipriai pažeistos bei sukelia giliai įsirėžiančius bejėgiškumo, menkavertiškumo ir neadekvatumo jausmus. Jie dažnai tampa nerimo sutrikimų ar depresijos priežastimis.
Augančios mergaitės psichika tam, kad išgyventų ir pakeltų patiriamus sunkius jausmus (bejėgiškumą, vienatvę, nesaugumą) dažnai apverčia visą situaciją ir iš bejėgio, apleisto vaiko tampa aktyviu gelbėtoju.
Gelbėtojo sindromas ir valgymo sutrikimai
Ši gynybinė psichikos pozicija tokia stipri, kad daugelis moterų ją atsineša žengusios ir į suaugusiojo gyvenimą. Dažnai jos renkasi gelbėtojų profesijas: socialinių darbuotojų, slaugytojų, psichologų ar net gydytojų, taip žmonių gelbėjimą paversdamos kasdiene duona ir gyvenimo prasme bei tikslu. Deja, niekur kitur nėra tiek daug perdegusių, pervargusių nuo savo darbo žmonių kaip tarp medikų ir socialinių bei psichikos sveikatos darbuotojų. Kita gelbėtojų kategorija - kopriklausomos moterys ir vyrai, kurie gyvena su aktyviai psichiką veikiančias medžiagas vartojančiais narkomanais ir alkoholikais. Jie taip pat nuolat gelbėja partnerį: maitina, rengia, išlaiko, duoda pinigų, saugo ir gina, meluoja vadovams ir gydytojams, kad tik neatleistų iš darbo ir gautų nedarbingumą dėl kitos ligos. Dar vienas kelias, kuriuo gali pasukti geriančių tėvų šeimoje išaugusi mergaitė - valgymo sutrikimai.
Kaip padėti alkoholikų šeimų vaikams?
Sumažinti neigiamas tėvų alkoholio vartojimo pasekmes ir pradėti gyventi džiaugsmingesnį gyvenimą gali padėti sveikų artimųjų (partnerio, vaikų, draugų) meilė, savitarpio pagalbos grupių narių palaikymas ir specialistų pagalba. A.Kirvaitienė išskiria nerimo sutrikimą - pastoviai jaučiamą įtampą, nerimą arba panikos atakas. Psichoterapija gali padėti žmonėms, augusiems alkoholikų šeimose, suprasti savo jausmus, poreikius ir troškimus, taip pat išmokti kurti sveikus santykius.
Kaip elgtis su tėvais alkoholikais?
Labai svarbu yra suvokti ir brėžti ribas. Apgalvoti ir pasiryžti keisti elgesio su tėvais modelį. Stengtis elgtis su jais taip, kad elgesys nepalaikytų ir nestiprintų jų priklausomybės: nebendrauti, jei tėvai išgėrę; neduoti pinigų, jei prašo kitai taurelei. Išmokti pamaitinti, jei jie neturi, ko valgyti ir susitikti, kai jie - blaivūs.
Kopriklausomybė: Priklausomybė nuo priklausomo
Kopriklausomybė kaip sąvoka buvo pradėta vartoti pastebėjus, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis (Bacon et al., 2020). Lietuviškai tai dar vadinama netiesiogine priklausomybe. Tokių šeimų nariai tampa priklausomi nuo artimojo, turinčio priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą.
Kopriklausomybės pasekmės
Kopriklausomybei susiformuoti reikia tam tikro laiko. Manoma, kad per dvejus bendro gyvenimo metus su nuo alkoholio priklausomu asmeniu artimųjų charakteris ima keistis. Tokias šeimas gali lydėti įvairiausios problemos: išsekimas, nuovargis, kartais skyrybos, nutrūkę santykiai su vaikais. Šeimos nariai bando suprasti nuo alkoholio priklausomą žmogų, stengiasi prie jo prisiderinti ir tuo pat metu tikisi pokyčių.
Probleminės situacijos neigimas ir pasekmės
Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nepastovios nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio, nevykdomų pažadų mesti gerti. Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą (Bulotaitė, 2009). Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės.
Šeimos vaidmenys
Priklausomybė nuo alkoholio paveikia tiek visą šeimą, tiek kiekvieną jos narį atskirai. Tam, kad šeimos narys išgyventų, jis prisiima tam tikrą vaidmenį: gelbėtojas, didvyris, maištautojas, kaltintojas. Tačiau kiekvienas šeimos narys, atlikdamas savo vaidmenį, tik paskatina ir palaiko alkoholiką nieko nedaryti. Todėl šeimoje niekas nesikeičia.
Pagalba nuo alkoholio priklausomų asmenų šeimos nariams
Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.
7 būdai, kaip tėvai, vartojantys alkoholį, veikia savo vaikus
Patarimai alkoholiko artimiesiems
- Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
- Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
- Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
- Neslėpti ir neatiminėti gėrimų - ras būdų iš kur gauti.
- Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
- Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi. Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
- Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
- Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kurti gyvenimą, kuriame būtų galima džiaugtis savo nuveiktais darbais.
Kaip atskirti žmogų nuo jo priklausomybės?
Kaip atskirti žmogų nuo jo priklausomybės, jį gerbti užuot „gelbėjus“ - netampant priklausomam nuo priklausomo? Kaip geriausiai atliepti žalingai vartojančių ar priklausomų žmonių bei jų šeimos narių problemas, pasiūlant tinkamiausią pagalbą? Kaip pabrėžia Vilniaus rajono specialistams seminarus „Psichoaktyvios medžiagos: praktinis požiūris į priklausomybę ir sveikimą“ vedanti priklausomybių konsultantė Aistė Kudzytė, priklausomybę sąlygoja ne viena priežastis, o jų komplektas: psichologinės, socialinės, genetinės sąlygos, patirtos traumos ir įvairūs gyvenimo įvykiai.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Konkretaus asmens priklausomybės priežastys ir pasekmės yra labai individualios. Socialinio darbuotojo vaidmuo yra padėti asmeniui suprasti savo situaciją, atrasti motyvaciją keistis ir nukreipti jį tinkama linkme. Tai gali apimti konsultacijas, informacijos teikimą apie pagalbos galimybes, palaikymo grupių paiešką ir kitas paslaugas.
tags: #blaivus #org #priklausomybe #vaikai #dokumentai
